Pažintis su keturių karininkų šeima iš Prienų

Rugpjūčio 20 d. Prienų krašto muziejuje atidaryta paroda „Keturių karininkų šeima iš Prienų“. Ją pristatė žurnalistas, istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas.

Pasak istoriko, nedaug prieniškių yra girdėję Navikevičių–Navikėnų pavardę, nors šios šeimos šaknys siekia būtent Prienus. „Istorija – pirmiausia žmonės: ką jie nuveikė, ką paliko“, – sakė V. Kavaliauskas, supažindindamas su šeimos istorija.

Kapitonas Juozas Navikevičius–Navikėnas

1900 m. liepos 26 d. Prienuose gimęs Juozas Navikevičius–Navikėnas 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Vėliau, baigęs Karo mokyklą, tarnavo įvairiuose daliniuose, kilo karinėje hierarchijoje.

Už tarnybą jis buvo apdovanotas Savanorio medaliu, Nepriklausomybės medaliu, Šaulių žvaigžde, Ugniagesių garbės ženklu ir kryžiumi bei kitais apdovanojimais.

1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus, o nuo 1948 m. gyveno Kanadoje, Monrealyje. Ten aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje. Mirė 1959 m., palaidotas Monrealyje.

Sūnų keliai – kariuomenėje

Vyresnysis kapitono sūnus Algimantas Navikevičius (1928–1955) tapo karo lakūnu. Kanadoje įstojo į Karališkąsias oro pajėgas, tarnavo Vakarų Europoje. Deja, 1955 m. vasarį, praėjus vos mėnesiui nuo atvykimo į Vokietiją, žuvo lėktuvų susidūrime. Palaidotas Prancūzijoje.

Jaunesnysis sūnus Rimvydas Navikėnas gimė 1945 m. Vokietijoje. Jis taip pat pasirinko karininko kelią Kanados kariuomenėje – baigė karo inžinerijos, pėstininkų ir desantininkų mokyklas, pasiekė kapitono laipsnį.

Rimvydas dalyvavo tarptautinėje komisijoje, kontroliavusioje padėtį Vietname. Misijoje dalyvavo keturios valstybės – Kanada, Indonezija, Lenkija ir Vengrija. Už šią tarnybą karininkas apdovanotas ne tik Kanados garbės ženklais, bet ir tarptautiniu misijos medaliu.

Giminės istorijoje – dar vienas karininkas

Kapitono brolio Antano sūnus Jonas Navikevičius (1917–1941) taip pat pasirinko kario kelią. 1936 m. baigė Lietuvos karo mokyklą, dalyvavo žygyje į Vilnių, buvo pakeltas į leitenantus.

Kilus Vokietijos–SSRS karui žuvo Baltarusijoje, ties Glubokajos gyvenviete. Jo kapo vieta nežinoma.

Pagarba šeimos moterims

Ne mažiau svarbus vaidmuo teko ir šeimos moterims. Kapitono žmona Elena Piešinaitė Navikevičienė–Navikėnienė (1903–1980) buvo aktyvi šaulių judėjimo narė, už veiklą apdovanota Šaulių žvaigžde. Persikėlusi į Kanadą prisidėjo prie Katalikių moterų draugijos veiklos, prisidėjo prie Aušros Vartų bažnyčios altoriaus įrengimo.

Dukra Genovaitė Navikevičiūtė–Kudžmienė (1923–2021) Kanadoje taip pat įsijungė į draugijos veiklą, kurį laiką jai vadovavo. Ji aktyviai rinko aukas Marijampolės Vaiko tėviškės namams – buvo surinkta beveik 100 tūkst. dolerių, už kuriuos pastatytas naujas namas vaikams. Už skautišką veiklą apdovanota išeivijos skautijos medaliu „Už nuopelnus“.

Gyva istorija – šiandieniniam žmogui

Parodos atidaryme dalyvavo ir pats Rimvydas Navikėnas su žmona. Jis dėkojo organizatoriams, kad tėvo gimtasis miestas sužinojo apie jų šeimos istoriją, ir pasidalijo prisiminimais iš tarnybos Vietname.