Vėžionių kaimo bėdos dėl vandens
Spalio 31 dienos vakarą Vėžionių kaimo bendruomenės namuose įvyko gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo du Seimo nariai – Andrius Palionis ir Vytautas Kamblevičius bei jo padėjėja Loreta Jakinevičienė, Aplinkos ministerijos Vandenų departamento vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, UAB „Birštono vandentiekis“ direktorius, Prienų rajono savivaldybės tarybos narys Cezaras Pacevičius, Jiezno seniūnijos seniūnas Algis Bartusevičius, seniūnaitis Vytas Bartkus ir dauguma kaimo gyventojų.
Tokia autoritetinga svečių delegacija buvo pakviesta padėti išspręsti Vėžionių kaimo žmonių problemas, iškilusias apsirūpinant geriamuoju vandeniu. Su problemomis supažindino Vėžionių kaimo gyventoja, bendruomenės narė Irma Kereišienė.
Pasak likusių be vandens gyventojų, šis klausimas tapo aktualus 1993 metais, kai buvo likviduota Vėžionių žemės ūkio bendrovė. Reikėjo nuspręsti, ką daryti su vandentiekio bokštu ir tinklais, kurie priklausė bendrovei. Tais metais Vėžionių žemės ūkio bendrovės narių susirinkime buvo nuspręsta visą Vėžionių kaimo vandens ūkį perduoti Prienų rajono savivaldybės žinion už 1 Lt. Kadangi nebuvo iki galo sutvarkyti dokumentai, tai tuo metu nebuvo perduota. Vėliau Savivaldybė savo lėšomis atliko inventorizaciją, tačiau dėl nežinomų priežasčių nuosavybės teisė nebuvo sutvarkyta.
Žmonės naudojosi vandeniu, kol Prienų rajono savivaldybės tarybos 2005-11-30 sprendimu UAB „Jiezno komunalinis ūkis“ buvo reorganizuotas į UAB „Prienų vandenys“ ir buvo perduota eksploatuoti vandenvietė su vandentiekio tinklais, esantys Vėžionių kaime. Pagal minėtą sprendimą Prienų rajono savivaldybė 2007-03-28 sprendimu Nr. T3-81 „Dėl vandenviečių įtraukimo į savivaldybės administracijos buhalterijos apskaitą“, nusprendė įtraukti į Prienų rajono savivaldybės administracijos apskaitą vandenvietę ir vandentiekio tinklus, esančius Vėžionių kaime, Jiezno seniūnijoje. Tai padaryta turint tikslą ateityje įteisinti minėtą turtą, kuris tuo metu buvo bešeimininkis, Prienų rajono savivaldybės tarybos vardu. Taip buvo tikimasi prisidėti įgyvendinant Savivaldybei priskirtą funkciją – organizuoti geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų surinkimą ir valymą.
Vėžionių kaimo gyventojams neaišku, kodėl šie vandentiekio tinklai atiteko Vėžionių ŽŪB, nors 1993 m. visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta juos perduoti Prienų rajono savivaldybei už 1 Lt, ir kodėl Prienų rajono savivaldybė tiek laiko (nuo 1993 m. iki 2011 m.) delsė ir neįteisino Vėžionių kaimo vandentiekio ūkio.
2012 m. sausio mėnesį UAB „Prienų vandenys“ vadovas Pranas Mitkevičius ir Jiezno seniūnas A. Bartusevičius visuotinio susirinkimo metu informavo, jog remiantis 2011-11-03 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 352 Vėžionių vandenvietė, gręžinys, vandens bokštas bei gyvenvietės vandentiekio tinklai perduoti naujajai
Vėžionių žemės ūkio bendrovei tolimesnei eksploatacijai ir UAB „Prienų vandenys“ nutraukia savivaldybės priskirtą funkciją – organizuoti geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų surinkimą ir valymą.
Žmonių nusivylimui, perdavus vandentiekio ūkį naujasis Vėžionių vandenvietės savininkas (Vėžionių ŽŪB) nesiėmė jokios iniciatyvos toliau eksploatuoti vandenvietę bei gyvenvietės vandentiekio tinklus. Kelis kartus buvo surengtas visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo Prienų rajono savivaldybės atstovai ir Jiezno seniūnijos seniūnas A. Bartusevičius, tačiau joks sprendimas dėl geriamojo vandens tiekimo Vėžionių kaimo gyventojams nebuvo priimtas. Kaip teigė Vėžionių gyventojai, Vėžionių ŽŪB vadovas Almantas Antanavičius jokių realių veiksmų dėl geriamojo vandens tiekimo nesiėmė, o tik žmones gąsdino nutraukti vandens tiekimą, jeigu šie nemokės už vandenį. Nors iki 2012 m. liepos mėnesio geriamas vanduo gyventojams buvo tiekiamas, tačiau naujasis savininkas Vėžionių ŽŪB ir toliau jokių sutarčių su gyventojais dėl geriamojo vandens tiekimo nesudarė. Tokie veiksmai kėlė abejonių, ar tai daroma teisingai ir teisėtai.
2012 m. liepos 18 d. Vėžionių kaimo gyventojams geriamojo vandens tiekimas buvo nutrauktas. Po trijų dienų likusių be vandens gyventojų iniciatyva buvo suorganizuotas visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius bei seniūnas. Susirinkimo metu Vėžionių kaimo gyventojams buvo paaiškinta, kad nei Prienų rajono savivaldybė, nei Jiezno seniūnija šiuo klausimu nieko negali padėti, nes vandenvietės, vandens bokšto, gręžinio ir gyvenvietės vandens tinklų savininkas yra Vėžionių ŽŪB. Taigi gyventojai su ja ir turi tartis. Vėžionių ŽŪB vadovas A. Antanavičius Vėžionių kaimo gyventojams pareiškė, jog gyvenvietės vandens tinkluose yra daug gedimų, todėl daug vandens tiesiog išbėga laukan, o vandens gręžinio siurblys nuolat veikia ir suvartoja daug elektros energijos. Todėl yra susidariusi didelė skola už suvartotą elektros energiją. Kol gyventojai nesumokės Vėžionių ŽŪB už suvartotą vandenį, tol ji neatnaujins vandens tiekimo gyventojams. Vėžionių kaimo gyventojai, neturintys kito vandens šaltinio, liko be vandens. Iškilo dilema, kaip atsiskaityti už vandenį, kadangi jokių sutarčių dėl vandens tiekimo ir atsiskaitymo už jį su Vėžionių ŽŪB jie nesudarė. Vėžionių kaimo gyventojai ėmėsi asmeninės iniciatyvos, surinko reikalingą sumokėti pinigų sumą. Tačiau Vėžionių ŽŪB vadovas A. Antanavičius kategoriškai atsisakė taisyti vandentiekio trasos gedimus ir toliau tiekti Vėžionių kaimo gyventojams vandenį, teigdamas jog jam tai neapsimoka. Buvo paaiškinta, kad jie turi mokėti už suvartotą vandenį ir patys taisyti vandentiekio trasas.
Rugpjūčio 20 dieną vėžioniškiai kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą Vytą Bujanauską. Gautas atsakymas nenudžiugino. Raštu buvo informuojama, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-13 dienos įsakymu sudaryta komisija išnagrinėjo Vėžionių kaimo gyventojų prašymą dėl vandens tiekimo. Vandens tiekimo tinklai, priklausantys Vėžionių ŽŪB, yra nepatenkinamos būklės, todėl norint aprūpinti kaimo gyventojus geriamuoju vandeniu, reikia įrengti gręžinį, nutiesti vandens ir nuotekų tinklus bei pastatyti nuotekų valyklą. Vandentiekio ir nuotekų tinklai tiesiami pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Europos Sąjungos struktūrinė parama buvo skiriama nuotekų valymo įrenginių renovavimui ir statybai, nuotekų ir vandentiekio tinklų renovavimui ir plėtrai, dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimui bei vandens gerinimo įrenginių rekonstravimui ir statybai. Minėtas finansavimas buvo skirtas aglomeracijoms, kuriose yra daugiau kaip 2000 gyventojų. Planuojamas ES struktūrinės paramos skyrimas vandentvarkos projektams 2014-2020 metų laikotarpiui. Prienų rajono savivaldybė pateikė lėšų poreikį minėtam laikotarpiui, įtraukdama visas gyvenvietes, vadovaudamasi Prienų rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu. Rekomenduota įtraukti gyvenvietes, kuriose yra daugiau kaip 500 gyventojų.
Prienų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjas, tuo metu pavaduojantis administracijos direktorių, informavo, kad atsižvelgiant į tai, kad Vėžionių kaime būtina aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslauga, LR Aplinkos ministerijai bus teikiamas prašymas dėl finansavimo galimybių minėtai infrastruktūrai sukurti.
I. Kereišienė susirinkusiuosius informavo, kad šiuo metu Vėžionių kaime pagal statistinius duomenis gyvena 272 gyventojai. Pusė iš jų neturi jokio alternatyvaus vandens šaltinio, o ką jau kalbėti apie geriamąjį vandenį. Didelė dalis gyventojų jau garbaus amžiaus, daugelis neįgalūs, yra ir jaunų šeimų, auginančių mažamečius vaikus.
UAB „Prienų vandenys“ perdavė Vėžionių ŽŪB 57 abonentus (102 asmenys). Dalis jų per tą laiką įsirengė giluminius gręžinius arba šulinius, tačiau didžioji dalis gyventojų neturi tokių galimybių. Pagal paskutinius duomenis, vandentiekio vandeniu naudojasi 40 abonentų (90 asmenų) iš jų 20 abonentų (57 asmenys) neturi jokio alternatyvaus (šulinio ar gręžinio) vandens šaltinio, kitų kaimo gyventojų šuliniai yra tušti, o įsirengti gręžinius gyventojams yra labai brangu.
Kiek Vėžionių kaimo gyventojams yra žinoma, pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalis Vėžionių kaimas patenka į Viešojo vandens tiekimo teritoriją. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas. Tas pats įstatymas teigia: „Vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka reguliuoja: 1) Vyriausybė; 2) Aplinkos ministerija; 3) Sveikatos apsaugos ministerija; 4) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; 6) Savivaldybių institucijos; 7) Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos.“
Todėl norime pasiteirauti, ar Prienų rajono savivaldybė neturėjo padėti gyventojams spręsti viešojo vandens tiekimo problemos. Suprantame, jog pagal Lietuvos Respublikos Koncesijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį Vėžionių ŽŪB gali mums tiekti vandenį, bet iki šiol tai nėra įteisinta. Vėžionių kaimo gyventojai nuo 2011 m. lapkričio 3 d. yra likę be viešojo vandens tiekėjo.
Žmonės yra atsidūrę beviltiškoje situacijoje. Jeigu anksčiau dar tikėjosi, kad paklius į 2014-2020 metų europinius projektus, tai dabar jau aišku, kad tas traukinys nuvažiavo. Paskutinę viltį prarado gavę atsakymą iš Prienų rajono savivaldybės. Ilgai ir kantriai laukę žmonės jau nežino, ko griebtis. ŽŪ bendrovės šeimininkas nesiruošia užsiimti vandens ūkiu, o patys kaimo gyventojai kiek pajėgia tvarko senas ir kasmet vis labiau susidėvėjusias vandens trasas, renka pinigus už susidariusias skolas.
Ką galėjo jiems pasakyti atvykę kompetentingi asmenys?
Administracijos direktorius A. Marcinkevičius aiškino tą patį, kas buvo parašyta rašte, pridurdamas, kad ši problema yra aštri. Savivaldybė rengia vandentvarkos planus, rašo raštus Aplinkos ministerijai. Bendromis jėgomis reikia kažką daryti.
Seimo narys A. Palionis pasidomėjo, ar verta tvarkyti senas trasas. Pasak jo, paprasčiausias būdas yra sulaukti Vandentvarkos projekto ir reikia pasirašyti sutartį tarp UAB „Prienų vandenys“ ir ŽŪ bendrovės, kad būtų kam remontuoti trasas, o žmonės būtų tikri, kad gaus vandenį. Pasak Seimo nario, reikia, kad Prienų rajono savivaldybė užsiimtų šiuo reikalu ir tarpininkautų.
Seimo narys V. Kamblevičius buvo gana kategoriškas pažymėdamas, kad toks atvejis ne vienintelis, kai atsakingi Savivaldybės asmenys rašo raštus ir stumdo vieni nuo kitų, užuot ėmęsi kokių nors ryžtingų veiksmų. V. Kamblevičius į šį susirinkimą atvažiavo kartu su LR Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vedėju Irmantu Valūnu, kuris pažymėjo, kad yra gauti gyventojų raštai ir tiesiogiai, ir per Vyriausybę. Aplinkos ministerijos atstovas paaiškino, kaip ir mažesnėms žmonių grupėms galima prieiti iki projektų ir rasti galimybę naudotis kokybišku geriamuoju vandeniu. Anot I. Valūno, anksčiau mažiau kaip 2000 gyventojų turinčios gyvenvietės beveik neturėjo galimybių gauti ES paramą vandentvarkos projektams finansuoti. Aplinkos ministerijos vertinimu, šiose gyvenvietėse nuotekų tvarkymo sistema neatitinka reikalavimų, gyventojams nesuteikiama kokybiška paslauga ir teršiama aplinka. Todėl pagrindinis ateinančio laikotarpio prioritetas turėtų būti paslaugų plėtra gyvenvietėse, mažesnėse kaip 2000 gyventojų, finansuojant projektus 80 proc. ES paramos lėšomis. Dar ministerijos atstovas paminėjo, kad yra žemės ūkio ministerijos KPP, orientuotų į mažesnes gyvenvietes. Reikia domėtis ir ieškoti, teikti pasiūlymus dėl prioritetų ministerijai. Savivaldybės nuo atsakomybės niekas neatleidžia, ji turi užtikrinti žmonių aprūpinimą geriamu vandeniu. Jeigu nėra kitokių būdų, žmonės vandeniu turi būti aprūpinami mobiliai. Pasak V. Kamblevičiaus, jeigu Savivaldybė kelis mėnesius pavežios vėžioniškiams geriamą vandenį, sprendimas atsiras greičiau.
Savo nuomonę apie Vandentvarkos projektus, galiojančius įstatymus ir atskaitomybę išsakė ir C. Pacevičius.
Žmonės kėlė klausimą, ką daryti, jeigu bus užsuktas vamzdis ir jie visai negaus geriamo vandens. Pasak jų, valdžia keičiasi, o žmonės kenčia.
A. Marcinkevičius pritarė nuomonei, kad reikėjo daugiau Savivaldybės iniciatyvos. Reikės aiškintis, kokios trišalės sutarties galimybės, derybos dėl vandens kainos. Jei nebus kito būdo, teks vežioti vandenį žmonėms.
Susirinkimas pasibaigė, bet žmonės skirstėsi nesitikėdami, kad vanduo pagaliau bus tiekiamas normaliai. Nors jų dabar naudojamas gręžinio vanduo atitinka sanitarines normas, bet daugelis sako, kad gerti jis nelabai tinkamas. Valgiui gaminti, kas turi galimybę, nešasi iš kaimynų šulinių.
Stasė Asipavičienė
