Prienų bravoro istorija ir jo reikšmė miestui

Rugpjūčio 27 d. pagerbus Holokausto aukų atminimą jų sušaudymo vietoje, Prienų krašto muziejuje buvo atidaryta paroda „Prienų bravoras – kaip alus išgarsino miestą“, pasakojanti apie vienos didžiausių Prienų įmonių – Goldbergo alaus bravorą, klestėjusį nuo 1873 m. iki 1941 m., ir paskutinįjį bravoro savininką Beną Šakovą bei jo šeimą.

Parodą pristatė muziejaus direktorė Lolita Batutienė ir jos pavaduotoja, vyriausioji rinkinių kuratorė Ernesta Juodsnukytė.

Muziejininkių teigimu, buvo ketinta surengti parodą apie Prienuose gyvenusius žydus, jų verslus, buitį, šeimas, nes 1937 m. Prienuose gyveno apie tūkstantį žydų tautybės žmonių. Tačiau paaiškėjo, kad apie didžiumą jų informacijos beveik nėra, išskyrus Šakovų šeimą, kuri neatsiejama nuo Prienų bravoro.

Iki Pirmojo pasaulinio karo bravorą sėkmingai valdė Goldbergai, verslą pradėję nuo stipriųjų gėrimų gamybos. Karo metu verslas žlugo ir 1920 m. Goldbergai pardavė bravorą, tiksliau, tai kas iš jo liko – apgriuvusius ir be įrangos pastatus. Nauju savininku tapo Benas Šakovas, kuriam pavyko prikelti verslą. Prienuose pagamintas alus buvo žinomas ir vertintas ne tik aplinkiniuose, bet ir tolimesniuose Lietuvos miestuose bei užsienyje. Deja, 1941 m. rugpjūčio mėnesį Šakovų šeima buvo nužudyta. Sūnaus likimas nežinomas, išsigelbėjo vienintelė dukra Marija, kuriai pavyko pasitraukti į Vakarus.

Iš amžininkų pasakojimų žinoma, kad Šakovai buvo ne tik pagrindiniai Prienų ir aplinkinių kaimų gyventojų darbdaviai (klestėjimo laikotarpiu bravore dirbo apie 200 darbininkų), bet padėdavo nelaimės ištiktiems prieniškiams, finansavo Šaulių namų stogo pakeitimą, remdavo „Žiburio“ gimnazijos renginius, prisidėjo tiesiant plentą Marijampolės link.

1944 m. rugpjūčio 1 d. per vokiečių karo aviacijos antskrydį susprogdintas beveik visas Prienų bravoro pastatų kompleksas, kuris po savininkų nužudymo buvo nacionalizuotas.

Iki šių dienų yra išlikę bravoro rūsiai, kuriuose veikia policijos šaudykla. Muziejininkai tikisi, kad jau netolimoje ateityje rūsiai bus perduoti muziejui ir ten bus įrengta apie bravoro istoriją bei jų savininkus pasakojanti ekspozicija.

Parodoje yra labai daug nuotraukų, kuriomis pasidalino kolekcininkas Adomas Miliauskas, išlikusių dokumentų bei keletas unikalių eksponatų: originalus bokalas, alaus buteliai, etiketės, alaus žetonai ir kt.

Rengiant parodą labai daug prisidėjo istorikas Romas Vilčinskas, kolekcininkai A.Miliauskas ir Mindaugas Rukas, daug informacijos rasta Lietuvos centriniame archyve, Kauno ir Istorijos archyvuose, M. Mažvydo bibliotekoje, pasinaudota kraštiečių prisiminimais.