Per trejus metus sukčiai iš prieniškių išviliojo daugiau nei 141 tūkst. eurų
Kovo 25 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko sukčiavimų prevencijai skirtas renginys „Sukčių era: kaip neprarasti visko?“.
Renginyje, kurį inicijavo ir organizavo Prienų policijos komisariatas ir Prienų rajono savivaldybė, dalyvavo Prienų rajono savivaldybės vadovai, Tarybos, seniūnijų, įstaigų, organizacijų, bendruomenių bei visuomenės atstovai.
Per trejus metus sukčiai iš prieniškių išviliojo daugiau nei 141 tūkst. eurų
Susirinkusius pasveikino Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas. Jo manymu, sukčiavimo tema yra aktuali ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jauniems, nes su vienokia ar kitokia sukčiavimo forma susiduria daugelis. Jis pasidžiaugė policijos pareigūnų iniciatyva kalbėti apie galimas grėsmes, pateikti informacijos ir patarimų, kurie padės atpažinti sukčiavimo būdus ir apsisaugoti nuo finansinių nuostolių.
Alytaus apskrities policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato viršininkas Andrius Rupeikis apžvelgė pastarųjų trejų metų sukčiavimų atvejus savivaldybėje ir pateikė duomenis, kurie atskleidžia, kad pranešimų apie sukčiavimo atvejus skaičius išlieka gana stabilus – kasmet užregistruojama iki 150 pranešimų. Tačiau pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius nedidelis – po 12 -14, o išaiškintų atvejų procentas labai mažas (apie 14 proc.). Taip yra todėl, kad dauguma išviliotų pinigų atsiduria užsienio bankuose esančiose sąskaitose, kurias atsekti labai sunku arba net neįmanoma.
Per pastaruosius trejus metus sukčiai iš Prienų rajono gyventojų išviliojo daugiau nei 141 tūkst. eurų. „Rekordiniai“ buvo 2024-ieji, kai sukčiams buvo atiduota beveik 110 tūkst. eurų.
Pasak PK viršininko, sukčiavimo pobūdis keičiasi – jei seniau dažniausiai skambindavo artimiesiems „patekus“ į avariją, „sužalojus“ kitą žmogų ar panašiais atvejais, dabar dažniausi „alio“ skambučiai, kai apsimetama policijos pareigūnais, bankų, VMI ar kitų įstaigų atstovais, norinčiais pakeisti „netikrus“ grynuosius pinigus į tikrus, pranešama apie užblokuotą telefono numerį, populiarūs ir apgaulingi pardavimo skelbimai interneto svetainėse, kai dingsta pervedamas avansas arba visa suma už neegzistuojančią prekę, netikros investavimo schemos. Dažnu atveju kalbama rusiškai.
Jis atkreipė dėmesį, kad sukčių atakos gali suaktyvėti balandį, kai bus pradėti grąžinti pinigai, pasitraukusiems iš pensijų kaupimo fondų, nes jau dabar gyventojai „atakuojami“ pasiūlymais saugiai susigrąžinti pinigus.
Jis pateikė atvejų, kai sukčiai išviliojo dešimtis tūkstančių eurų, pavyzdžių: „perkant“ prabangų automobilį, žemės sklypą ar paprasčiausiai padiktavus savo kortelės prijungimo duomenis.
A.Rupeikio teigimu, pagrindinis patarimas, norint neužkibti ant sukčių kabliuko – padėk ragelį!
Diskusijoje – patarimai, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius
Diskusijoje, kurią moderavo naujienų portalo tv3.lt vyr. redaktorės pavaduotojas ir verslo rubrikos redaktorius Martynas Žilionis, dalyvavo Alytaus APK Prienų rajono PK viršininkas A. Rupeikis, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė, „Artea“ banko Strateginių technologijų plėtros departamento direktorius Andrius Kamarauskas bei Policijos departamento psichologė-psichoterapeutė Aušra Kalinauskienė. Diskusijoje buvo aptartos schemos, kurias šiuo metu dažniausiai naudoja sukčiai, analizuota, kodėl žmonės tampa jų taikiniais ir kaip kiekvienas gali apsaugoti save bei savo artimuosius.
Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė D. Brudnienė akcentavo, kad sukčiavimo nusikalstamos veikos išsiskiria sudėtingu tyrimu, nes sukčiai veikia nuotoliniu būdu, naudojasi skirtingų šalių bankais, anoniminėmis paskyromis ar net kitų asmenų tapatybėmis. Dėl to neretai sudėtinga nustatyti tikruosius nusikaltimo organizatorius. Prokurorė pabrėžė, kad svarbiausias veiksnys, leidžiantis sėkmingai tirti sukčiavimus, yra operatyvus gyventojų reagavimas ir savalaikis pranešimas teisėsaugai. Deja, net ir kai bylos nukeliauja į teismą, nežinia ar pavyks grąžinti pinigus nukentėjusiajam. Daugiau vilties, jei sukčius yra lietuvis, retai kada pavyksta atsekti pinigų, nukeliavusių į užsienio bankus, kelią. Nors su kai kuriomis valstybėmis ir yra sudarytos teisinės pagalbos sutartys, tyrimai užtrunka kelerius metus ir jie ne visada duoda teigiamų rezultatų, o jei pinigai atsidūrė „trečiosiose“ šalyse, vilčių juos atgauti nėra. Pernai Alytaus apskrityje dėl sukčiavimo buvo pradėta apie 200 ikiteisminių tyrimų, tačiau teismus pasiekė tik 19 bylų. O visoje Lietuvoje pernai tautiečiai sukčiams atidavė daugiau nei 300 tūkst. eurų.
Prokurorės teigimu, retai kada sukčiai „nulaužia“ kodus, slaptažodžius, dažniausiai patys nukentėjusieji padiktuoja prisijungimo duomenis arba patys perveda pinigus. Nukentėjusiems ne visada „skambina“ iš policijos, banko ar ligoninių, yra ir romantinių skambučių, kuriems dažniausiai neatsispiria moterys ir, net žinodamos, kad „meilė“ sėdi kalėjime, perveda pinigus, nuperka automobilius, butus.
„Nei policijos pareigūnas, nei banko, VMI ar kitos įstaigos darbuotojas niekada neatvyks į namus ir neprašys duoti grynųjų pinigų, kad juos „nuvežtų“ į banką patikrinti“, – prokurorei antrino Prienų PK vadovas A.Rupeikis.
„Artea“ banko Strateginių technologijų plėtros departamento direktorius A. Kamarauskas pristatė dažniausiai pasitaikančius finansinius sukčiavimo būdus. Pastaraisiais metais itin paplito netikros investavimo platformos, apgaulingos nuorodos, elektroniniai laiškai ar SMS žinutės, imituojančios bankų, valstybinių institucijų ar siuntų tarnybų pranešimus. Jo teigimu, sukčiai dažnai siekia išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ar paskatinti gyventojus patiems atlikti pavedimus.
Pasak A.Kamarausko, bankai užkardo apie 80 proc. sukčiavimo atvejų ir pinigai iš sąskaitos neiškeliauja. Jis ragino atkreipti dėmesį, kad paskambinę banko darbuotojai niekada neprašo asmens kodo, kortelės numerio, sąskaitos likučio, prisijungimo kodų ar slaptažodžio, to reikalauja tik apsimetėliai.
Policijos departamento psichologė A. Kalinauskienė diskusijoje paaiškino, kad sukčiai dažniausiai pasitelkia psichologinį spaudimą, emocijas, baimę, o kai mus užlieja emocijų banga, mes veikiame impulsyviai, kritiškai nebemąstome, nepatikriname ar patikima informacija .
Jos teigimu, auksinė taisyklė – STOP! Sustoti ir neleisti sau automatiškai reaguoti, tikslintis, klausti, pasitarti su artimaisiais ar patikimais žmonėmis. Ir ragina nepamiršti, kad niekas greitai nevyksta – tik sukčiavimas.
Ir nors apgautiesiems supratus, kas įvyko, būna didelė gėda, labai svarbu kalbėti – kad žinotų ir vaikai, ir tėvai, ir kaimynai, ir giminės bei artimieji.
Diskusijos dalyviai linkėjo būti budriems ir netapti sukčių aukomis. Kad taip nenutiktų, nepamiršti patarimų: sulaukus įtartino skambučio, padėti ragelį, neatskleisti banko prisijungimo ir asmens duomenų, nespausti ant neaiškių nuorodų el. laiškuose ar SMS žinutėse, prieš atliekant mokėjimą, įsitikinti pardavėjo patikimumu, atsargiai vertinti investavimo pasiūlymus, žadančius greitą ir didelį pelną.
Apdovanoti konkurso nugalėtojai
Renginio metu buvo apdovanoti trumpų vaizdo įrašų apie sukčiavimus kūrimo konkurso nugalėtojai. Trečiąją vietą pelnė Prienų r. Dzūkijos gimnazijos Jiezno skyriaus mokiniai Pijus Kuprys ir Ignas Mardosas, antrąją vietą –Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos mokinės Arielė Teličanaitė, Ugnė Martusevičiūtė, Greta Kubiliūtė ir Vika Bužinskaitė bei Prienų r. Suvalkijos gimnazijos Veiverių Tomo Žilinsko skyriaus mokinės Goda Bartkevičiūtė, Ieva Kaminskaitė ir Viktorija Kubiliūtė. Pirmoji vieta atiteko Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos mokiniui Deimantui Gelbūdai.
Renginį užbaigė Prienų kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatro „Langas“ spektaklis „Trys mylimos“ (rež. Alma Vaišnienė).
