Kurčiųjų bendruomenė įsikūrė naujose patalpose
Praėjusį penktadienį įvyko Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Prienų pirminės kurčiųjų organizacijos patalpų atidarymo ir pašventinimo ceremonija bei šventinis renginys, skirtas Lietuvos kurčiųjų draugijos 75-mečio ir Tarptautinės kurčiųjų dienos paminėjimui.
Neregio P. Daunio ir kurčiojo aktyvisto P. Makutėno iniciatyva 1938 m. įkurta Lietuvos kurčių nebylių globos draugija šiandien žinoma Lietuvos kurčiųjų draugijos vardu. Prienų mieste ir rajone gyvena 50 žmonių, turinčių klausos negalią, iš jų 22 – kurčiųjų draugijos nariai. Nuo 2007 m. buvo įsteigtas informantės konsultantės etatas. Per kelerius metus šiose pareigose dirbo Liudmila Ptašnikienė, Vida Eskertienė, o nuo 2011 m. vidurio – Birutė Aleknavičiūtė. Nuo 2012 m. Prienų kurčiųjų organizacijai vadovauti pradėjo jaunas, kuklus, tačiau turintis didelį norą padėti regėjimo negalią turintiems žmonėms Mykolas Balaišis.
Nuo 2008 metų organizacija glaudėsi buvusios Prienų specialiosios mokyklos pastate. Likvidavus mokyklą teko vėl ieškoti patalpų. Ir čia į pagalbą klausos negalios žmonių bendruomenei atskubėjo Prienų rajono savivaldybė, suteikusi suremontuotas, erdvias ir šviesias patalpas Kauno g. 2 pastato antrajame aukšte. Jaukumą kuria paveikslai ir gėlės, kurių po įkurtuvių šventės dar padaugėjo.
Linkėjo lūkesčių išsipildymo, santarvės, sėkmės, asmeninės laimės
Prie naujųjų Prienų pirminės kurčiųjų organizacijos patalpų susirinkusius žmonių su klausos negalia bendruomenės narius ir svečius pasitikęs organizacijos pirmininkas M. Balaišis nuoširdžiai padėkojo rėmėjams, padėjusiems įrengti patalpas, kad klausos negalią turintys žmonės turėtų kur susirinkti, pabendrauti, gauti būtiniausią pagalbą. Tai informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir laisvalaikio užimtumo paslaugos, kiekviena iš jų išsiskleidžianti į daugybę mažesnių, padedančių žmonėms su klausos negalia spręsti kasdienines problemas, ugdyti savarankiškumą, gebėjimą orientuotis informacinėje aplinkoje, įveikti psichologinius bendravimo ir darbo paieškos barjerus.
Simbolinę patalpų atidarymo juostelę perkirpo PPKO pirmininkas M. Balaišis ir Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Visockas. Patalpas pašventino Šilavoto parapijos klebonas Ričardas Kmitas.
Su įkurtuvėmis ir organizacijos jubiliejine švente Prienų kurčiųjų organizacijos narius pasveikino LR Seimo narys Andrius Palionis, dėkodamas draugijai už galimybę artimiau susipažinti, linkėdamas kiekvienam ir visai draugijai geros kloties, prasmingų darbų. Nuo Savivaldybės dovaną bendruomenei įteikė mero pavaduotojas E. Visockas.
Socialinių paslaugų centro direktorė Aurelija Urbonienė gerai žino, ką reiškia bendruomenei glaustis po svetimu stogu ir svajoti apie savo namus. Pabrėždama, kad su kurčiųjų organizacija bendradarbiavimas tęsiasi jau ilgai, A. Urbonienė sakė matanti juos kaip šiltus, puikius žmones ir džiaugėsi, kad jie pagaliau turi savo namus. Direktorė linkėjo, kad kiekvienas šiuose namuose rastų atgaivą širdžiai ir dvasiai, kad galėtų apkabinti vienas kitą ne tik džiugiomis, bet ir sunkiomis gyvenimo akimirkomis.
Iš pirmųjų susitikimų Socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Sadauskienė prisiminė Mykolą kaip jauną, baikštų ir galbūt nesitikintį pagalbos. Vos po metų matydama jauną, ryžtingą, energingą, rūpestingą organizacijos vadovą linkėjo, kad niekada šios savybės neišblėstų, o puokštę gėlių perdavė parvežti tėčiui už pagalbą įrengiant naująjį kabinetą.
Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno kurčiųjų teritorinės valdybos pirmininkė Jūratė Pugačiauskienė pasidžiaugė jau antrą kartą dalyvaujanti Prienų kurčiųjų organizacijos patalpų atidaryme. Pasinaudodama proga ji padėkojo Prienų rajono savivaldybei už geranorišką pagalbą. Ypač daug pastangų įdėjusiems Socialinės paramos skyriaus vedėjai E. Sadauskienei, M. Balaišiui bei organizacijos aktyvui. J. Pugačiauskienė teigė tikinti, jog visiems sutelkus jėgas bus galima išspręsti daug žmonių su regėjimo negalia problemų. Su įkurtuvėmis Prienų kurčiųjų draugiją sveikino ir kūrybinių galių, santarvės, ekonominės ir socialinės gerovės, lūkesčių išsipildymo bei asmeninės laimės linkėjo kolegos iš Kėdainių, Marijampolės, Kaišiadorių rajonų, Veiverių neįgaliųjų organizacijos pirmininkė Vida Butevičienė, bendruomenės nariai. Prisidėdamas prie linkėjimų Šilavoto klebonas R. Kmitas įteikė M. Balaišiui Naująjį Testamentą, iš kurio bendruomenės nariai galėtų pasisemti dvasinių jėgų.
Jie kalba gestų kalba
Pasigrožėję naujomis Prienų pirminės kurčiųjų organizacijos patalpomis visi susibūrė Prienų socialinių paslaugų centre, kur šventę svečiams skirta daina „Mes švenčiam laimę“ pradėjo žmonių su klausos negalia bendruomenės nariai Vytautė ir Mantas. Vėliau buvo apžvelgtas Lietuvos kurčiųjų draugijos nueitas kelias.
Pasveikinusi visus Tarptautinės kurčiųjų dienos ir LKD kurčiųjų draugijos 75 metų jubiliejaus proga LKD KKTV pirmininkė J. Pugačiauskienė vertė nepamirštamus istorijos puslapius. Prisiminė organizacijos ištakas, žmones, kurie kūrė draugiją ir gamybinius mokymo kombinatus. LKD kūrimosi laikotarpiu daugeliui kurčiųjų darbinė, kultūrinė veikla, visas gyvenimas buvo susijęs su šiomis įmonėmis. Kol tvirtėjo draugijos pamatai, kombinatai buvo kurčiųjų kultūros ir meno židiniai. Per tą laiką smarkiai išsiplėtė LKD struktūra, veiklos barai, pakito kurtiesiems prieinamų paslaugų apimtys, teikimo kultūra. Imtos spręstisutrikusios klausos asmenų integracijos į visuomenę, mokymosi problemos, atsižvelgiant į žmonių su klausos negalia interesus, galimybes ir poreikius, kuriuos diktuoja savita kalba ir kultūra.
Svarbiausia žmonių su klausos negalia problema – švietimas ir komunikacijos barjerai. Kadangi visada buvo norinčiųjų mokytis, jos iniciatoriai ir steigėjai rūpinosi kurčiųjų mokymu. 1938 m. rugsėjo 1 d. Kaune pradėjo darbą kurčiųjų institutas. Studentai mokėsi padedami vertėjo gestų kalba. Šiandien, pasak J. Pugačiauskienės, sutrikusios klausos asmenys renkasi mokytis ten, kur jie nori, kas yra prie širdies, tačiau trūksta vertėjų paskaitose. Pirmininkė pasidžiaugė, kad jau keletą dešimtmečių leidžiamas kurčiųjų organizacijos laikraštis „Akiratis“, nušviečiantis LKD, jos struktūrinių padalinių ir įmonių veiklą, įvairias kurčiųjų draugijos narių gyvenimo sritis ir kurčiųjų draugijos veiklos problemas.
Viena svarbiausių Pasaulio kurčiųjų federacijos veiklų – garantuoti žmogaus teises kurtiesiems visose gyvenimo srityse visame pasaulyje. 2013 m. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai Lietuvos kurčiųjų draugija dalinosi patirtimi su pasaulio kurčiųjų federacija, asociacijomis. Rudenį Vilniuje buvo organizuota keletas Lietuvos kurčiųjų bendruomenės susitikimų su Europos kurčiųjų asociacijos ir Europos jaunimo kurčiųjų sąjungos vadovais, asociacijos valdybos ir jaunimo organizacijos tarybos nariais bei jų asistentais, lektoriais.Tris dienas vykusiame forume kalbėta apie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, skirtą skatinti ir apsaugoti neįgaliųjų teises ir orumą, svarstytas jos įgyvendinimas.
Vienintelė kurtiesiems suprantama komunikacijos priemonė – gestų kalba, kuria teikiama informacija, naujienos, aktualios klausos negalią turintiems asmenims. J. Pugačiauskienė patikino, jog šiandien dar trūksta subtitrų, televizijos laidų vertimo, nepakanka tik žinių laidos, kuri rodoma 18 val., nes dirbantieji dažnai neturi galimybės ją pamatyti. Tačiau galima pasidžiaugti spartėjančia komunikacijos priemonių pažanga. Gestų kalbos vertimo paslaugos jau teikiamos ir nuotoliniu būdu internetinėmis pokalbių programomis bei vaizdo skambučiais, pasitelkiant mobiliuosius telefonus.
„Raskime laiko klausytis, drąsinkime vienas kitą, juokimės, būkime kartu“
Šiais žodžiais besibaigiant šventei buvo palydėtos padėkos, skirtos šventės organizatoriams, dideliam būriui rėmėjų, draugijos nariams. Pastariesiems organizacijos pirmininkas M. Balaišis įteikė atminimui LKD projekto „Būkime matomi“ marškinėlius. Išdalinta ir daugiau dovanų, kompaktinių diskų su LKD istorija.
M. Balaišis pasidžiaugė atvykęs į Prienus vadovauti klausos negalią turinčiųjų organizacijai, kurioje įgijo labai daug patirties, sutiko daug nuoširdžių, geranoriškų žmonių. Anot Mykolo, jeigu nebūtų Prienuose šios organizacijos, visada pasiruošusios padėti Kauno teritorinės valdybos pirmininkės J. Pugačiauskienės ir nuoširdžių pagalbininkų, šiems žmonėms būtų labai sunku gyventi.
Jeigu girdintiesiems svarbus garsas, tai žmonėms su klausos negalia – rankų, pirštų kalba. Gestais galima perteikti informaciją ir kurti aukščiausio lygio meną. Gestai pantomimoje – tai šokis erdvėje, tai jausmai, poezija, žmogaus vidinis pasaulis. Šio vidinio pasaulio grožį ir bendruomenišką šventę užbaigė Kauno pantomimos ir plastikos teatro aktorė, papasakojusi jaudinančią moters gyvenimo istoriją. Keletą dainų imitavo jauni atlikėjai, tarp kurių buvo ir Prienų kurčiųjų pirminės organizacijos vadovas Mykolas Balaišis – drąsinantis pavyzdys bendruomenės nariams, įprasminantis savo gyvenimą ne tik aktyvioje darbinėje veikloje, bet ir meninėje saviraiškoje.
Roma Sinkevičiūtė
