Nauja Kroatijos technologija padeda tvariai valdyti pakrančių teritorijas
default
Dėl projekto, finansuoto iš Sanglaudos politikos lėšų, Kroatija dabar gali tiksliau prognozuoti taršos ir klimato kaitos poveikį savo pakrantei bei užtikrinti tvarų šių teritorijų valdymą.
Projektas „Pakrančių savaiminio apsivalymo vertinimo technologija“ (PSAVT) sukūrė naujoviškus sprendimus pakrančių vandenų kokybės ir jų gebėjimo savaime apsivalyti matavimui. Technologija pagrįsta okeanografiniais ir atmosferos modeliais bei taršos srautų į vandens telkinius ir jų pasiskirstymo juose tyrimais.
PSAVT prisidės prie ES pastangų kurti tvarią mėlynąją ekonomiką, apimančią visas su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis susijusias pramonės šakas ir sektorius.
Reagavimas į plėtros
spaudimą
Dėl ilgos pakrantės linijos ir daugybės salų Kroatijos Adrijos jūros pakrantė patiria didelį vystymosi spaudimą bei reikšmingą klimato kaitos poveikį. Todėl integruotas valdymas ir tvarus planavimas pakrančių teritorijose yra itin svarbus.
Reikia sprendimų, kurie galėtų prognozuoti įvairių rūšių taršos poveikį, kartu atsižvelgiant į numatomą plėtrą ir klimato pokyčius.
Didžioji dalis Kroatijos Adrijos jūros pakrantės taršos atkeliauja paviršiniu ir požeminiu nuotėkiu – tai vanduo, kuris nesusigeria į gruntą, o nuteka į vandens telkinius, taip pat ir upėmis, įtekančiomis į Adriją. Šiame vandenyje esantis maisto medžiagų perteklius skatina eutrofikaciją, t. y. pernelyg intensyvų augalijos ir dumblių augimą, kuris kenkia jūros gyvūnijai ir silpnina vandens savaiminio apsivalymo gebėjimą.
Be aplinkosauginių padarinių, toks procesas daro vandenį netinkamu maudynėms, poilsiui bei žvejybai ir kitiems ekonominiams užsiėmimams. Ekonominės ir socialinės pasekmės gali būti labai skaudžios.
Remiantis ankstesniais
tyrimais
Projektas vyko 2019–2023 m. Jame dalyvavo 19 tyrėjų iš keturių Splito (didžiausio Kroatijos pajūrio miesto) institucijų: Statybos, architektūros ir geodezijos fakulteto, Elektros, mechanikos ir laivų inžinerijos fakulteto, Okeanografijos ir žuvininkystės instituto bei Gamtos mokslų fakulteto.
Projektas rėmėsi ilgalaikiais partnerių tyrimais palei Kroatijos pakrantę ir jos aplinkoje. Šie tyrimai buvo derinami su jūros vandens kokybės matavimo metodais ir valdymo įrankių kūrimu, kurie gali būti naudingi tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
Buvo sudarytas pakrančių ir į Adriją įtekančių upių baseinų taršos šaltinių žemėlapis. Prie Jadro upės žiočių, Vranjico įlankoje (Splitas), buvo atlikti matavimai naudojant droną su hiperspektrine kamera ir valtį, aprūpintą jutikliais bei zondais. Vertinta: vandens druskingumas, temperatūra, drumstumas, deguonies kiekis, chlorofilas ir ištirpusi organinė medžiaga.
Remiantis šiais duomenimis, sukurta metodologija pakrančių vandenų savaiminio apsivalymo gebėjimui nustatyti, leidžianti modeliuoti vandens būklę skirtingose plėtros ir klimato kaitos scenarijuose.
Technologijų plėtra
Kad būtų patvirtinti metodai, buvo sukurta įranga vandens kokybės rodikliams stebėti ir matavimų procesams automatizuoti. Vienas svarbiausių projekto elementų buvo naujų jutiklių bandymai, skirti mikrobiologinių, fizikocheminių ir bakteriologinių parametrų matavimui.
Jutikliai buvo integruoti į plūduriuojančius plūdurus ir testuoti Žrnovnicos hidrotechnikos laboratorijoje, taip pat Žrnovnicos ir Jadro upių žiotyse.
Įsigyta nuotoliniu būdu valdoma transporto priemonė, ant kurios galima montuoti papildomus jutiklius ir atlikti papildomus matavimus. Netoli Okeanografijos ir žuvininkystės instituto įrengta aukšto dažnio radarų sistema, skirta matuoti vandens sroves Bračo sąsiauryje ir Kaštelos įlankoje. Tyrėjai buvo apmokyti naudotis radarais srovių stebėjimui.
Trumpuoju laikotarpiu ši technologija taps ekonomišku sprendimu pakrančių vandens kokybės stebėjimui, padarys tokią infrastruktūrą prieinamesnę ir skatins jos platesnį naudojimą. Projekto rezultatai pateikti kompiuterinėje programėlėje ir internetinėje sąsajoje.
Be prognozavimo metodų, PSAVT parengė pakrančių zonų valdymo gaires, kurios padės užtikrinti geresnę vandens kokybę ir prisidės prie geresnės ekonominės bei socialinės raidos.
Prisidedant prie Europos ir pasaulinių tikslų
Projektas reikšmingai prisideda prie pagrindinių Europos ir pasaulio tvarumo tikslų įgyvendinimo. Kalbant apie JT Darnaus vystymosi tikslus (SDGs):
• nebrangūs ir novatoriški pakrančių vandens stebėjimo sprendimai atitinka 9 SDG tikslą, susijusį su atsparios infrastruktūros kūrimu, tvaria industrializacija ir inovacijų skatinimu;
• PSAVT metodologija, prognozuojanti klimato pokyčių poveikį pakrantėms, tiesiogiai siejasi su 11 SDG (darnūs miestai ir gyvenvietės) ir 13 SDG (kova su klimato kaita);
• stebint savaiminio apsivalymo gebėjimus, projektas skatina tvarų planavimą, taip netiesiogiai prisidedant prie 12 SDG (tvarus vartojimas ir gamyba), ypač remiant tvarų turizmą.
Europos politikos kontekste PSAVT padės vietos ir regionų institucijoms įgyvendinti ES Vandens pagrindų direktyvą, kurios tikslas – sustabdyti vandens telkinių būklės blogėjimą, bei Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kuri saugo jūrų ekosistemas ir biologinę įvairovę.
„Europos Pulso“ informacija
