Pirmieji požymiai, kad reikėtų pasitikrinti klausą
Klausa – vienas svarbiausių pojūčių, leidžiančių bendrauti, orientuotis aplinkoje ir jaustis saugiai kasdienėse situacijose. Kita vertus, klausos pokyčiai vystosi palaipsniui, todėl jų lengva nepastebėti arba priskirti nuovargiui ar aplinkos triukšmui. Pirmieji požymiai paprastai būna neryškūs, bet jų ignoravimas gali lemti didesnius bendravimo ir gyvenimo kokybės sunkumus ateityje. Pasidomėkime plačiau.
Dažniausi ankstyvieji klausos sutrikimo požymiai
Vienas pirmųjų signalų – pastebimas poreikis dažniau prašyti pakartoti pasakytus žodžius, ypač pokalbio metu. Taip pat gali būti sunkiau suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui, kavinėje ar viešajame transporte. Dėl to neretai nesąmoningai garsinamas televizorius ar radijas, nes atrodo, kad įprastas garsumas tapo nepakankamas. Kai kuriems žmonėms susidaro įspūdis, jog aplinkiniai „kalba neaiškiai“, nors iš tiesų problema gali būti susijusi su klausos suvokimu. Kitas požymis – praleidžiami telefono skambučiai ar durų skambutis. Jei šios situacijos kartojasi, verta susirasti daugiau informacijos apie galimus klausos pokyčius ir jų įvertinimo galimybes.
Kūno signalai, kurie gali būti susiję su klausa
Klausos pokyčiai gali pasireikšti ne tik sunkumais girdėti, bet ir tam tikrais kūno signalais. Vienas dažnesnių – spengimas ar ūžesys ausyse, kuris gali būti juntamas tiek tylioje aplinkoje, tiek dienos metu. Taip pat gali atsirasti ausų užgulimo pojūtis, tarsi ausys būtų „užsikimšusios“, nors akivaizdžios priežasties nėra. Kai kuriais atvejais pasireiškia galvos svaigimas ar nestabilumo jausmas, ypač keičiant kūno padėtį. Dar vienas netiesioginis požymis – greitesnis nuovargis po ilgesnio bendravimo, nes tenka daugiau pastangų skirti klausymuisi ir kalbos supratimui. Tokie signalai rodo, kad organizmas patiria papildomą krūvį, todėl verta į tai atkreipti dėmesį.
Kas dažniau susiduria su klausos susilpnėjimu?
Klausos pokyčiai gali paliesti įvairaus amžiaus žmones, bet tam tikros grupės su tuo susiduria dažniau. Viena jų – vyresnio amžiaus asmenys, kuriems klausos jautrumas gali palaipsniui mažėti dėl natūralių organizmo pokyčių. Taip pat didesnė rizika būdinga tiems, kurie kasdien leidžia laiką triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui, dirba gamyboje ar dažnai lankosi triukšminguose renginiuose. Klausos susilpnėjimas gali pasireikšti ir persirgus peršalimais ar ausų uždegimais, ypač jei jie kartojosi. Be to, ilgalaikis ausinių naudojimas dideliu garsumu taip pat gali turėti įtakos klausos būklei, net jei tai iš pradžių nejuntama.
Kada verta nedelsti ir pasitikrinti klausą?
Taigi, klausą verta pasitikrinti tuomet, kai minėti simptomai kartojasi ir tampa pastebimi kasdienėse situacijose. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei pokyčius pirmieji pastebi artimieji – paprastai jie anksčiau įžvelgia, kad žmogus dažniau prašo pakartoti ar ne visada reaguoja į garsus. Savidiagnostika nėra patikima, nes prie klausos pokyčių galima palaipsniui priprasti ir jų nebevertinti objektyviai. Klausos patikrinimas gali būti vertinamas kaip paprasta prevencinė priemonė, padedanti laiku įvertinti situaciją ir priimti pagrįstus sprendimus.
