Saugoti ir mylėti gamtą mokosi lietuviai ir latviai
Rugsėjo 10 dieną į Birštono savivaldybę, kur pagal dvišalį projektą „Išsaugotos žaliosios zonos ir vandens telkiniai Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje“ buvo organizuotas pleneras „Gamta mieste – Žalias Birštonas“, į kurį atvyko 15 žmonių delegacija iš kaimyninės Latvijos.
Jau pirmą plenero dieną svečiai su plenere dalyvaujančiais Birštono savivaldybės administracijos darbuotojais, užsidėję prijuostes, minkė molį ir mokėsi gaminti varpelius, vazas ar kitokius mielus daiktelius. Užsiėmimus meno mokykloje vedė dailės skyriaus vedėjas, menininkas Remigijus Janušaitis. Su drožėjais kartu projektavo ir dirbo skulptorius, medžio drožėjas Andrius Lik, o prie Birštono tvenkinių skulptūras iš medžio kūrė grupelė plenero dalyvių su Martynu Gaubu.
Rugsėjo 11 dieną įvairiose vietose kuriančius plenero dalyvius aplankė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, pavaduotojas Juozas Aleksandravičius ir administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas. Ir svečiai, ir birštoniečiai bendru darbu buvo patenkinti ir tikisi, kad ateityje juos sies glaudesni bendradarbiavimo ryšiai. Birštono savivaldybės vadovai kalbėjosi su latvių Žiemgalos regiono projekto vadovu Raičiu Mažuliu, kuris dėkojo už parodytą svetingumą ir dėmesį.
Kaip pasakojo Birštono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų vyr. specialistė Žaneta Židonienė, Lietuvos-Latvijos „Project‘s LLIV-288, Nature in town-green Birstonas“ projekto Lietuvoje vadovė, pleneras Birštone susidėjo iš dviejų dalių ir 4 kūrybinių dirbtuvių. Pirmąją dalį sudarė kūrybinė veikla su menininkais Martynu Gaubu ir Andriumi Lik, o antrąją – amatų dirbtuvės Birštono meno mokykloje, kurioms vadovavo menininkas Remigijus Janušaitis. 15 latvių grupė kūrybinėse dirbtuvėse dirbo pasikeisdami: kol vieni dirbo skulptoriaus A. Lik dirbtuvėje, kiti lipdė molio varpelius. Plenero kūrybinėse dirbtuvėse pagaminti mediniai karučiai simbolizuos meno bei amato santykį su gamta. Šie objektai pasibaigus plenerui bus įkomponuoti šalia medžių ir taps žaliosios zonos menine vizualizacija. Dar vieną plenero projektinės veiklos dalį sudaro prie Birštono tvenkinio skulptoriaus M. Gaubo statomi mediniai „Žvėrys“. Iš rastų suformuoti stilizuoti žvėrys stebėtojams leis atkurti Žvėrinčiaus, senovėje turtingo žvėrių miško, įspūdžius ir menine forma kalbės apie miškų, gamtos, gyvūnų ir aplinkos išsaugojimą.
Moliniai varpeliai kol kas sudėti džiūti, vėliau jie bus išdegti krosnyje ir pakabinti Vytauto parke, kad savo skambėjimu žmones ragintų saugoti ir mylėti gamtą.
Kai kurie plenero dalyviai Birštone viešėjo pirmą karą, tačiau buvo ir tokių, kurie galėjo palyginti, koks kurortas buvo prieš 10 metų ir koks dabar – išgražėjęs, atjaunėjęs, gražus ir mielas miestas.
Į Birštoną atvykusioje delegacijoje buvo žmonių iš Įvairių Latvijos vietovių, įvairių profesijų žmonių, tačiau daugiausia susijusių su architektūra, menu ir turizmu.
Vykdomo projekto tikslas buvo suburti abiejų šalių atstovus pasimokyti vieno seniausių amatų – lipdymo arba dar vadinamos virvelinės keramikos paslapčių, artimiau susipažinti ir susidraugauti, pasimokyti, kaip meninę kūrybą galima priderinti gamtoje.
Tikimasi, kad šis projektas paskatins tarpusavio ryšius užmegzti ir kultūros centrus, turizmo informacijos centrus, meno mokyklas.
Birštono Meno mokyklos direktorė L. Raugevičienė kartu su Plavino (Latvija) miesto Meno mokyklos vadovais ir darbuotojais jau aptarė galimus partnerystės ir bendradarbiavimo ryšius. Juk ir Latvijos regionuose yra gabių vaikų, kuriems būtų įdomu dalyvauti bendruose konkursuose su birštoniečiais.
Paskutinę plenero dieną buvo užbaigti darbai kūrybinėse dirbtuvėse, aptarta patirtis, įgyta viešint Birštone. Taip pat vyko ir projektinės veiklos tarp savivaldybių partnerių aptarimas. „Project‘s LLIV-288, Nature in town-green Birstonas“ padės pamatus tolimesniam šalių bendradarbiavimui.
Stasė Asipavičienė
