Europa – žemynas, kupinas įdomybių
Europa dažnai siejama su politika, ekonomika ar istorija. Tačiau mūsų žemynas – kur kas spalvingesnis ir pilnas netikėtų atradimų. Nuo geografinės įvairovės iki kulinarinių tradicijų, nuo seniausių miestų iki moderniausių inovacijų – Europa nuolat stebina. Šiame straipsnyje kviečiame į kelionę po įdomiausius faktus, kurie atskleidžia, kokia įvairi ir gyva yra mūsų bendruomenė.
Mažas žemynas,
didelė įvairovė
Europa yra antras pagal mažumą žemynas pasaulyje, tačiau pagal gyventojų skaičių – trečias. Čia gyvena daugiau nei 448 milijonai žmonių, kalbantys daugiau nei 200 kalbų. Iš jų 24 yra oficialios Europos Sąjungos kalbos. Tai – tikras kultūrų ir tradicijų margumynas. Nuo šiaurės, kur žmonės įpratę gyventi prie poliarinės nakties ir šiaurės pašvaisčių, iki pietų, kur Viduržemio jūros klimatas leidžia auginti alyvmedžius ir vynuoges, Europa demonstruoja didžiulę gamtos ir gyvenimo būdų įvairovę.
Mažiausia Europos valstybė – Vatikanas, vos 0,49 km² dydžio, bet kasmet sulaukianti milijonų lankytojų. Didžiausia sala – Didžioji Britanija, o ilgiausia upė – Volga, kurios ilgis siekia daugiau kaip 3 500 kilometrų.
Miestai ir gamta
Hamburgas laikomas daugiausia tiltų turinčiu miestu pasaulyje – jų čia daugiau nei 2 300, daugiau nei Venecijoje ir Amsterdame kartu paėmus. O štai Kroatijoje yra Hum – mažiausias miestas pasaulyje, kuriame gyvena vos kelios dešimtys žmonių, bet jis vis tiek turi miesto statusą ir savo tarybą.
Kalnai taip pat formuoja Europos veidą. Aukščiausia viršukalnė – Elbrusas, iškilęs 5 642 metrus, o žemiausia vieta – Kaspijos jūros pakrantė, nusileidusi 28 metrus žemiau jūros lygio. Tarp šių kraštutinumų telpa viskas: Alpių sniegynai, Norvegijos fjordai, Viduržemio jūros pakrantės ir Baltijos pajūris.
Europa pasižymi ir įspūdingais ežerais. Didžiausias pagal plotą – Ladoga Rusijos šiaurės vakaruose, o giliausias – Baikalo ežeras, nors jis jau priskiriamas Azijai. Suomijoje yra daugiau kaip 180 tūkstančių ežerų, todėl ji dažnai vadinama „tūkstančio ežerų šalimi“.
Upės – Europos arterijos
Dunojus yra viena žymiausių upių, tekanti net per 10 šalių – nuo Vokietijos Juodųjų miškų iki Juodosios jūros Rumunijoje. Tai tikra kultūrų jungtis, apie kurią rašyta dainose ir literatūroje. Ženevos ežeras tarp Šveicarijos ir Prancūzijos žavi Alpių panorama, o Vengrijoje esantis Balatonas vadinamas „Vengrijos jūra“ ir pritraukia tūkstančius poilsiautojų.
Salų pasaulis
Europa garsėja ir savo salomis. Madeira ir Azorai Atlanto vandenyne priklauso Portugalijai ir stebina žaliuojančiais kraštovaizdžiais. Kanarų salos Ispanijai užtikrina turistų srautus visus metus. Kipras Viduržemio jūroje laikomas trijų žemynų sankirta – čia susitinka Europa, Azija ir Afrika. Malta, viena mažiausių ES valstybių, garsėja senoviniais megalitais, senesniais už Egipto piramides. O šiaurėje, Atlanto vandenyne, tyvuliuoja Farerų salos – žalių kalvų, avių ir vėjo kraštas.
Paveldas ir kultūra
Europa gali didžiuotis milžinišku kultūros paveldu. Italija pirmauja pagal UNESCO pasaulio paveldo objektų skaičių – jų čia daugiau nei 50. Graikijos Akropolis, Romos Koliziejus ar Vokietijos Brandenburgo vartai yra tik dalis iš šimtų simbolių, kuriuos žino visas pasaulis.
Budapeštas turi vieną seniausių metro linijų žemyninėje Europoje, atidarytą dar 1896 metais. Didžiojoje Britanijoje veikia pats seniausias pasaulyje metro – Londono „Tube“, pradėjęs darbą 1863 m.
Festivaliai taip pat yra svarbi Europos kultūros dalis. Venecijos karnavalas švenčiamas nuo XI amžiaus, Olandijoje kasmet vyksta gėlių paradai, Vokietijoje – garsusis Oktoberfestas, o Lietuvoje – tradicinės Joninės. Šventės ne tik palaiko tradicijas, bet ir pritraukia milijonus turistų.
Architektūros stebuklai
Barselona garsėja Antonio Gaudí šedevrais – „Sagrada Familia“ bazilika tebėra nebaigta, nors statybos prasidėjo dar XIX a. Briuselyje stūkso „Atomium“ – futuristinė konstrukcija, pastatyta 1958 m. parodai. O Didžiojoje Britanijoje išlikęs Stounhendžas – paslaptingas akmenų ratas, menantis priešistorinius laikus.
Istoriniai pirmieji kartai
Europa dažnai laikoma demokratijos ir mokslo lopšiu. Seniausias universitetas Europoje – Bolonijos universitetas Italijoje, įkurtas 1088 metais. Seniausias parlamentas – Islandijos „Althing“, veikęs nuo 930 m. Tai rodo gilias demokratijos šaknis mūsų žemyne.
Johannas Gutenbergas XV amžiuje sukūrė spausdinimo stakles, kurios pakeitė žinių sklaidą. O pirmasis operos teatras buvo atidarytas Venecijoje 1637 metais.
Kalbų lobynas
Europoje kalbama daugiau nei 200 kalbų. Kai kurios labai retos ir unikalios. Baskų kalba, vartojama Ispanijos ir Prancūzijos pasienyje, neturi giminingų kalbų pasaulyje. Maltiečių kalba yra vienintelė semitinė kalba Europos Sąjungoje. Samių tautos kalbos vartojamos Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje, šiaurės platumose. Šis kalbų margumynas atspindi milžinišką kultūrinę įvairovę.
Kulinariniai atradimai
Kiekviena Europos šalis turi savo virtuvės stebuklą. Italija garsėja pica ir pasta, Prancūzija – kruasanais, sūriais ir vynu, Ispanija – tapas užkandžiais. Vokietijoje galima paragauti dešrelių ir alaus, Belgijoje – garsiausių pasaulyje šokoladų, o Graikijoje – alyvuogių ir fetos.
Suomiai yra didžiausi kavos mėgėjai pasaulyje – vienam gyventojui tenka apie 12 kg kavos per metus. Europoje taip pat daugiausia pasaulyje suvartojama sūrio – apie 17 kg žmogui kasmet. Portugalija pirmauja pagal kamštinės medienos gamybą, o Šveicarija garsėja šokoladu ir laikrodžių tikslumu.
Transporto įdomybės
Europa garsėja pažangiais transporto sprendimais. Prancūzijos greitieji traukiniai TGV pasiekia daugiau kaip 300 km/h greitį, o Šveicarijoje ir Austrijoje driekiasi ilgiausi pasaulyje tuneliai per Alpių kalnus. Vienas jų – Gotardo bazinis tunelis, beveik 57 km ilgio. Didžiuosiuose miestuose veikia sudėtingi metro tinklai: Paryžius, Londonas, Maskva ir Madridą jungiantys šimtai kilometrų požeminių linijų.
Sportas ir pramogos
Europa yra futbolo tėvynė. Anglijoje XIX amžiuje pradėtos futbolo varžybos davė pradžią šiuolaikinėms taisyklėms. Šiandien UEFA Čempionų lyga laikoma vienu svarbiausių sporto renginių pasaulyje.
Prancūzijoje kasmet vyksta garsiausios dviračių lenktynės – „Tour de France“, o žiemos sporto mėgėjai traukia į Alpes slidinėti. Skandinavijos šalys didžiuojasi slidinėjimo tradicijomis, o Lietuva – krepšinio aistra.
Gyvenimo būdo tradicijos
Skirtingose Europos šalyse vyrauja skirtingi gyvenimo ritmai. Pietų Europoje įprasta „siesta“ – pietų poilsio metas, kai dienos karštyje trumpam užsidaro parduotuvės. Šiaurės šalyse paplitusi „hygge“ kultūra, pabrėžianti jaukumą, šviesas ir laiką su šeima. Britai garsėja popietės arbata, o italai – espresso ritualu. Šios kasdienybės detalės formuoja mūsų žemyno veidą taip pat stipriai, kaip didieji istoriniai įvykiai.
Rekordai gamtoje
Norvegija turi ilgiausią pakrantę Europoje – net apie 100 tūkstančių kilometrų, jei suskaičiuotume visas salas ir įlankas. Białowieżos giria tarp Lenkijos ir Baltarusijos laikoma vienu seniausių natūralių miškų Europoje, kuriame dar gyvena stumbrai. Italijoje auga apie 4 000 metų senumo alyvmedis, o Graikijoje – dar senesni, liudijantys ilgą žmogaus ir gamtos ryšį.
Muzikos ir meno lobynas
Europa – klasikinės muzikos gimtinė. Čia kūrė tokie genijai kaip Wolfgangas Amadeus Mozartas, Ludwigas van Beethovenas ar Fryderykas Chopinas. Vien Viena laikoma pasaulio muzikos sostine, kur koncertų salės iki šiol pilnos klausytojų. Bet Europa – ne tik klasika: Švedija garsėja popmuzikos grupe „ABBA“, Didžioji Britanija – „The Beatles“ ir roko kultūra, o Lietuva – dainų šventėmis, kurios suburia tūkstančius choristų į vieną balsą.
Meno pasaulyje Europa taip pat nepralenkiama. Paryžiaus Luvras – didžiausias muziejus pasaulyje, saugantis „Moną Lizą“ ir tūkstančius kitų šedevrų. Ispanijos Prado muziejus garsėja Velázquezo ir Goyos darbais, o Italijos Uffizi galerijoje Florencijoje galima išvysti Renesanso meistrų kūrinius. Menas čia – ne tik praeities paveldas, bet ir dabarties kūrybos šaltinis.
Švietimas ir jaunimo mainai
Europa yra vienas labiausiai išsilavinusių žemynų. Čia įsikūrę seniausi universitetai – Bolonija, Sorbonos universitetas Paryžiuje, Oksfordas ir Kembridžas Jungtinėje Karalystėje. Jie veikė jau viduramžiais ir formavo pasaulio mokslo raidą.
Šiandien jaunimui atsiveria dar daugiau galimybių per „Erasmus+“ programą. Nuo 1987 m. ji suteikė galimybę studijuoti, stažuotis ar savanoriauti užsienyje daugiau nei 12 milijonų europiečių. Studentų mainai ne tik praturtina žinias, bet ir stiprina europinę tapatybę – pažįstami žmonės, kalbos, kultūros tampa bendros patirties dalimi.
Kasdieniai rekordai
Amsterdamas ir Kopenhaga laikomi tikromis dviračių sostinėmis. Pavyzdžiui, Kopenhagoje daugiau kaip pusė gyventojų į darbą ar universitetą važiuoja dviračiu. Tai ne tik patogus, bet ir ekologiškas transportas, kuriuo didžiuojasi šiaurės šalys.
Vokietija garsėja pilimis – jų čia daugiau kaip 25 tūkstančiai. Vien Bavarijoje stovi Neuschwansteino pilis, kuri įkvėpė garsųjį „Disney“ pasakų pilies dizainą. Tokie objektai kasmet pritraukia milijonus turistų ir primena turtingą Europos istoriją.
Technologiniai pasiekimai
Europa yra ne tik kultūros, bet ir technologijų žemynas. „Airbus“ gamina vienus pažangiausių lėktuvų pasaulyje, o Europos kosmoso agentūra vysto „Ariane“ raketas, galinčias gabenti palydovus į orbitą. CERN Šveicarijoje veikia Didysis hadronų greitintuvas – galingiausias pasaulyje, leidęs atrasti Higso bozoną.
Atsinaujinanti energetika taip pat sparčiai vystoma. Danija, Vokietija ir Nyderlandai stato milžiniškus vėjo jėgainių parkus Šiaurės jūroje, kurie gamina švarią energiją milijonams namų ūkių. Tai dar vienas pavyzdys, kaip Europa jungia tradicijas su ateities sprendimais.
Mokslas ir inovacijos
Europa davė pasauliui daug išradimų. Čia gimė spausdinimo staklės, telefonas, pirmieji automobiliai. Didžiojoje Britanijoje Timas Bernersas-Lee sukūrė pasaulinį interneto tinklą (WWW), kuris pakeitė mūsų gyvenimus.
Lietuvai artimos įdomybės
Lietuva taip pat turi savo ypatingų faktų. Vilniaus senamiestis – vienas didžiausių Rytų Europoje – įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Kuršių nerija, pasidalinta su Kaliningrado sritimi, garsėja smėlio kopomis ir unikaliu kraštovaizdžiu. 1989 m. Baltijos kelias sujungė Lietuvą, Latviją ir Estiją gyva žmonių grandine, tapusia vienu ryškiausių taikios kovos už laisvę simbolių Europoje.
Europa šiandien ir rytoj
Europos Sąjunga šiandien vienija 27 šalis. Jos kartu formuoja vieną didžiausių ekonomikų pasaulyje, kurios biudžetas 2021–2027 m. siekia apie 2 trilijonus eurų. Didelė šių lėšų dalis skiriama transportui, aplinkosaugai, mokslui ir jaunimo iniciatyvoms.
Europa taip pat kelia ambicingus tikslus ateičiai. Iki 2050 m. ji siekia tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, o iki 2030 m. – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent perpus, palyginti su 1990 m. Tai – milžiniškas uždavinys, bet kartu ir galimybė paversti Europą tvarumo lydere.
Gyvenimo kokybė
Vidutinė gyvenimo trukmė Europoje viršija 80 metų: vyrų – apie 79, moterų – apie 84 metus. Sveikatos apsauga, švietimas ir socialinės garantijos yra vienos stipriausių pasaulyje. Tačiau kartu reikia prisiminti, kad vienas iš penkių europiečių gyvena skurdo ar socialinės atskirties rizikoje.
Europa – mūsų bendri namai
Kiekviena Europos šalis turi savo pasididžiavimą: Graikija – Akropolį, Italija – Koliziejų, Vokietija – Brandenburgo vartus, Lietuva – Trakų pilį. Visi šie objektai – mūsų bendras paveldas, jungiantis tautas į vieną bendruomenę. Europa – tai žemynas, kuriame telpa tiek istorija, tiek modernumas, tiek įvairių tautų svajonės.
Image by Martin Fuhrmann from Pixabay
Photo by Christian Lue on Unsplash
