Žemės ūkio sektorius šiandien: iššūkiai ir laukiantys pokyčiai
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis kalbėdamas apie Lietuvos žemės ūkio sektoriaus situaciją aptarė pagrindinius iššūkius, geopolitinės situacijos įtaką ūkininkams bei įvardijo planuojamus kadencijos darbus.
Kaip teigė A. Palionis, nepaisant to, kad Lietuvos gyvulininkystės sektorius išlieka strategiškai svarbus, jo apimtys mažėja, todėl yra reikalingi papildomi sprendimai konkurencingumui išlaikyti. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, Lietuvoje 2026 m. balandžio 1 d. galvijų buvo 7,7 tūkst. daugiau nei tuo pat metu pernai, tačiau pastebima ilgalaikė bandų mažėjimo tendencija, ypač pienininkystėje. Ministro teigimu, Lietuvoje taip pat mažėja smulkesnių ūkių skaičius, kas reiškia spartų smulkių ūkių pasitraukimą arba stambėjimo procesą.
Kalbėdamas apie teigiamus ženklus, A. Palionis įvardijo didesnių ūkių investavimą į modernizaciją, produktyvumą ir gyvūnų gerovę. Anot jo, sektorius tampa modernesnis ir efektyvesnis, tačiau gyvulių skaičiaus mažėjimas bei ūkių traukimasis rodo, kad parama ūkininkams išlieka labai aktuali. Taip pat būtina skatinti jaunų žmonių įsitraukimą ir užtikrinti sektoriaus pelningumą.
Paklaustas apie didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos ūkininkai, A. Palionis kaip reikšmingiausią iššūkį įvardijo gyvūnų užkrečiamąsias ligas ir jų plitimo riziką. Taip pat, anot ministro, įtempta situacija išlieka ir pieno sektoriuje, kuris laikomas vienu prioritetiniu dėl savo ekonominio ir socialinio masto.
„Šiuo metu pieno kainų lygis stabilizavosi, tačiau nepaisant to, kad rinkoje stebima daugiau pozityvių signalų, kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose kelia didelį neapibrėžtumą dėl išteklių brangimo ir prekių transportavimo sutrikimų“, – teigė A. Palionis.
Kaip pabrėžė ministras, pastaraisiais metais Lietuvos pieno ūkiai daug investavo į ūkių modernizavimą ir pieno gamybos plėtrą, tačiau iššūkiu tampa didelis kainų nepastovumas, todėl Žemės ūkio ministerija didelį dėmesį skiria finansinių priemonių kūrimui ir įgyvendinimui.
„Šių metų vasario 23 d. susitikau su ES komisaru Christophe Hansen, atsakingu už žemės ūkį ir maistą, ir atkreipiau dėmesį į susidariusią sudėtingą padėtį Lietuvos pieno sektoriuje. Paprašiau ieškoti visų galimų ES lygio priemonių situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti“, – teigė ministras.
A. Palionio teigimu, Lietuva kartu su kitomis valstybėmis narėmis prisijungė prie diskusijų dėl Europos pieno rinkos padėties. Europos Komisijos prašoma imtis visų galimų veiksmų, tokių kaip pieno gamybos mažinimas, kainų peržiūra, parama.
Kalbėdamas apie rengiamą Pieno įstatymą, ministras priminė, jog įstatymas buvo priimtas 2015 m., tačiau tuo reguliavimu nepavyko sustiprinti pieno gamintojų galių, todėl buvo nuolat bandoma jį tobulinti. Seime užregistruotas naujas Pieno įstatymo projektas leis pieno pardavėjams ir pirkėjams sudaryti fiksuotos trukmės ar neterminuotas pieno pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat pieno kaina galės būti fiksuotas dydis arba apskaičiuojama pagal sutartyje nustatytus veiksnius, kainos apskaičiavimo metodą. Be to, visi taikomi priedai ir priemokos turės būti nustatyti sutartyje, o jų dydis neturėtų būti didesnis kaip 20 proc. pieno kainos. Anot A. Paliono, tikimasi, kad siūlomi pakeitimai pieno kainodaroje įneš daugiau skaidrumo ir aiškumo.
Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose Lietuvos ūkininkai susiduria su augančių degalų ir trąšų kainų keliamais sunkumais. Kaip teigė ministras Andrius Palionis, Lietuva sieks, kad trečdaliu trąšas pabranginęs anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmas (CBAM) importuojamoms trąšoms būtų atidėtas. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, Žemės ūkio ministerija parengė įsakymo projektą dėl lengvatinių paskolų teikimo – numatoma, kad žemės ūkio veikla užsiimantys ūkio subjektai galės gauti lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui didinti ir biologiniam turtui įsigyti. Paskolas teiks ILTE, o jomis bus galima pasinaudoti iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Šių metų pradžioje buvo nustatyta, kad valstybės maisto rezerve trūksta didžiosios dalies reikalingų atsargų. Už šio rezervo formavimą yra atsakinga Žemės ūkio ministerija, kuri sudaro sutartis su tiekėjais, rezervuodama produktus jų sandėliuose, ir organizuoja viešuosius pirkimus. Kaip teigė A. Palionis, šiemet ministerija vėl skelbs konkursus ilgo galiojimo maisto produktams rezervuoti. Taip pat svarstoma, kaip šią sistemą padaryti efektyvesnę – ieškoma būdų geriau organizuoti rezervą ir prireikus pasitelkti esamą maisto dalijimo infrastruktūrą.
Paklaustas apie dar laukiančius kadencijos darbus, ministras pirmiausia išskyrė rūgščių dirvožemių būklės gerinimą ir dirvožemio įstatymo projektą. Jis reglamentuotų dirvožemio būklės stebėseną, informacijos teikimą visuomenei ir konsultavimą. Taip pat A. Palionis įvardijo pieno gamybos kaštų observatoriją, kuri leistų stebėti pieno gamybos kaštų pokyčius ir tikslingiau atliepti pieno gamintojų poreikius. Vienu svarbiausių kadencijos darbų ministras vadino žemės ūkio kooperaciją. Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos kooperatyvų įstatymo pakeitimo projektas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas žemės ūkio kooperatyvų veiklai ir plėtrai, mažinti administracinę naštą bei didinti teisinį aiškumą. Taip pat Žemės ūkio ministerija rengia naują, pilotinę Strateginio plano priemonę, kuri turėtų sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam ūkių perdavimui ir perėmimui bei skatinti kartų kaitą žemės ūkyje.
