Laisvo žodžio saulėlydis?
Praėjusią savaitę valdančioji dauguma be skrupulų pradėjo svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma sumažinti kartelę LRT vadovo atleidimui – nuo ¾ iki ½ Tarybos narių – ir panaikinti esminę atleidimo sąlygą: kad sprendimas būtų priimamas viešojo intereso labui. Manipuliuojama kalbomis apie neva konservatorių ar kitų politinių jėgų „užvaldytą“ nacionalinį transliuotoją, remiamasi atlikto audito išvadomis. Tačiau kaip yra iš tikrųjų?
„Nemuno aušra“ atstovai įregistravo nacionalinio transliuotojo įstatymo pataisas, kurios kardinaliai palengvina vadovo atleidimo procedūrą: Tarybos balsų kartelė mažinama iki šešių iš dvylikos, o atleidimo motyvacija depolitizuojama taip, kad faktiškai būtų galima atleisti be jokios priežasties. Kadangi šešis Tarybos narius potencialiai gali paskirti dabartinė valdžia – keturis Prezidentas ir du valdančiosios daugumos atstovai – toks sprendimas iš esmės sutelktų LRT Tarybos kontrolę vienose politinėse rankose.
Ir liūdniausia tai, kad tai nebūtų vienadienis reiškinys: priėmus tokią nuostatą, bet kuri ateityje susiformavusi valdanti dauguma su bet kuriuo prezidentu galėtų valdyti nacionalinį transliuotoją kaip savo politinį vasalą.
Demokratinės procedūros – tik fasadas?
Seime įstatymo priėmimas turi tris stadijas – pateikimą, svarstymą ir priėmimą. Šis Remigijus Žemaitaitis pasiūlymas jau peržengė pirmąją. Už jį balsavo valdančioji koalicija, tarp jų ir Dainavos vienmandatėje apygardoje išrinkta Jūratė Zailskienė. Projekto nesustabdė net ir Seimo teisininkų išvada, jog jis prieštarauja Lietuvos konstitucinei doktrinai.
Jei būtų nuoširdžiai siekiama skaidrumo ir viešojo intereso, projektas dar iki pateikimo būtų perduotas svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. To neįvyko. Buvo ne tik atmestas šis siūlymas, bet ir nubalsuota prieš Vyriausybės išvados gavimą. Visa tai rodo tik viena: norima projektą prastumti kuo greičiau – gal net dar iki Naujųjų metų – o kalbos apie skaidrų procesą išnyksta lyg dūmas Seimo salės pripliekusio oro sūkuryje.
Audito išvados – tik dūmų uždanga?
Audito išvadomis taip pat manipuliuojama. Taip, Valstybės kontrolės auditas nurodė trūkumų LRT veikloje – tačiau tokių išvadų yra kiekviename audituotame valstybinės įstaigos veiklos segmente, ir tam auditas ir skirtas: identifikuoti trūkumus bei pateikti rekomendacijas. Dalį jų LRT jau įgyvendino.
Todėl audito pavertimas politiniu ginklu – tik ciniška priedanga įstatymo stūmimui. Ypač turint omeny, kad R. Žemaitaitis ne kartą viešai demonstravo aiškų tikslą – bet kokia kaina pašalinti LRT vadovę. Tačiau labiausiai stebina ne tai; stebina, kad šias iniciatyvas palaiko Lietuvos socialdemokratų partija – politinė jėga, kuri iki šios kadencijos nekėlė abejonių dėl savo ištikimybės demokratijos principams.
Jeigu audito išvados iš tiesų būtų rimta ir pakankama priežastis, kam reikėtų mažinti balsų kartelę? Ar tai neatrodo keistai?
„Jei atrodo kaip antis…“
Yra toks angliškas posakis: „jei tai atrodo kaip antis, plaukia kaip antis ir gagena kaip antis, tikėtina – tai yra antis.“
Kodėl turėtume manyti, kad šis įstatymo projektas nėra pradžia kelio į laisvos žiniasklaidos, nevyriausybinio sektoriaus ir pilietinės visuomenės suvaržymus – taip, kaip tai nutiko Slovakija, Vengrija ir Sakartvelas?
Visose šiose šalyse pirmiausia buvo susidorota su nacionaliniu transliuotoju – jį politizuojant arba transformuojant į valdžios ruporą. Po to sekė kitos laisvės.
Ar socialdemokratų balsų pardavimas šio projekto pateikimui „nemuniečiams“ dėl, galimai, sklandesnio 2026 m. biudžeto priėmimo – tikrai vertas tokios kainos? Tai klausimas ir mūsų apygardos atstovei.
Lietuva – jau stebima padidintu jautrumu
Neramina ir tai, kad tarptautinėje erdvėje Lietuva vis dažniau minima kaip šalis, žengianti antidemokratiniu keliu. Apie tai kalbama Europos Komisija, ES Taryboje, o didžiausiuose Europos dienraščiuose mirga antraštės apie Lietuvą, kaip šalį, kuri visai neseniai buvo laikoma demokratijos šaukliu, bet šiandien suka kita kryptimi.
Kai priešas – už sienos, o sąjungininkų parama gyvybiškai svarbi, mes patys, savo rankomis, susilpniname ne tik valstybės vidinius demokratinius pamatus, bet ir tarptautines, demokratines, partnerystes.
Regioninė žiniasklaida supranta grėsmę
Būtent regioninė žiniasklaida geriausiai jaučia, kokią grėsmę kelia politizuotas informacijos laukas. Daugelyje savivaldybių vietos žiniasklaida faktiškai priklausoma nuo savivaldybių finansuojamų projektų, todėl priversta paisyti „teisingos“ nuomonės.
Mes – išimtis. „Naujasis Gėlupis“ yra atviras visoms nuomonėms, tačiau nacionalinio transliuotojo politizavimo nepalaikysime. Tai – pirmasis žingsnis į visos žiniasklaidos, o vėliau – ir visos visuomenės suvaržymus.
Teksto rengimo metu Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas ruošėsi priimti protokolinį sprendimą, kuriuo LRT Tarybai rekomenduotų svarstyti vadovės atleidimą net ir be įstatymo pakeitimų. Formuluotės buvo parinktos taip, kad sprendimas būtų grindžiamas viešojo intereso „gynyba“.
Tačiau ši „gynyba“ vis labiau primena ne rūpestį viešuoju interesu, o rūsčiausią puolimą prieš Lietuvos demokratiją nuo 1990-ųjų.
