Kultūrizmo klubo „Uola“ 10-čio jubiliejus (GALERIJA)

Dešimtmetį gyvuojantis Jiezno kultūrizmo klubas „Uola“ į savo istorijos metraštį įrašė jubiliejinę sukaktį, ją paminėdamas su draugais, bičiuliais ir rėmėjais. Atvyko ne visi, tačiau tarp garbingiausių svečių galima buvo išvysti Seimo narį Vytautą Kamblevičių, artimiausius klubo įkūrėjo ir prezidento Vytauto Sadausko draugus, vienus iš tituluočiausių Lietuvos ir Europos kultūrizmo atstovų – jieznietį Rolandą Žeimį, sporto klubo „ProGym“ įkūrėją bei vadovą Vytautą Janulevičių.
Laikas bėga greitai. Rodos, ką tik rašėme apie oficialią atnaujintų klubo patalpų atidarymo šventę, kurios metu buvo pristatytas Prienų rajono savivaldybės VVG įgyvendintas projektas, pasidžiaugta neatpažįstamai pasikeitusiomis didelėmis ir erdviomis klubo patalpomis, nauju inventoriumi, pagerėjusiomis sąlygomis aktyviai sporto klubo veiklai bei miestelio ir jo apylinkių jaunimo užimtumui.
Nuo to laiko prabėgo vieneri metai. Per juos kultūrizmo klubo nariai ne tik patys sau įrodė, kad darbais galima save garsinti labiau nei skambiais šūkiais. 2013 m. vasarą Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos (fitneso) federacijos surengtame Tarptautiniame Lietuvos čempionate ir atrankinėse varžybose į Lietuvos rinktinę klubo prezidentas Vytautas Sadauskas iškovojo čempiono vardą ir kelialapį į kultūrizmo ir fitneso čempionatą Graikijoje. Vytautas turėjo gerą progą pakartoti savo triumfą, tačiau kelialapio atsisakė dėl finansinių sunkumų arba, konkrečiai kalbant, dėl to, kad nebuvo rėmėjų, kuriems ų toks sportininko laimėjimas ir pasitikėjimas atrodytų svarbus.
Pavyzdys ir auklėtiniams, ir draugams
Tačiau V. Sadauskui, kantriai generavusiam įvairiausias idėjas, degusiam ieškojimų ugnimi, mokėjusiam pasidžiaugti atradimų šviesa, rankos nenusviro, kaip ir nenublanko ryžtas toliau tobulėti pačiam bei auginti sau pamainą.
Sveikindamas su jubiliejumi, Seimo narys V. Kamblevičius sakė žinantis, kokius sunkius kelius tekę praminti prezidentui kuriant kultūrizmo sporto bazę ir kokios tvirtos valios, kokio atkaklumo tam reikėję. „Sportininkas – tai žmogus su stipriu charakteriu, tvirta sąžine. Per dešimt metų jūs pasiekėte gerų rezultatų, skyrėte ir skiriate daug dėmesio jaunimu. Noriu palinkėti, kad išliktų tokia pati tvirta jūsų dvasia kaip ligi šiol. Sunkumai žmogų grūdina, o pergalės dar ateityje“, – kalbėjo Seimo narys V. Kamblevičius, įteikdamas V. Sadauskui padėką ir dėkodamas jam bei klubo nariams už atkaklumą, kultūrizmo sporto populiarinimą, ypač tarp jaunimo, bei linkėdamas naujų iššūkių, gerų rezultatų, didelio sporto aistruolių palaikymo.
Džiaugdamasi bičiuliška kaimynyste ir gražiu bendradarbiavimu, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Dalia Vertinskienė įteikė klubo prezidentui puokštę geltonų viltį simbolizuojančių rožių ir palinkėjo gyvenime niekada neprarasti vilties.
Geras klubo prezidento draugas R. Žeimys teigė pažįstantis Vytautą nuo mažens – kaip trenerį, kaip kultūrizmo sporto etaloną, kaip pavyzdį, Žmogų iš didžiosios raidės. Einantį pas valdininkus, kartais gal ir nusižeminantį, bet tai darantį dėl visų sportininkų.
Pačių sportininkų požiūrį į savo trenerį taikliausiai apibūdina vieno iš jų ir renginio vedėjo Domo Švenčionio žodžiai: „Tai mūsų klubo jėga ir protas, klubo tėvas, klubo varomoji jėga, klubo švyturys“.
Pradžia – visuomet sunkiausia
Išties, jau klubo pavadinimas apibūdina, koks turi būti sportininkas, kultūristas. Prieš dešimtį metų jis tarsi nurodė sportininkams tikslą – būti tvirtiems, ugdyti valią, sportinį atkaklumą. Pavadinimas liudija pirmuosius, gana ambicingus klubo žingsnius, nors kultūrizmo klubo pamatai buvo pradėti kloti gerokai daugiau nei prieš dešimt metų. Jo įkūrėjas ir prezidentas V. Sadauskas specializuotis šioje sporto šakoje pradėjo prieš tris dešimtmečius. Užsitikrinęs vietą ir vardą profesionaliame sporte, mažame miestelyje matė turįs ir pasekėjų, kuriems nebuvo kur treniruotis. Idėjai įgyvendinti reikėjo ne tik surinkti prijaučiančių, sportuojančių žmonių grupelę, surasti vietą, bet ir steigti klubą oficialiai: paruošti įstatus, sutvarkyti dokumentus, gauti statusą. Klubo vadovas sakė esąs ypač dėkingas Birštono sporto centro direktoriui Sauliui Smailiui, kuriam padedant parengti klubo įstatai iki šiol nekeisti, o tai reiškia – jie buvo parengti tobulai. Galbūt dėl to, jog gali vadintis šios sporto šakos specialistu, Vytautas ir pavadino klubą „Uola“. Juk į kultūrizmo klubą eina visi: tiek krepšininkai, tiek galiūnai, tiek dvikovininkai ar ėjikai… Visų sporto šakų atstovai, kurie kažką veikia sporte.
Paklaustas, ar ir po dešimties metų kultūristai jaučiasi tvirti kaip uola, prezidentas truputėlį susvyravo: „Išties, jaučiamės tvirti, gal net tvirtesni už uolą. Kita vertus, esame labai pažeidžiami…finansiškai. Jeigu daugiau dėmesio parodytų rajono valdžia, atsirastų daugiau rėmėjų, galėtumėme parodyti dar ne tokius rezultatus“.
Nepaisant to, V. Sadauskas nenuleido rankų ir nuo pat klubo veiklos pradžios skatino ir skatina narius, ypač jaunimą, sportuoti, dalyvauti varžybose, aktyviai ieško rėmėjų. Kultūrizmo klubas „Uola“ aktyviai dalyvauja įvairiuose Lietuvos čempionatuose, laimi daug prizinių vietų. Taip pat vykdo prevencinę veiklą, sudarydamas sąlygas jaunuoliams praleisti laisvalaikį sportuojant.
Amžius kultūristui – ne riba
Už nugaros jau visas dešimtmetis, o klubo prezidentas V. Sadauskas neslepia pasididžiavimo, kad klube auga graži perspektyvaus jaunimo pamaina. Ne ką menkesnį pasididžiavimo jausmą turėtų jausti ir jaunieji klubo nariai. Ieškant jų pergalių garantijų arba indėlio, tektų vėl grįžti į klubo veiklos pradžią, nes pati jos priedermė fiksuojama klubo įstatuose. Pradedant profesine etika ir baigiant, ko gero, praktika. Ne išimtis – mokyti ir nugalėti. Juk, pasak Vytauto, toli gražu ne kiekvienas atlaiko krūvius, ypač kai reikia rengtis varžyboms. „Jeigu jaunimas taip sportuos, kaip dabar sportuoja, ir augs, tai bus gerai. Amžius šiame sporte – ne riba. Kol gyvi būsim ir sveikata leis, tol lipsim laipteliais aukštyn, stengsimės garsinti ne tik savo kraštą, bet ir Lietuvą“, – pažadėjo prezidentas, dėkodamas visiems susirinkusiems bei linkėdamas puoselėti gražios draugystės ryšius ateityje.
Jubiliejinė 10-ies metų kultūrizmo klubo „Uola“ šventė nenublanko ir po oficialių kalbų bei sveikinimų. Neformalioje aplinkoje svečiai apžiūrinėjo klubo sienas puošiančias įspūdingas varžybų nuotraukas ir jose įamžintas nuotaikas. Nepaisant beprotiškai ilgo ir sunkaus darbo, akivaizdu, kokie saldūs šio darbo vaisiai, koks svaiginantis pergalės skonis.
Sportinis požiūris: eiti į priekį ir dėl nieko nesigailėti
Bevaikščiodama po klubo patalpas tarp gausybės modernių, naujų ir gerokai, pasak Vytauto, paniokotų, tačiau dar ir šios kartos vaikams bei anūkams tarnausiančių treniruoklių, pasinaudojau proga pakalbinti klubo prezidentą apie jo kasdienes ir šventines nuotaikas, požiūrį į augančią sportininkų kartą. Pirmiausia jis pasidžiaugė perspektyviu penkiolikmečiu sportininku, Jiezno gimnazijos mokiniu Jonu Umbrasu, kuris skina pergales kol kas dar ne kultūrizmo, o jėgos varžybose. 2013 metais savo svorio kategorijoje vaikinas užėmė pirmąją vietą rajoninėse štangos spaudimo varžybose, tapo absoliučiu nugalėtoju savo svorio kategorijoje ir Kaune vykusiose klubinėse varžybose. Tai, anot trenerio, labai didelis jaunojo sportininko laimėjimas.
Klubo vadovas V. Sadauskas taip pat stengiasi palaikyti formą. Pavasarį jis dalyvavo keliuose tarptautiniuose turnyruose ir čempionatuose, organizuotuose Lietuvoje. Kraitis – dvi pirmosios ir trys antrosios vietos. Dukra Evelina, pasak Vytauto, taip pat ūgtelėjo. 2013-ieji jai buvo sunkūs metai – pavasarį rengėsi varžyboms ir baigė gimnaziją. Taigi lygiagrečiai ruošėsi egzaminams ir pasirodymui sporto arenoje. Palyginti su kitomis sportininkėmis, turinčiomis daugiau patirties, Evelinai neblogai sekėsi: ji pateko į finalą ir buvo atrinkta į Lietuvos jaunimo rinktinę. Dabar Evelina ruošiasi pavasarį vyksiančioms varžyboms, kur kovos dėl titulų fitneso kategorijoje. Klube treniruojasi ir žmona Aušra, tačiau tardamas pagiriamąjį žodį Vytautas nusilenkia žmonai tradiciškai vyriškai: „Ji mums – viskas. Ji – mūsų „virtuvė“: mus maitina, prižiūri… Ruošiantis varžyboms, tai –svarbiausia“.
Padėkos žodžių V. Sadauskas negaili ir rėmėjams. Džiaugiasi, kad svarbiausiais momentais, kai to labai reikia ir drįsta kreiptis, neatsisako paremti Seimo nariai Andrius Palionis, Vytautas Kamblevičius, kraštiečiai rėmėjai Arūnas Vaidogas, Algimantas Šidlauskas, vietos verslininkai Aleknavičiai.
Palydint senuosius metus, norėjosi sužinoti, ko klubo „Uola“ įkūrėjui labiausiai gaila, ko jaučiasi neįgyvendinęs išeinančiais metais. Tikėjausi išgirsti, jog nepanaudoto kelialapio į Graikiją. Tačiau Vytautas teigė dėl to nenusimenantis: kas ėjo – praėjo. Ir pridūrė sulaukęs Federacijos pasiūlymo 2014 metais vykti į Pasaulio čempionatą. Taigi gera ta liaudies patarlė: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“. Tereikia palinkėti, kad šįkart atsirastų daugiau palaikančių ir paremiančių savo krašto ir Lietuvos kultūrizmo atstovą. O Vytautui – sėkmės ir, kas benutiktų, išlaikyti uolos tvirtybę.
Roma Sinkevičiūtė