Renavo dvaras – paslapčių ir grožio oazė Žemaitijoje
Prie Varduvos vingiuojančių krantų, Mažeikių rajono Renavo kaime, stovi vienas gražiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų – Renavo dvaras. Tai vieta, kur istorija susitinka su romantišku parku, o kultūra – su gamtos ramybe. Kiekvienas čia apsilankęs pajunta, kad dvaras slepia daugiau nei tik gražius fasadus: jis mena sukilimus, šilko paslaptis, garsias asmenybes ir menininkų šurmulį.
Nuo medinės sodybos iki klasicistinių rūmų
Renavo istorija siekia 1589 metų gruodžio 26-ąją, kai dokumentuose pirmą kartą paminėtas dvaras tuomet vadintas Gaurais. Iš pradžių tai buvo medinis, šiaudiniu stogu dengtas pastatas. Tačiau tikrieji pokyčiai atėjo XVII a. pabaigoje, kai dvarą paveldėjo vokiečių kilmės Renė (Rönne) giminė iš Brėmeno.
1830–1833 m. iškilo dabartiniai rūmai – elegantiškas vėlyvojo klasicizmo stiliaus ansamblis. Tai buvo ne tik šeimos rezidencija, bet ir kultūros židinys. Rūmų salėse koncertavo orkestrai, diskutuodavo politikai, rinkdavosi menininkai. Biblioteka garsėjo daugiau kaip tūkstančiu knygų vokiečių ir lotynų kalbomis, o anglų stiliaus parkas plėtėsi per 18 hektarų.
Sukilėlių, šilko ir legendų vieta
Renavo vardas įrašytas ir į dramatiškąją Lietuvos istoriją. 1863 m. sukilimo metu dvare buvo susirinkęs sukilėlių būrys, vadovaujamas ūkvedžio Liudžinskio. Vėliau, prieš Pirmąjį pasaulinį karą, dvare netgi bandyta auginti šilkverpius – tuomet čia veikė šilko kokonų ūkis.
O parke iki šiol auga vienas gamtos stebuklų – storioji Norvegijos eglė, laikoma viena įspūdingiausių visoje Lietuvoje.
Sovietmetis ir atgimimas
Sovietmečiu rūmų erdvės prarado savo didybę – čia įsikūrė kolūkio administracija, biblioteka ir kultūros namai. Tačiau 1985 m. prasidėjo pirmieji restauracijos darbai, o galutinis dvaro atgimimas įvyko 2012 m., kai rūmai vėl atvėrė duris lankytojams. Šiandien Renavo dvaras priklauso Mažeikių muziejui ir pristato XIX a. dvarų kultūrą, interjerą bei meno kūrinius.
Gyva kultūros scena šiandien
Renavas – ne tik istorijos liudytojas, bet ir gyvas kultūros centras. Čia vyksta koncertai, spektakliai, edukacinės programos. Lankytojai gali dalyvauti Žibučių žydėjimo šventėje, klausytis fortepijono koncertų, pamatyti teatro pastatymus ar tiesiog pasivaikščioti parke, kur kiekvienas takelis kvepia romantika.
Nenuostabu, kad Renavo dvaras vis dažniau vadinamas „Žemaitijos kultūros perlu“.
Kodėl verta aplankyti?
Renavo dvaras – tai kelionė laiku. Jame pajusite XIX a. aristokratų gyvenimo dvasią, susipažinsite su unikaliu Lietuvos paveldu ir pasinersite į gamtos grožį. Čia susitinka istorija, kultūra ir poilsis, todėl dvaras tampa traukos vieta tiek istorijos mėgėjams, tiek keliautojams, ieškantiems įkvėpimo.
Jei dar nebuvote Renave – įtraukite šį dvarą į savo kelionių maršrutą. Nes kiekvienas kampelis čia pasakoja istoriją, o kiekviena šventė primena, kad dvarai Lietuvoje – tai ne tik praeities liudytojai, bet ir dabarties kultūros namai.
„Europos Pulso“ informacija
Dvaro damų salonas, Autorius Zidikai1 – Mano darbas, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=71282492
