Atminties kelias 1941–2026
Rugpjūčio 27 d. Prienuose įvyko Holokausto aukų atminimo renginys „Atminties kelias 1941–2026“, skirtas prisiminti Prienuose gyvenusią žydų bendruomenę ir pagerbti Holokausto aukų atminimą.
Kelias į miesto atmintį
Renginys prasidėjo „Atminties kelio“ eisena iš Laisvės aikštės iki Prienų žydų žudynių vietos Kęstučio gatvėje.
„Atminties kelias“ – tai kelias, kuris šiandien yra ne tik fizinis ėjimas per Prienų gatves. Tai kelias į Prienų miesto atmintį, į istoriją ir į žmones, kurių gyvenimas buvo brutaliai nutrauktas prieš 85-erius metus.
Tarptautinės komisijos inicijuotas „Atminties kelias“ turi labai aiškią prasmę – eiti istoriniu keliu iš vietos, kur žydų bendruomenė gyveno, į vietą, kur ji buvo sunaikinta. Šiandien šį kelią nuėjome visi kartu: Prienų bendruomenė, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, mūsų tarptautiniai svečiai, valstybės ir savivaldos atstovai.
Einama tam, kad iš užmaršties susigrąžintume žmones. Kad prisimintume, jog šiame mieste jie gyveno. Kad pasakytume: jų istorija yra Prienų istorijos dalis.
Einama prisiminti Prienų žydų bendruomenės. Einama pagerbti Holokausto aukų. Einama tam, kad jų vardai ir jų gyvenimai nebūtų pamiršti.
Iki 1941 metų Prienai buvo ir žydų miestas. Čia gyveno šeimos, augo vaikai, žmonės dirbo, kūrė verslus, mokėsi, meldėsi, bendravo su kaimynais, kūrė savo miesto kasdienybę. Žydų bendruomenė buvo neatskiriama Prienų istorijos dalis.
Holokaustas šią kasdienybę sunaikino. 1941 metų rugpjūčio 27 dieną pušyne šalia Prienų buvo nužudyti 1 078 žydai. Tarp jų buvo vyrai, moterys ir vaikai. Tarp jų buvo ir iš aplinkinių vietovių atvarytų žmonių. Tai buvo ne skaičiai. Tai buvo 1 078 atskiri gyvenimai, šeimos, vardai, prisiminimai, svajonės ir ateitys.
Renginyje dalyvavo Prienų visuomenės atstovai ir daug garbių svečių: Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas ir kiti savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, LR Seimo Pirmininko pavaduotoja, LR Seimo narė Jūratė Zailskienė,
Izraelio Valstybės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, LR Seimo narys Emanuelis Zingeris, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Arvydas Daunoravičius, JAV ambasados atstovės Emma Locatelli ir Renata Dromantaitė, Tarptautinės komisijos vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti.
Holokausto aukų pagerbimo ceremonija Prienų žydų žudynių vietoje
Renginio dalyviams renkantis į Prienų žydų žudynių vietą, skambėjo šioje vietoje nužudytų žydų vardai ir pavardės.
Prienų krašto muziejaus darbuotojams pavyko identifikuoti 311 čia palaidotų žydų tapatybę iš 1078 čia nužudytų Prienų ir iš aplinkinių vietovių suvarytų žydų.
Skambėję vardai ir pavardės priminė žmones, kurių gyvenimus nutraukė neapykanta ir smurtas, kurių vardai ir likimai išliko mūsų atmintyje, o ištartos pavardės tapo gyvu liudijimu, kad kiekviena gyvybė buvo neįkainojama, o atmintis – mūsų bendras įsipareigojimas.
Tylos minute pagerbti Prienuose ir aplinkiniuose kraštuose gyvenę žydai, 1941 metais nužudytos Holokausto aukos, prisimenant jų šeimas bei bendruomenę.
Pasak renginio vedančiojo, atmintis prasideda tada, kai skaičius virsta žmogumi.
Už skaičiaus 1 078 buvo 1 078 vardai. Buvo tėvai ir vaikai. Buvo seneliai ir anūkai. Buvo žmonės, kurie turėjo mėgstamas vietas, kasdienius darbus, draugus, kaimynus ir planus rytojui. Šiandien čia negalime jų sugrąžinti į gyvenimą. Bet galime sugrąžinti juos į Prienų miesto atmintį.
Svarbu ne tik pasakyti, kad Prienuose gyveno žydų bendruomenė. Turime kalbėti apie tai, kad ji buvo gyva, įvairi, kurianti ir priklausanti šiam miestui. Ir turime drąsiai įvardyti tai, kas įvyko. Holokaustas buvo sistemingas žydų naikinimas, vykdytas nacistinės Vokietijos ir jos kolaborantų. Šio nusikaltimo negalime paversti abstrakčia „tragedija“, kurioje nebelieka nei aukų, nei atsakomybės. Čia susirinkome ne tam, kad vien rodytume pirštu į praeitį. Susirinkome klausti savęs, ką atmintis reiškia mums. Ji reiškia pagarbą žmogaus orumui. Ji reiškia gebėjimą atpažinti neapykantos kalbą. Ji reiškia atsakomybę už tai, kaip kalbame apie kitą žmogų – kitokį savo tikėjimu, tautybe, kilme ar pasaulėžiūra.
Ši vieta mums primena paprastą, bet labai sunkų dalyką: kai žmogus nustoja būti matomas kaip žmogus, kai bendruomenė paverčiama „kitais“, atsiveria kelias į smurtą. Todėl atmintis yra ir mūsų demokratijos, ir mūsų žmogiškumo apsauga.
Visų susirinkusiųjų buvimas čia pasako vieną labai aiškią žinią: mes prisimename. Mes nepamirštame. Mes saugome vardus, istorijas ir žmogiškąjį orumą.
Tegul atminties kelias šiandien tampa ir mūsų atsakomybės keliu.
Atminimo ceremonijoje kalbėjęs Prienų r. savivaldybės meras A. Vaicekauskas akcentavo, kad žydų tautos tragedija yra ir mūsų krašto tragedija, o prieš 85 metus nužudyti žmonės buvo neatsiejama Prienų krašto dalis, kurios negalime pamiršti. Jo teigimu, sunku įsivaizduoti, kaip atrodytų Prienai, jei iki šiol čia gyventų žydai. Jis linkėjo, kad tokie skaudūs įvykiai nesikartotų, o mes nepamiršime savo krašto istorijos.
LR Seimo vicepirmininkės J. Zailskienės teigimu, „Atminties kelias“ – tai mūsų įsipareigojimas, kad mes nepamiršime, kas įvyko 1941-ųjų rugpjūčio 27-ąją. Ji ragino kalbėti apie tai, kad būtina išsaugoti taiką, išsaugoti bendravimą tarp žmonių, nesvarbu, kokios jie yra tautybės, kokio tikėjimo, kokie jų įsitikinimai.
Izraelio Valstybės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne sakė, kad stovėdami čia, po 85 metų, mes negalime pakeisti to, kas įvyko. Tačiau galime nuspręsti, ką darysime su tų, kuriuos praradome, atminimu.
Atminimas yra pagarbos išraiška. Tačiau kartu tai ir atsakomybė.
Turime saugoti žydų bendruomenės istoriją ir užtikrinti, kad ateities kartos suprastų, jog Holokaustas nebuvo abstraktus įvykis, nutikęs kažkur toli. Jis vyko konkretiems žmonėms, konkrečiuose miestuose ir miesteliuose, žmonėms, kurie buvo mūsų kaimynai ir bendrapiliečiai. Ji linkėjo, kad buvimas čia būtų žinia ir kiekvienos kartos įsipareigojimu stovėti prieš antisemitizmą, rasizmą, neapykantą ir persekiojimą, kad ir kur jie pasireikštų. Tegul atminimas mus įpareigoja ne tik prisiminti, bet ir veikti.
Niekada daugiau.
JAV ambasados politikos skyriaus diplomatė Emma Locatelli kalbėjo, kad per dialogą, švietimą, nuoširdžias pastangas ir dalyvavimą tokiuose renginiuose, kaip šiandienos minėjimas, mes ne tik prisimename ir pagerbiame aukas, bet ir dar kartą patvirtiname savo bendrą įsipareigojimą mokytis, saugoti istorinę atmintį ir įsipareigoti, kad Holokausto siaubas niekada nepasikartotų.
Atminimo renginyje taip pat kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams A. Daunoravičius, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius R. Račinskas, LR Seimo narys E. Zingeris, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas.
Žydų sušaudymo vietoje skambėjo „Žiburio“ gimnazijos mokytojos Romos Ruočkienės atliekamos giesmės ir dainos.
Atminimo ceremonija baigėsi malda ir žvakučių uždegimu, gėlių bei atminimo akmenukų padėjimu prie akmens, žyminčio žydų sušaudymo vietą. „Atminties kelio“ renginį organizavo Prienų krašto muziejus, Prienų rajono savivaldybė ir aktyvūs vietos bendruomenės nariai. Prie istorinio atminimo puoselėjimo prisidėjo ir Balbieriškio bendruomenė bei Tolerancijos centro atstovai.
