Briuselyje žemės ūkio ministras A. Palionis paragino imtis veiksmų situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti
Šiandien Briuselyje įvykusiame politiniame žemės ūkio ministrų susitikime, kuriame įvertinta padėtis žemės ūkio sektoriuje ir apsvarstyti tolesni veiksmai 2026 metais, žemės ūkio ministras Andrius Palionis paragino imtis veiksmų situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti.
Labai svarbu išsaugoti pieno ūkius
Ministras A. Palionis atkreipė dėmesį į blogėjančią padėtį ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių pieno sektoriuje, kurį labai veikia pasaulinė pieno rinkos situacija. Lietuvoje toliau krenta žaliavinio pieno kainos, ūkiai pradeda atleidinėti darbuotojus, nes pieno savikaina nepadengia gamybos kaštų. „Išgyventi tampa sudėtinga ir mažiems, ir dideliems ūkiams. Europos Komisija turi imtis veiksmų situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti, prisidėti prie pieno ūkių išsaugojimo”, – ragino ministras.
Rimti signalai žemės ūkiui
Trijų Europos Sąjungos komisarų – Žemės ūkio ir maisto komisaro Christophe Hansen, Prekybos ir ekonominio saugumo komisaro Maroš Šefčovič bei Sveikatos ir gyvūnų gerovės komisaro Olivér Várhelyi – surengtame neeiliniame susitikime daug dėmesio skirta gruodžio mėnesį vykusiam ES ūkininkų protestui (jame dalyvavo ir Lietuvos ūkininkai), bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) ir jos finansavimui, augantiems gamybos kaštams, ūkininkų konkurencingumui ir importo kontrolei, administracinei naštai ir kitiems labai aktualiems klausimams.
Protesto metu ES ūkininkai nerimavo dėl BŽŪP ateities, lygių sąlygų užtikrinimo bei reikalingos apsaugos tarptautinėje prekyboje. „Palaikau mūsų žemdirbių bendruomenės susirūpinimą. Europos Komisijos pasiūlymas dėl BŽŪP po 2027 metų įnešė daug netikrumo. Nepamirškime, kad apsirūpinimas maistu yra viena svarbiausių gynybos ir ES atsparumo sudedamųjų dalių”, – akcentavo ministras A. Palionis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ES rytų pasienio šalims turi būti skiriamas ypatingas dėmesys remiant žemės ūkį, kaimo plėtrą ir žuvininkystę.
Apmaudu tai, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu nebus galutinai išspręstas mūsų šaliai esminis klausimas – tiesioginių išmokų išorinė konvergencija.
Kalbėdamas apie tarptautinę prekybą ir ilgalaikį ūkininkų konkurencingumą, ministras A. Palionis pabrėžė, jog būtina stiprinti žemės ūkio ir maisto produkcijos importo kontrolę, o visi sprendimai dėl naujų tarptautinių susitarimų turi būti itin atsakingai pasverti, taip apsaugant vidaus gamintojus nuo netikėtų sukrėtimų.
Ministras A. Palionis atkreipė kolegų dėmesį ir į krizių rezervo panaudojimą. Jis turėtų būti platesnis – apimti ne tik rinkos kainų pokyčių kompensavimą, bet ir paramą dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų klimato reiškinių rizikų. Kadangi ES išlieka priklausoma nuo importo, svarbu įvertinti ir gamybos sąnaudų rizikas, pavyzdžiui, „anglies mokesčio” įsigaliojimo poveikį trąšų, įvežamų į ES iš šalių, kuriose aplinkosaugos reikalavimai yra švelnesni nei Europoje, kainoms. Trąšos pabrangs, ir tai, vertinant grūdų supirkimo kainas, niekaip nepadengs patirtų sąnaudų.
