DIABETAS (interviu su gydytoja Jūrate Milakniene)
Balandžio 7 d. – Pasaulinė sveikatos diena. 2016 metų tema: ,,Diabetas“. Ta proga kalbiname VšĮ Prienų ligoninės gydytoją endokrinologę
Jūratę Milaknienę.
Dėl kokių priežasčių dažniausiai susergama cukriniu diabetu?
Manau, kad pradėti reikia nuo to, kas yra diabetas.
Cukrinis diabetas (CD) – tai lėtinė endokrininė liga, kurios metu didėja gliukozės kiekis kraujyje ir organizmas nepakankamai maiste esančią gliukozę paverčia jo paties reikmėms vartojama energija. Taip atsitinka, kai trūksta hormono insulino, jis nepakankamai veikia arba organizmas nesugeba gerai jo pasisavinti. Liga, trunkanti visą žmogaus gyvenimą nuo jos nustatymo, labai pablogina savijautą ir gali priartinti net mirtį.
Kodėl taip įvyksta, kol kas iki galo nežinoma. Turi įtakos genetiniai ir aplinkos veiksniai, didelis svoris, mažas fizinis aktyvumas.
Iki šiol nėra surasta būdų ir priemonių, padėsiančių pasveikti susirgus cukriniu diabetu, tačiau galima išmokti jį sėkmingai valdyti ir jaustis gerai.
Kokie cukrinio diabeto simptomai?
Cukriniam diabetui būdingas troškulys, dažnas šlapinimasis, padidėjęs apetitas, nuovargis, galūnių tirpimas, dilgčiojimas, regėjimo sutrikimas, sausa oda, jos niežulys, svorio kritimas, dažnos šlapimo takų infekcijos, lytinių organų grybelinė infekcija. Minėti nusiskundimai gali būti labai ryškūs, atsirasti staiga, kai žmogus suserga 1 tipo cukriniu diabetu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad sergantieji 2 tipo cukriniu diabetu dažnai simptomų nejaučia.
Kiek sergančių cukriniu diabetu yra Prienų rajono savivaldybėje?
Tikslus sergančiųjų diabetu skaičius nėra žinomas, nes Lietuvoje nėra tokio registro. Lietuvos statistikos departamento pateikiami duomenys taip nėra visiškai tikslūs. Prienų rajone ir Birštono savivaldybėje serga 5 proc. gyventojų, daigiau kaip 2000. Kasmet Prienų ligoninės konsultacinėje poliklinikoje apsilanko per 700 sergančių diabetu pacientų, dažnai ir po kelis ar keliolika kartų. Kasmet mes diagnozuojame apie 80–90 naujų diabeto atvejų.
Kam reikėtų profilaktiškai tikrintis cukraus kiekį kraujyje?
Diabeto simptomai ilgus metus gali būti nepastebimi, todėl siekiant apsisaugoti nuo greitos ligos eigos, labai svarbus ankstyvas diabeto nustatymas. Šiuo metu vis garsiau kalbama apie profilaktinio tikrinimo svarbą ir asmenų, turinčių riziką susirgti cukriniu diabetu, atranką. Daugelyje šalių naudojamos įvairios rizikos veiksnių vertinimo skaičiuoklės – klausimynai.
Šeimos gydytojas pasiųs pacientą atlikti gliukozė tyrimą, jeigu:
amžius virš 45 metų;
diabetu serga pirmos eilės giminės (tėvai, vaikai, broliai, seserys);
anksčiau buvę gliukozės apykaitos sutrikimų;
moterys yra sirgusios nėščiųjų diabetu ir (ar) pagimdžiusios sunkesnius nei 4 kg naujagimius;
padidėjusi kūno masė, kai kūno masės indeksas 25 kg/m2 ir daugiau;
plati liemens apimtis: vyrų – daugiau kaip 102 cm, moterų – daugiau kaip 88 cm;
arterinis kraujo spaudimas didesnis kaip 140/90 mmHg arba hipertenzija gydoma vaistais;
padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje;
mažas fizinis aktyvumas;
širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, persirgtas miokardo infarktas, insultas, buvusi kojų gangrena, negyjančios žaizdos, dažnos odos infekcijos;
moterys turi policistinių kiaušidžių sindromą;
kepenų suriebėjimas;
psichinės ligos;
miego sutrikimai
vartojami vaistai (gliukokortikoidai, antipsichotiniai, antivirusiniai ir kt.)
Kokie produktai sergant CD yra kategoriškai draudžiami? Ar nutukimas didina CD riziką?
Nėra produktų, kurių negalėtų valgyti sergantysis cukriniu diabetu. Tiesiog reikia vertinti, kiek juose yra vienokių ar kitokių medžiagų ir kiek jų suvartojama per dieną.
Angliavandeniai turėtų sudaryti 50–60 proc. (bulvės, makaronai, kruopos), riebalai – 25–30 proc. (aliejai, sviestas, riebalai kituose produktuose, pvz., dešroje, sūryje), baltymai –15–20 proc. (mėsa, žuvis, grybai) paros raciono.
Sergantieji diabetu turėtų mažiau vartoti cukraus ir saldumynų, nors jie nėra draudžiami.
Rekomenduojama aukštą glikeminį indeksą (GI) turinčius produktus keisti produktais, turinčiais žemą GI. Žemą GI turi dauguma nekrakmolingų daržovių, riešutai, neriebus jogurtas be cukraus, pomidorai, vyšnios, slyvos, greipfrutai, persikai ir natūralios jų sultys, sojų pienas, neriebus pienas, obuoliai, kriaušės, virtos morkos, pieniškos dešrelės. Aukštą GI turi melionai, medus, bulvių košė, spurgos, gruzdintos bulvytės, kvietinė duona, kukurūzų dribsniai, virtos ir keptos bulvės, burokėliai.
Rekomenduojama gyvulinės kilmės riebalus keisti į augalinius. Sočiųjų riebalų (gyvulinės kilmės) kiekis maiste neturėtų viršyti 7 proc. paros energijos poreikio. Riebalai, kuriuose gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių (alyvuogių, rapsų, palmių aliejai), turi sudaryti iki 20 proc., o polinesočiosios riebalų rūgštys (graikinių riešutų, linų, kviečių sojos, kukurūzų, saulėgrąžų aliejai) ir ilgų grandžių omega-3 riebiosios rūgštys (kurių gausu riebioje žuvyje) – 10 proc. paros raciono. Suvartoto alkoholio kiekis neturi viršyti 2 standartinių vienetų (SV) per dieną ir 10 SV per savaitę moterims bei 3 SV per dieną ar 15 SV per savaitę vyrams. Vartojant alkoholį patariama sumažinti insulino dozę, dažniau užkandžiauti bei matuoti gliukozę kraujyje.Rekomenduojama sumažinti suvartojamos druskos kiekį iki 2–3 g per dieną.
Kas gali atitolinti susirgimą cukriniu diabetu?
Vienu sakiniu galima atsakyti taip – neturėti rizikos veiksnių. Tačiau yra dalykų, kurių mes pakeisti negalime, tai – amžius, paveldėjimas, kitos lėtinės ligos. Tačiau nuo mūsų priklausantys rizikos veiksniai yra valdomi.
Norint išvengti cukrinio diabeto, reikia keisti gyvenimo būdą.
Pirmiausia – didinti fizinį aktyvumą. Rekomenduojama 2–3 kartus per savaitę daryti įvairus fizinius pratimus. Tinka vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, slidinėjimas, jėgos pratimai naudojant didžiuosius kūno raumenis (pvz., treniruokliai, tempimo juostos, savo kūno jėga). Fizinė veikla turi trukti: jei lengva ar vidutiniškai intensyvi – 45–60 min. (bendrai > 150 min / sav), jei intensyvi – 30–40 min (bendrai > 90min / sav).
Antra, mes patys galime reguliuoti ir mitybą. Labai svarbi yra subalansuota mityba.Svarbu apskaičiuoti paros energijos poreikį, valgomų produktų kiekį bei tinkamai jį paskirstyti per dieną. Turintys antsvorio ar nutukę žmonės turėtų sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį.
Pusryčiai turėtų sudaryti apie 25 proc., antrieji pusryčiai – 10 proc., pietūs – 30–35 proc., pavakariai – 5 proc., vakarienė– 20 proc., naktipiečiai – 5–10 proc. paros kalorijų kiekio.
Žmonės norėdami numesti svorio, laikosi įvairių dietų. Dažnai rezultatas netenkina, todėl patarčiau kreiptis į specialistus, kurie profesionaliai sureguliuos Jūsų mitybą.
Kodėl sergantiems CD sunku kontroliuoti svorį?
Dažniausiai dėl tos pačios priežasties kaip ir cukriniu diabetu nesergantiems žmonėms: jie suvalgo ir išgeria daugiau kalorijų, nei reikia jų organizmui pagal gyvenimo būdą. Pacientams būna sunku tą suvokti ir dauguma jų nesiliauja pasakoti, kiek nedaug jie valgo. Žmonėms senstant didėja tikimybė priaugti svorio suvartojant tokį patį maisto kiekį, nes dėl mažesnio fizinio aktyvumo sulėtėja medžiagų apykaita. Apetitas lėtai reaguoja į kūno poreikius, jis labiau valdomas įpročio negu poreikio.
Antsvoris ‒ didelis 2 tipo diabeto rizikos veiksnys, tačiau didžioji dalis antsvorio turinčių žmonių niekada nesuserga diabetu. Pastebėta, kad ši liga išsivysto maždaug tik kas trečiam nutukusiam žmogui (KMI >30).
Tai kodėl sergantieji diabetu turi didelį apetitą ir suvartoja maisto daugiau negu jiems reikia?
Norint suprasti sergančiųjų diabetu lieknėjimo problemos sudėtingumą, būtina išsiaiškinti tarpusavio ryšį tarp cukraus kiekio kraujyje, insulino ir paties diabeto.
Cukraus kiekis kraujyje priklauso nuo suvartojamo angliavandenių turinčio maisto. Cukraus kiekis kraujyje auga proporcingai suvalgyto maisto virškinimo greičiui: kuo daugiau maiste angliavandenių, tuo greičiau jis suskaidomas virškinamajame trakte, tuo greičiau cukrus patenka į kraują. Reaguodamas į cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, organizmas duoda signalą kasai, kad ši pagamintų atitinkamą kiekį insulino ir išskirtų jį į kraują. Patekęs į kraują insulinas suriša cukrų ir pagal poreikį nukreipia jį į organizmo ląsteles: esant fizinei įtampai, cukrus pristatomas į raumenų ląsteles bei galvos smegenis ir aprūpina jas energija; jeigu organizmas nejaučia papildomos energijos poreikio, cukrus pristatomas į riebalines ląsteles, kur ir kaupiasi. Diabetikams sunku sulieknėti dėl to, kad jų kraujyje praktiškai visą laiką būna padidėjęs cukraus kiekis, nes organizmas dėl insulino trūkumo negali reguliuoti cukraus pusiausvyros. Tokiu būdu cukraus srautas iš kraujo į organizmo riebalų ląsteles praktiškai nenutrūksta, o tai ir sudaro sąlygas pastoviam kūno masės didėjimui.
Sergantiesiems diabetu svorio didėjimą skatina insulino terapija, ir kai kurie vaistai nuo diabeto (tiazolidindionai, sulfanilšlapalo dariniai). Todėl skiriant antidiabetinį gydymą atsižvelgiama į vaistų įtaką kūno svoriui.
Numesti svorio nėra taip labai sunku, daug sunkiau jį išlaikyti. Kodėl? Norėdami nereikalingų kilogramų atsikratyti kuo greičiau, labai griežtai laikomės dietų, badaujame. Tuo tarpu organizmas badą priima kaip stresą, o stresą supranta kaip medžiagų kaupimą juodai dienai. Todėl pradėjus valgyti po dietų, organizmas prisimins badą ir manydamas, kad ateityje tai gali pasikartoti, ims kaupti atsargas. Dėl to ir tunkama.
Kokia yra skaidulinio maisto nauda sergantiems CD? Kokiuose produktuose yra daugiausiai skaidulų?
Maisto, turinčio daug skaidulų, vartojimas turi teigiamą poveikį sveikatai:
• sumažina gliukozės ir perteklinį insulino kiekį kraujyje, taip reguliuoja gliukozės kiekio kraujyje svyravimą;
• padeda sulieknėti, nes tokius maisto produktus reikia ilgiau kramtyti, greičiau ateina sotumo jausmas, todėl mažiau suvalgoma, be to, ilgiau užtrunka maisto virškinimas, šis maistas turi mažiau kalorijų;
• sumažina išeminės širdies ligos dažnį, nes mažėja cholesterolio kiekis kraujyje;
• sumažina krūties vėžio moterims bei storosios ir tiesiosios žarnos vėžio išsivystymo tikimybę;
• apsaugo nuo vidurių užkietėjimo.
Kita vertus, per didelis suvartojamų skaidulinių medžiagų kiekis gali sutrikdyti kai kurių kitų mineralinių medžiagų, pvz., geležies, kalcio, magnio ir cinko, įsisavinimą, gali sukelti viduriavimą, pilvo pūtimą.
Rekomenduojama skaidulinių medžiagų paros norma – 25–50 g/dienai (arba 15–25 g/1000 kcal). Daugiau nei 50 proc. visų grūdinių maisto produktų, suvalgytų per parą, turi būti viso grūdo. Skaidulinių medžiagų gausu kviečiuose, avižose, miežiuose. Labai naudingos ir skaidulos, esančios ankštinėse (pupose, pupelėse, avinžirniuose, lęšiuose) ir kitose daržovėse (morkose, pomidoruose, burokėliuose, kopūstuose) bei vaisiuose (juoduosiuose serbentuose, avietėse), riešutuose.
Ar cukrų būtina keisti fruktoze sergant CD?
Dažniausiai gydytojai pataria nevartoti cukraus. Tai iš dalies yra tiesa. Maisto produktai, kuriuose gausu paprastųjų angliavandenių (cukraus, gliukozės, fruktozės, kukurūzų sirupo), stokoja vertingų maisto medžiagų, todėl yra tik papildomi energijos ir kalorijų šaltiniai, juos galima suskaičiuoti ir jų kiekį padengti insulinu, tačiau sergantiesiems cukriniu diabetu patartina šių angliavandenių vengti.
Fruktozė teikia tiek pat energijos, kaip ir kiti angliavandeniai, nors jos glikemijos indeksas yra mažesnis už cukraus. Ji lėčiau didina gliukozės kiekį kraujyje. Sergantiesiems diabetu rekomenduojama tik natūraliai vaisiuose ir daržovėse esanti fruktozė.
Fruktozė turi neviršyti 10 proc. visos paros energetinės vertės.
Norėdami pasisaldinti maistą sergantieji gali vartoti cukraus pakaitalus. Dirbtiniai saldikliai nėra naudingesni už cukrų, bet jie mažiau arba visai nekaloringi.
Kiek rekomenduojama sergantiems CD išgerti skysčių?
Vanduo yra natūrali maisto medžiaga, kuri sudaro daugiau nei 60 proc. žmogaus svorio. Vanduo reikalingas visoms organizmo funkcijoms. Vanduo neturi kalorijų nei riebalų, todėl labai tinka metant svorį, nes gali padėti slopinti apetitą.
Įprastai mes linkę manyti, kad geriame pakankamai skysčių, tačiau tyrimai rodo, jog daugelis neįvertina, kiek daug iš tiesų mums reikia vandens.
Suaugusiam žmogui (nepriklausomai nuo to, serga jis diabetu ar ne) per parą rekomenduojama išgerti apie 2,5 litro skysčių. Moterims – 8 stiklines, vyrams – iki 12 stiklinių. Su maistu mes paprastai gauname 20 proc. paros skysčių normos, tad reikia išgerti dar 2 litrus. Geriausiai tinka vanduo, mineralinis vanduo, arbata, skiestos sultys. Reikėtų gerti po stiklinę vandens kiekvieno valgymo metu ir tarp valgymų.
Tačiau nepamirškite, kad per didelis skysčių kiekis yra pavojingas sergant inkstų ligomis, esant širdies nepakankamumui.
Pabaigai…
Prisiminkite, ką jautėte, kai sužinojote, kad sergate diabetu? Vieni iš Jūsų neigė savo ligą, kitus paėmė baimė, liūdesys ar net nenoras gydytis ir įžvelgti gydytojų patarimų ir nurodymų privalumus. Diabetas dažnai sekina visus – Jus ir Jūsų šeimą: užplūsta nežinia dėl ateities, būtina kasdieninė nuolatinė savirūpa, tinkamas režimas ir šeimos įpročių pokyčiai. Šiandieninė savęs ribojimų nauda nėra akivaizdi, būsimi pavojai neapčiuopiami ir kartais taip norėtųsi užsimerkus užmiršti viską… Tad mums visiems – Jums, šeimai, draugams ir medikams – reikia daug pastangų, norint padėti suprasti, kad net susirgęs Jūs esate mylimas, saugus ir laukiamas, o gydymo nauda bus didesnė už apribojimus ir nepatogumus. Sakoma, kad diabetą reikia pritaikyti prie Jūsų gyvenimo būdo, o ne atvirkščiai. Nėra nieko, ko Jūs negalėtumėte daryti, tik turite žinoti ir suprasti kaip. Išmokę prisitaikyti Jūs suvoksite, kad liga netrukdo jaustis gerai, gyventi įdomiai ir užsiimti įprastine veikla. Linkiu visiems sergantiesiems ištvermės, kantrybės, bendradarbiavimo su medikais.
