Tarybos posėdyje
Lapkričio 28 d. vykusiame Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo 25 Tarybos nariai. Tarp išnagrinėtų 15 klausimų keletas sukėlė aštrias diskusijas.
Posėdžio pradžioje buvo pasveikintas lapkričio mėnesį gimtadienį šventęs Tarybos narys J. Krikštolaitis, gėlių buvo paruošta ir naujajam administracijos direktoriaus pavaduotojui. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad administracijos direktoriaus pavaduotoja tapo opozicijos lyderė R. Zablackienė. Naujajai tarnautojai paskirtas pareiginės algos priedas už tarnybos Lietuvos valstybėje stažą.
Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ prašė atidėti klausimą dėl Prienų šilumos tinklų įstatinio kapitalo didinimo
Svarstant darbotvarkę valdančioji dauguma nepalaikė frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymo atidėti sprendimo projektą „Dėl Prienų rajono savivaldybės turto investavimo ir akcinės bendrovės „Prienų šilumos tinklai įstatinio kapitalo didinimo“, motyvuojant, jog šis parengtas prieštaraujant Akcinių bendrovių įstatymui.
Frakcijos seniūnė L. Jakinevčienė išvardijo esminius argumentus, dėl ko frakcija pasisako prieš klausimo svarstymą: „Sprendimą didinti įstatinį kapitalą priima bendrovės akcininkų susirinkimas, tačiau Savivaldybė neįgaliojo savo atstovo dalyvauti svarstant AB ,,Šilumos tinklai“ įstatinio kapitalo didinimo klausimą. Nepateikta ir Registrų Centro pažyma apie naujos akcijų emisijos išleidimą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio ,,Įstatinio kapitalo didinimas“ 5 skirsnį, pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, dieną. Sprendimo projekte teigiama, kad pagal galiojantį akcininkų įstatymą, akcininkas gali suteikti finansinę paramą (pinigus) kartu padidindamas įstatinį kapitalą, t. y. akcininkas suteiktų finansinę paramą – po 200 000 Lt kasmet per 5 metus iš eilės“. Šis teiginys prieštarauja 44 straipsnio ,,Akcijų pasirašymas“ 8 skirsniui, kad bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos. Kai bus priimtas sprendimas išleisti naują akcijų emisiją, tik tuomet proporcingai savo daliai Savivaldybė galės jas nusipirkti. Dėl sprendimo projekto prieštaravimo teisės aktams, galimai pažeidžiami smulkiųjų akcininkų interesai“.
Administracijos direktoriaus pavaduotojai – aukščiausia kategorija
Tvirtinant Prienų rajono savivaldybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo projektą opozicijos atstovui C. Pacevičiui kilo klausimas, kodėl pakilo administracijos direktoriaus pavaduotojo kategorija iki aukščiausios – 16, kai visada buvo 14? Pasak klausimą pristačiusios Teisės ir personalo skyriaus specialistės, kategorija nustatoma vadovaujantis metodikos nustatytais kriterijais, kuriais yra įvertinama tarnybinės veiklos sudėtingumas, bendradarbiavimas ir bendravimas, bei suvienodintų pareigybių sąrašu, kuriame nustatyta aukščiausia ir žemiausia šios pareigybės kategorija. Tarybos narė L. Jakinevičienė lyg tarp kitko pastebėjo, jog likus toms pačioms funkcijoms, nelieka ir veiklos sudėtingumo. Į Tarybos narės klausimą administracijos direktoriui, ar šis gaunąs priedą ir ar jo atsisakysiąs, paskyrus pavaduotoją, A. Marcinkevičius teigė priedą gaunantis ir jo atsisakysiąs, kai tik pavaduotoja pradės eiti savo pareigas. Tarybos narys A. Gustaitis patikslino, kad sprendimą skirti ar nuimti priedą administracijos direktoriui priima Taryba – ne jis pats.
Penkiolikos Tarybos narių balsais rajono savivaldybės tarnautojų pareigybių sąrašas buvo patvirtintas.
Taryba palaikė sprendimą prisidėti remontuojant Prienų parapijos bažnyčią
Praėjusiame posėdyje Taryba patvirtino patikslintą 2013 m. savivaldybės biudžeto pajamų planą ir lėšų paskirstymą ir pritarė projektui „Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčios vidaus ir stogo tvarkybos darbai“. Pirminiame variante buvo numatyta Savivaldybės garantija 10 proc. projekto bendrojo finansavimo ir projekto įgyvendinimo sutartyje numatytų netinkamų finansuoti išlaidų padengimas iš nuosavų lėšų. Tačiau projekto paraiškos teikėjas yra ne Savivaldybė, o parapija, Taryba palaikė Komiteto pirmininko A. Vaicekausko pasiūlymą išbraukti dalį punkto, kur kalbama apie netinkamas finansuoti išlaidas iš nuosavų lėšų ir Savivaldybei neprisiimti tokios rizikos.
Projekto metu planuojama sutvarkyti Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčios vidaus patalpas ir stogą. Bažnyčios fasado remonto darbai šiuo metu yra vykdomi iš Kultūros ir paveldo departamento skirtų asignavimų ir į projektą nebus traukiami.
Didžiausias skiriamas finansavimo dydis projektui įgyvendinti yra 2 413 960 Lt. Paraiška Centrinei projekto valdymo agentūrai turi būti pateikta iki 2013 m. gruodžio 4 d.
Ar informacijos trūkumas, ar žmonių pavydas?
Diskusija kilo svarstant Jurginiškių melioracijos statinių naudotojų asociacijos prašymu parengtą sprendimo projektą „Jurginiškių melioracijos statinių naudotojų asociacijos narių žemių melioracijos sistemų rekonstrukcija“, kuriuo Savivaldybė turėtų pasirašyti sutartį ir dalyvauti partnerio teisėmis rengiant projektą. Žemės ūkio skyriaus vedėjas D. Šimukonis pabrėžė, kad pati asociacija įsipareigoja 10 procentų projekto vertės ir pridėtinės vertės mokestį (PVM) sumokėti iš savo biudžeto. Tačiau M. Butkevičiui atrodė, jog šiuo klausimu, ypač dėl savivaldybės dalies, trūko skaidrumo ir viešumo. Nesupažindinus ūkininkų su projektu ir nepristačius jo išsamiau, buvo tarsi šliūkštelėta į ugnį benzino. Esą to krašto ūkininkai turėjo pretenzijų dėl savivaldybės prisidėjimo. Tarybos narys J. Krikštolaitis teigė nematęs ir neturintis jokių duomenų apie projektą teikiančią įmonę, nežinantis, kokie tai žmonės. Iš vietinių žmonių esą gavęs priekaištų, jog dažniausiai tai būna ne Prienų rajono ūkininkai, todėl kilę klausimų, ar savo rajonui dirba Savivaldybės tarnautojai. D. Šimukonis pabrėžė, jog nei vienai asociacijai nebuvo numatyta 10 proc. Savivaldybės dalies. „Mes lėšomis neprisidedame. Kita vertus, mes analogišką paraišką tvirtinome rugpjūčio mėnesį Savivaldybės teikimu. Posėdyje buvo pasakyta, kad gali ūkininkai steigtis ir patys kurti asociacijas bei kreiptis paramos. Asociacijų steigėjai gali būti trys fiziniai arba juridiniai asmenys. Šiuo klausimu prie prašymo yra pateikta informacija vieno iš steigėjų, kuris nuosavybe valdomus sklypus įsigijęs 2008-2011 metais. Jis mūsų rajone dirba apie 44 ha žemės“, – akcentavo D. Šimukonis.
Pranešėją palaikė ir Tarybos narys A. Šidlauskas, pasiūlęs pabaigti bereikalingas diskusijas. Anot jo, niekas nedraudžia sudaryti asociacijas, gauti paramą ir remontuoti melioracijos įrenginius. A. Šidlausko manymu, reikia tik sveikini ir padėkoti, kad žmonės imasi iniciatyvos remontuoti melioracijos įrenginius. D. Šimukonis pridūrė, kad valstybinių įrenginių remontavimas teigiamai atsilieps ir aplinkinių sklypų naudotojų interesams.
Nutraukus diskusijas sprendimo projektas buvo patvirtintas 22 balsais.
Pasidalijo laisvomis mokyklos patalpomis ir kapinių statiniais
Tarybos nariai pritarė sprendimui, pagal kurį į likusią dalį laisvų Klebiškio pagrindinės mokyklos, tapusios Šilavoto pagrindinės mokyklos Klebiškio pradinio ugdymo skyriumi, patalpų bus perkeltas Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos padalinys – Klebiškio biblioteka.
Taryba pritarė sprendimui perimti Prienų rajono savivaldybės nuosavybėn kapinių priežiūros organizavimui du trečdalius Birštono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių Škėvonių kapinėse, esančiose Ivoniškių kaime, Birštono savivaldybės teritorijoje. Be diskusijų buvo patvirtintas kitas sprendimo projektas – perduoti šiuos statinius UAB „Prienų butų ūkis“ nuosavybėn kaip turtinį įnašą ir padidinti įstatinį kapitalą 400 245 Lt, išleidžiant 4 002 paprastąsias vardines akcijas. Vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt.
Kur dideli pinigai, ten daug abejonių
Karščiausios diskusijos kilo svarstant klausimą dėl Savivaldybės turto investavimo ir akcinės bendrovės „Prienų šilumos tinklai“ įstatinio kapitalo padidinimo 1 mln. Lt, kurių trūksta biokatilinės statybai, t. y. ekonomaizariui įsigyti.
Aiškinamajame rašte rašoma, kad AB „Prienų šilumos tinklai“ pateikė paraišką Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl „Prienų miesto katilinės Nr. 2 modernizavimo, pastatant 2,5 ir 5 MW šiluminės galios biokuro katilus, vykdydama 2010 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimą. Lietuvos verslo paramos agentūra projekto įgyvendinimui skyrė 2,6 mln. litų ES paramą. Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėse numatyta, jog įrengiant 400 kW galios ir galingesnį biokuro katilą yra privaloma įrengti dūmų kondensacinį ekonomaizerį, be kurio nebūtų galima eksploatuoti rekonstruotos katilinės. Tačiau ekonomaizeriui įrengti nėra numatyta verslo paramos agentūros parama. Po AB „Prienų šilumos tinklai“ atliktų viešųjų pirkimo procedūrų paaiškėjo bendra projekto vertė – 8,440 mln. Lt (be PVM), iš jų ekonomaizerio vertė – 3,15 mln. Lt (be PVM). Bendrovė numato ekonomaizerį pirkti iš rangovo išsimokėtinai 5 metams, tačiau atlikus būsimus piniginių srautų skaičiavimus paaiškėjo, jog akcinės bendrovės balansas 5 metus būtų nuostolingas. Trūkstama pinigų suma 1 mln. Lt. Norėdama sėkmingai įgyvendinti šį katilinės rekonstravimo projektą, Savivaldybė, kuri valdo 97 proc. „Prienų šilumos tinklų akcijų“, pagal įstatymą bendrovei siūlo finansinę paramą (pinigus), kartu padidindama įmonės įstatinį kapitalą, t. y. kaip akcininkas suteikia finansinę paramą – po 200 000 Lt kasmet 5 metus iš eilės.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad minėto piniginio įnašo šaltinis būtų šilumos kainos sumažėjimas biudžetinėms įstaigoms – įgyvendinus minėtą projektą, šilumos kaina sumažėtų 0,05 Lt/kwh. Savivaldybė apskaičiavo, kad dalį numatytos sutaupyti sumos – po 200 000 Lt kasmet penkerius metus iš eilės – būtų galima skirti AB „Prienų šilumos tinklai“ įstatiniam kapitalui didinti.
Ilgiau neatidėlioti tokios galimybės siūlė Tarybos narys A. Vaicekauskas. Teigiami sprendimai buvo priimti ir Ekonominės plėtros, Finansų ir investicijų, Sveikatos ir Socialinių reikalų komitetuose (šiame komitete vienas narys buvo prieš).
Opozicijai priklausanti frakcija „Tvarka ir teisingumas“ bei posėdyje dalyvavęs ir žodžio paprašęs LR Seimo narys V. Kamblevičius buvo kitokios nuomonės.
Apie savivaldybės skolą „Prienų šilumos tinklams“ pasiteiravusiam opozicijos atstovui C. Pacevičiui bendrovės direktorė A. Minciuvienė paaiškino, kad spalio 1 d. skola siekė 600 000 Lt, tačiau po dar vieno mėnesio ji bus apie 50 000 Lt didesnė.
Seimo narys V. Kamblevičius tvirtino neabejojantis, kad Prienų miesto žmonėms reikia biokuro katilinės. Turi būti pastatyta katilinė, atitinkanti pagrindinį žmonių lūkestį – sumažėjusią kainą už šildymą. Seimo nariui kilo abejonių, ar viskas buvo atlikta, kad dar 2010 m. parengtas katilinės rekonstrukcijos investicinis projektas būtų peržiūrėtas, atsižvelgiant į racionalesnius techninius sprendinius, Viešųjų pirkimų organizavimą, ar buvo išsiaiškinta, kiek už šilumą Prienų miesto žmonės mokės pastačius naują katilinę. Seimo narys teigė, kad norėdamas, jog šilumos kaina Prienuose būtų ne aukščiausia, o nors vidutinė, daug laiko užtrukęs bendraudamas ir aiškindamasis su kelių ministerijų specialistais. „Investiciniame projekte numatyta pastatyti 5 MW ir 2,5 MW šiluminės galios biokuro katilus. Man teko konsultuotis su energetikos ekspertais, kurie teigė, jog 2,5 MW galingumo skiedromis kūrenamo katilo būtų galima atsisakyti. Anot jų, Prienų miestą šiluma galėtų aprūpinti vienas 5 MW galingumo skiedromis kūrenamas katilas (1 MW apytiksliai kainuoja 1 mln. Lt). Kad pakaktų vieno katilo, reikia atsižvelgti į dar du labai svarbius aspektus – mažėjantį Prienų miesto gyventojų, t. y. šilumos vartotojų skaičių, sparčiai įsibėgėjančią namų renovaciją. Teko kalbėtis su Aplinkos ministru, kuris patikino, kad šiuo metu Prienai turi galimybę renovuoti 16 namų, kitame etape renovacijai taip pat planuojama skirti lėšų“, – kalbėjo Seimo narys, išsakydamas savo nuomonę ir apie dūmų kondensacinio ekonomaizerio įsigijimą: „Pirkti ekonomaizerį, kainuojantį per 3 milijonus litų, gali tik tas, kas turi daug pinigų. Prienuose yra trys ekonomaizeriai, vieną ar du iš jų galima rekonstruoti. Šį įrenginį galima buvo nusipirkti kitaip, t. y. pastačius katilinę ir vykdant atskirą pirkimą. Nereikia imti iš privatininkų tų 3,15 milijono, lėšų jam galima prašyti ir iš LIFE programos, ką daro kitos savivaldybės. Programa gali finansuoti apie 690 000 Lt, t. y 50 proc. jo vertės jau kitais metais. Niekas nekala į galvą, kad šiandien turi būti būtent toks brangus įrenginys, kuris po metų kitų gali kainuoti visiškai ne tiek, kiek mes dabar užsimoję pakloti“.
V. Kamblevičiui kėlė įtarimą, kodėl per tuos metus vyko trys konkursai, o juose dalyvavo tie patys dalyviai, kodėl kaina, užuot mažėjusi, nuolat kilo. „Kas gali paneigti, kad čia nėra nesklandžių dalykų?“ – karščiavosi jis, pridurdamas, jog „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai ir iš valdančiosios daugumos buvo priversti pasitraukti, nes nesutapo jų ir koalicijos partnerių mintys biokatilinės statybos ir šiukšlių kainos padidinimo klausimais. „Kauno apskritis jau turi „auksinį“ tualetą Kaune, o dabar turės ir „auksinę“ biokatilinę Prienuose“, – pabrėžė Seimo narys.
Meras V. Bujanauskas įspėjo kadencijos pradžioje Taryboje buvusį Seimo narį neklaidinti savo pamąstymais visuomenės ir Tarybos narių. Po ligos sveikstantis J. Krikštolaitis nesileido į diskusiją, tačiau užuominomis leido suprasti, jog ir pats iš savivaldybės specialistų negavo tokios informacijos (apie švietimo įstaigas – aut.), kokios prašė.
Prisiimti politinę atsakomybę ir išnaudoti galimybes kuo greičiau pastatyti biokuro katilinę ir užtikrinti pigesnį šilumos tiekimą, kvietė į valdančiąją daugumą įsiliejusi R. Zablackienė. Paprieštaraudamas C. Pacevičius priminė, kad sutartis su bendrove „E energija“ dar nesibaigusi, todėl anksti kalbėti apie prisijungimą prie bendros sistemos. Jo nuomone, valdančioji dauguma bando maskuoti daugiau nei tris milijonus litų kainuosiančio ekonomaizerio procedūrą, neteisėtai didindama bendrovės „Prienų šilumos tinklai“ įstatinį kapitalą ir rizikuodama atsidurti teisme.
Į „tvarkiečio“ K. Tarasevičiaus klausimą, ar Viešųjų pirkimų komisija derėjosi su laimėto konkurso dalyviu dėl perkamo objekto kainos sumažinimo, komisijos pirmininkė, „Prienų šilumos tinklų“ direktorė A. Minciuvienė patvirtino, jog nuo pirmojo konkurso ekonomaizerio pradinę kainą pavyko sumažinti 165 000 Lt.
Nutraukus diskusijas 16 Tarybos narių balsais sprendimo projektas buvo patvirtintas.
Komisijai pritrūko supratimo?
Posėdžio darbotvarkės klausimams išsekus, žodžio paprašė Naujosios Ūtos seniūnijos gyventoja J. Pikienė, kurios keturiems vaikams tenka kasdien eiti iki Naujajai Ūtai priskirtos teritorijos 1,5 km pėsčiomis. Pasak moters, mokyklinis autobusiukas, trejus metus vežiojęs vaikus nuo namų, nuo šiol jų nepaima, o kelionės išlaidos maršrutiniais autobusais nėra kompensuojamos.
Mero pavaduotojas E. Visockas teigė, kad Keleivių ir mokinių vežiojimo koordinavimo komisija svarstė šį klausimą, atsižvelgdama į Tarybos narės L. Jakinevičienės paklausimą. Komisija nusprendė, kad pažeidimų nėra, nes J. Pikienės vaikai gyvena ne Naujosios Ūtos mokyklos teritorijoje, tuo tarpu Savivaldybė garantuoja pavėžėjimą iki artimiausios mokyklos.
Tarybos narė L. Jakinevičienė pateikė antrą paklausimą Prienų rajono savivaldybės keleivių ir mokinių vežiojimo koordinavimo komisijos pirmininkui E. Visockui dėl mokinių vežiojimo į ugdymo įstaigas. Primindama ankstesnio paklausimo turinį, Tarybos narė teigė, jog spalio mėn. vykusio Tarybos posėdžio metu į Prienų rajono savivaldybės keleivių ir mokinių vežiojimo koordinavimo komisijos pirmininką E. Visocką raštiškai kreipėsi, atsižvelgdama į keturių Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos mokinių tėvų prašymus. Paklausime komisijos prašė paaiškinti, ar racionaliai naudojamos lėšos, skirtos mokinių vežiojimui, nes mokinių tėvai prašyme nurodė, kad 8 šios mokyklos mokiniams neleidžiama atvykti į mokyklą ir parvykti iš jos mokykliniu autobusu. L. Jakinevičienė apgailestavo, kad į klausimą dėl racionalaus lėšų panaudojimo atsakyta nebuvo. Taip pat komisija nepritarė, kad būtų patvirtinti Naujosios Ūtos, Šilavoto pagrindinių ir Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos mokyklos mokyklinių autobusų maršrutai dėl mokinių vežiojimo iš kitoms mokykloms priskirtų aptarnavimo teritorijų, kadangi mokinius iš šių teritorijų vežioja atitinkamų mokyklų geltonieji autobusiukai.
Praėjusiame posėdyje Tarybos narė prašė paaiškinti, kodėl rugsėjo mėn. nebuvo kompensuotos pavėžėjimo išlaidos 8 Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos mokiniams, važiuojantiems šiuo maršrutu, nors su šiais mokiniais mokymosi sutartys sudarytos iki liepos 13 d. Taip pat atkreipė komisijos dėmesį į tai, kad Naujosios Ūtos pagrindinę mokyklą lanko net 6 Mikailų šeimos vaikai, su 5 iš jų mokymosi sutartys sudarytos taip pat iki minėtos datos. Siekdami užtikrinti savo priešmokyklinuko gerovę ir saugumą, tėvai, pasak paklausimo autorės, pasielgė protingai sudarydami galimybes jam mokytis toje pačioje mokykloje su vyresniais broliais ir seserimis, tačiau jo pavėžėjimo išlaidos nekompensuojamos. „Kompensuoti jas būtų galima jeigu jis būtų pavežamas mokykliniu autobusu. Todėl prašau informuoti, dėl kokių priežasčių nepatvirtintas Stuomenai-Žemaitkiemis-Naujoji Ūta kryptimi važiuojančio mokyklinio autobuso maršrutas“, – kalbėjo L. Jakinevičienė.
Atsižvelgdama į J. Pikienės prašymą, ji prašė nurodyti priežastis, kodėl šiais metais pablogintos pavėžėjimo sąlygos net 4 šios šeimos vaikams. Kadangi Naujosios Ūtos pagrindinę mokyklą lanko vyresnieji vaikai, nuo šių mokslo metų ją pradėjo lankyti dar 2 priešmokyklinukai. Visi jie kiekvieną dieną 1,5 km kulniuoja pėsčiomis. „2013 m. spalio 15 d. LR Seimas priėmė švietimo įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymą, tačiau LR Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimai ligi šiol nepadaryti, todėl sprendžiant susidariusią problemą, rekomenduojama taikyti Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, kad savivaldybių tarybos savo nustatyta tvarka gali kompensuoti važiavimo išlaidas ir kitais atvejais. Manau, kad Prienų rajono savivaldybės administracija gali taikyti Tarybos priimto sprendimo nuostatas. Kitas sprendimo būdas –patikslinti mokyklinio autobuso ar kito transporto, vežančio mokinius į mokyklas ir atgal į namus, maršrutą, taikant protingumo principą. Priimti savivaldybės sprendimai turi padėti vaikui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) spręsti iškylančias problemas, užtikrinti vaiko teises, saugumą ir gerovę“, – pabrėžė L. Jakinevičienė.
Tarybos narė prašė Keleivių ir mokinių vežiojimo koordinavimo komisijos kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių A. Marcinkevičių dėl mokyklinių autobusų maršrutų patvirtinimo ir artimiausiame Tarybos posėdyje inicijuoti sprendimo projekto parengimą dėl 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T3-204 papildymo, kad atsirastų galimybė kompensuoti pavėžėjimo išlaidas šiais išimtinais atvejais, kadangi su priešmokyklinukais sudaryti mokymosi sutarčių iki 2013 m. liepos 13 d. galimybių nebuvo.
Tarybos narys J. Krikštolaitis pastebėjo, jog pasibaigus posėdžio darbotvarkės klausimų svarstymui transliacija išjungiama, nors klausimų tiek Tarybos nariams, tiek užsirašiusiems kalbėti visuomenės atstovams dar kyla. Jis prašė suteikti galimybę posėdį transliuoti iki galo ir užtikrinti, kad visuomenę pasiektų visa informacija. Į pastabą sureagavusio A. Kederio nuomone, tokios būtinybės nėra, nes po posėdžio dažniausiai vyksta savireklama ir politikavimas. Posėdis baigėsi nedraugiškais žvilgsniais bei replikomis.
Roma Sinkevičiūtė
