Anykščių krašte apsilankius
Gražų lapkričio 23 d. šeštadienio rytą lopšelio-darželio „Gintarėlis“ kolektyvas išvyko į edukacinę kelionę – Anykščių krašto aplankyti. Tai – turtingas ir svetingas kraštas.
Ūksmingose Šventosios upės pakrantėse jau kelis tūkstantmečius savo laimę kuria vietiniai žmonės, keletą metų save anykštėnais vadinantys. XIII a. viduryje čia valstybę vienijo ir kūrė pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. 1440 m. valstybės valdovo dokumente randamas ir pirmą kart užrašytas Anykščių vardas. 1516 m. Anykščiams suteiktos Magdeburgo teisės. 2007 m. miestas sulaukia kurortinės teritorijos statuso, o 2012 m. Anykščiai tampa Lietuvos kultūros sostine.
Anykščiai kviečia pasisvečiuoti, nes ten tyvuliuoja aukščiausiai, 163 metrus virš jūros lygio susiformavęs Lietuvos ežeras, nes ten Antano Baranausko sukurta poema „Anykščių šilelis“ jau įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip lietuvių literatūros kūrinys, išverstas į 17 kalbų, nes ten 1926 m. vasarą Žydų banko pastato rūsyje Balys Karazija užraugė pirmąjį Anykščių vyną, nes ten guli akmuo, kurio vardą žino kiekvienas lietuvis, nes ten šventieji ąžuolai, nes ten rašytojo Antano Baranausko klėtelė, nes ten rašytojo J.Biliūno sodyba-muziejus „Laimės žiburys“ – lietuvių literatūros klasiko kapas ir paminklas ant Liūdiškių kalvos, nes ten rašytojo A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, angelų muziejus ir Šv. Mato bažnyčia, Šeimynikštėlių (Vorutos) piliakalnis, Puntuko brolis, Kavarsko Šv. Jono krikštytojo šaltinis, legendomis apipintas, neva stebuklingas gydomąsias galias slepiantis, tai gaivaus tyro vandens versmė kalnelio viršuje prasigraužusi net 134 metrus nuo Šventosios upės vagos lygio ir dar daug lankomų vietų, kad pabuvojus Anykščiuose vėl norisi grįžti, nes dar liko nemažai neaplankytų lankomų vietų, tokių kaip Troškūnų vienuolyno paslaptys, Siauruko ir Arklio muziejai, Šv.Aleksandro Nevskio cerkvė, Puntuko brolis. Keliaudami žmonės pasisemia ramybės.
Lopšelio – darželio „Gintarėlis” auklėtoja Danutė Mozūrienė
