Sušildė poezija ir muzika
Lapkričio 14 d. Naujosios Ūtos bibliotekoje klausytojai buvo pakviesti į popietę „Kai eilėraštis prabyla“, kurioje pasinerti į poezijos ir muzikos pasaulį padėjo aktorius Robertas Šarknickas, dainininkė Jurinta UV ir kanklininkas Ovidijus Bacevičius.
2027-ieji – jubiliejų metai
Renginį vedusi bibliotekininkė Sonata Milušauskienė susirinkusiems priminė Naujosios Ūtos kaimo istoriją. Kaimo pavadinimas susijęs su kadaise šiose apylinkėse veikusiomis stiklo dirbtuvėmis. Žodis „ūta“ kilęs iš lenkiško žodžio huta, reiškiančio lydyklą. Šią istoriją primena ir seniūnijos herbe pavaizduotas stiklo pūtėjas. 2027 metais Naujoji Ūta švęs 200 metų jubiliejų. Tikimasi, kad jubiliejui bus išleista mokytojo istoriko Alfonso Lietuvininko parengta knyga apie Naujosios Ūtos istoriją ir žmones.
Ateinantys metai ypatingi ir parapijai – bus minimas Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios kertinio akmens pašventinimo 100 metų jubiliejus bei dabartinės bažnyčios 35-metis.
Naujojoje Ūtoje ilgus metus veikė mokykla, kurioje mokėsi ne viena šio krašto karta. Šiandien mokyklos durys jau užvertos, bet tikimasi, kad pastatas sulauks naujo gyvenimo – planuojama jį pritaikyti socialinėms reikmėms.

Ypatingą vietą kaimo gyvenime užima ir nuo 1952 m. veikianti biblioteka, šiuo metu priklausanti Prienų Justino Marcinkevičiaus viešajai bibliotekai.
Puoselėjamas ir kultūrinis gyvenimas – veikia mėgėjų teatras „Vėtrungė“, kolektyvas „Serbenta“, organizuojamos įvairios šventės, susitikimai ir kultūrinės popietės.
Gyventojus burianti Naujosios Ūtos kaimo bendruomenė prisideda prie kaimo ir seniūnijos renginių organizavimo.
Apie poeziją ir jos kūrėjus
Aktoriaus Roberto Šarknicko skaitomos Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Mačernio, Dalios Teišerskytės, Pauliaus Širvio, Salomėjos Neries, Vladimiro Visockio ir kitų poetų eilės bei kanklių muzika ir nuostabios dainos sušildė žvarbią rudens popietę.
Robertas Šarknickas kalbėjo apie poezijos reikalingumą, apie Justino Marcinkevičiaus sugebėjimą skleisti lietuvybę, apie tvirtus kaip Lietuvos pamatai jo eilėraščius, apie Pauliaus Širvio asmenybę, kurio daugumai iki šiol nežinomus gyvenimo faktus aktorius ketina atskleisti kitąmet planuojamoje išleisti knygoje ir video medžiagoje (interviu su Vladu Lioliu), apie įvairiai vertinamą Salomėjos Neries asmenybę ir daugumos širdis jaudinančią kūrybą. Skaitomuose eilėraščiuose – Lietuvos grožis, gamta, meilė… Pasak aktoriaus, šios prieš pustrečių metų parengtos programos tikslas – jaunimui leisti pažinti, kitiems priminti kas yra Marcinkevičius, Širvys, Mačernis…
Kitąmet aktorius planuoja per Lietuvos bibliotekas ir bendruomenes keliauti su Pauliaus Širvio poezija ir pasakojimais apie jo gyvenimą.

Šio poeto poezijos gerbėjams jis priminė, kad kiekvienais metais pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Rokiškio rajone, Kriaunų seniūnijos Degučių kaime, kuriame gimė Paulius Širvys, vyksta „Širvynė“ – Pauliui Širviui skirta muzikos, meno ir poezijos šventė.
Aktorius Robertas Šarknickas Naujoje Ūtoje lankėsi pirmą kartą ir džiaugėsi, kad pasijuto labai šiltai ir jaukiai, pamatė ir pajautė inteligentiškus, apsiskaičiusius žmones, nuoširdžiai ir jautriai reaguojančius į eilėraščius ir muziką, atmintinai mokančius daugumą jo skaitomų eilių.
Rengdamas programą „Kai eilėraštis prabyla“ į ją sudėjo jam pačiam asmeniškai artimus ir jautrius eilėraščius. Laikui bėgant programa šiek tiek keitėsi, bet dauguma iš pradžių atrinktų eilėraščių išliko. Sako, kad vienų pats nusprendė atsisakyti ir pakeisti kitais, kai kuriuos įtraukė klausytojų prašymu.
Aktorius atvirai pasakojo, kad augo keliuose našlaičių namuose, o vasaromis jį pasiimdavo vis kitos globėjų šeimos. Ten gyvendamas išmoko karvę melžti, kinkyti arklį, krauti šieną, dalgiu pjauti rasotą žolę, ravėti daržus. Taip jis atrado ir pamilo kitokią Lietuvą, kuri jam pasirodė tarsi margaskarė mama. Visas šias patirtis jis yra aprašęs autobiografinėje knygoje „Šarkos sielos šauksmas“.
Sielas sušildžiusį renginį organizavo Naujosios Ūtos biblioteka, Naujosios Ūtos kaimo bendruomenė. Organizatoriai už pagalbą ir palaikymą bei prisidėjimą dėkingi Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos kolektyvui ir jos direktorei Daivai Čepeliauskienei.

