Europos darbuotojų balsas stiprėja: pasiektas susitarimas dėl naujos darbo tarybų direktyvos
Briuselis. Gegužės pabaigoje Europos Sąjungos institucijos pasiekė svarbų politinį susitarimą dėl naujos Europos darbo tarybų (EWC) direktyvos, kuri, kaip pabrėžia Europos Komisija, yra reikšmingas žingsnis stiprinant socialinį dialogą tarp darbdavių ir darbuotojų Europos darbo rinkoje.
Ši direktyva yra atsakas į šiuolaikinės ekonomikos iššūkius – globalizaciją, skaitmenizaciją, įmonių pertvarkymus bei spartėjančią žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos bangą, kuri paliečia milijonus dirbančiųjų. Tikimasi, kad atnaujintos taisyklės padės užtikrinti, jog darbuotojai nebūtų tiesiog informacijos gavėjai, bet realūs sprendimų dalyviai.
Kas yra Europos darbo
tarybos?
Europos darbo tarybos – tai darbuotojų atstovų organai, kuriuos privalo steigti tarptautinės įmonės, veikiančios ne mažiau kaip dviejose ES ar EEE šalyse ir turinčios daugiau nei 1 000 darbuotojų. Šie organai turi būti informuojami ir konsultuojami apie tarpvalstybinius sprendimus, turinčius poveikį darbo sąlygoms, užimtumui ar įmonės struktūrai.
Tai – viena iš svarbiausių priemonių, leidžiančių užtikrinti, kad darbuotojai būtų išklausyti ne tik savo šalyje, bet ir platesniame – Europos mastu. Tokios tarybos stiprina kolektyvinį darbuotojų balsą ir padeda jiems laiku reaguoti į strateginius įmonių pokyčius, tokius kaip pertvarkymai, uždarymai ar restruktūrizacijos. Jos taip pat suteikia galimybę dalintis gerąja patirtimi tarp skirtingų šalių padalinių, skatindamos sąžiningesnius ir tvaresnius sprendimus.
Šiuo metu veikia apie 1 000 tokių tarybų, atstovaujančių daugiau nei 16 mln. darbuotojų visoje Europoje – ir jų vaidmuo tampa vis svarbesnis didėjant ekonominiam neapibrėžtumui bei įmonių veiklos globalizacijai.
Kodėl reikėjo naujos
direktyvos?
Dar 2018 m. Europos Komisijos atliktas vertinimas atskleidė, kad dabartinė tvarka dažnai neveikia taip, kaip turėtų. Darbuotojai dažnai buvo informuojami pavėluotai arba formaliai, o jų atstovams trūko priemonių ir aiškios teisinės apsaugos. Daugelis esamų susitarimų buvo pasirašyti dar iki 1996 m., kai buvo priimta pirmoji direktyva – kai kurios įmonės vis dar naudojasi šiomis „išimtimis“, kurios apriboja EWC steigimo teises.
2023 m. Europos Parlamentas paragino Komisiją imtis veiksmų. Po intensyvių konsultacijų su socialiniais partneriais (darbdavių organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, ekspertais ir valstybėmis narėmis), 2024 m. sausį buvo pateiktas oficialus pasiūlymas, o 2025 m. gegužę – pasiektas politinis susitarimas.
Pagrindiniai naujos
direktyvos pakeitimai
Darbdaviai turės ne tik informuoti darbuotojų atstovus, bet ir pateikti pagrįstą atsakymą prieš priimdami sprendimus dėl tarpvalstybinių klausimų. Jei informacija laikoma konfidencialia, tai turės būti išsamiai paaiškinta.
Daugiau teisių darbuotojams – tai istorinis proveržis
Vienas iš svarbiausių direktyvos pokyčių – senųjų išimčių panaikinimas, kurios iki šiol leido kai kurioms tarptautinėms įmonėms išvengti Europos darbo tarybų steigimo pareigos. Nuo šiol šios išimtys nebegalios, o tai reikš, kad daugiau nei 5,4 milijono darbuotojų 320 tarptautinių bendrovių visoje Europoje įgis teisę įkurti darbo tarybas ir dalyvauti sprendimų priėmime. Tai ypač aktualu tiems darbuotojams, kurie dirba įmonėse, pasirašiusiose susitarimus iki 1996 metų – iki pirmosios direktyvos įsigaliojimo. Daugeliu atvejų tokie susitarimai buvo sudaryti esant minimaliam darbuotojų įsitraukimui, be aiškių teisių gynybos mechanizmų. Naujoji direktyva iš esmės panaikina šią „istorinę nelygybę“ ir užtikrina, kad visų darbuotojų balsas būtų vertinamas vienodai – nepaisant to, kada ir kokiomis aplinkybėmis įmonė pradėjo savo veiklą ES. Šis pokytis siunčia aiškų signalą – socialinis dialogas turi būti vienodas visiems, be išimčių. Tai – lyg demokratijos atkūrimas ten, kur ji iki šiol nebuvo pilnai įgyvendinta.
Aiškesnės sąvokos – daugiau teisinio aiškumo
Anksčiau terminas „tarpvalstybinis klausimas“ dažnai keldavo painiavą tiek darbdaviams, tiek darbuotojų atstovams. Naujoji direktyva ištaiso šią problemą, aiškiai apibrėždama, kad tarpvalstybiniai sprendimai – tai ne tik tie, kurie tiesiogiai paveikia darbuotojus keliose šalyse, bet ir tie, kurių netiesioginis poveikis gali turėti įtakos kitų šalių darbo jėgai. Pavyzdžiui, jei gamybos padalinys uždaromas vienoje valstybėje, tačiau žaliavų tiekimo grandinė iš kitos šalies nutrūksta – tai jau laikoma tarpvalstybiniu klausimu. Ši nuostata padės išvengti interpretavimo spragų ir užtikrins, kad konsultacijos būtų vykdomos laiku bei visapusiškai.
Reikalingi ištekliai darbo tarybų veiklai
Naujasis reglamentavimas įpareigoja įmones skirti konkrečius finansinius ir materialinius išteklius darbo taryboms. Tai apima: biudžetą kelionėms ir susitikimams, ekspertų samdymą, mokymus darbo teisės, tarptautinių procesų ar ekonominių sprendimų srityse, technines priemones, kurios reikalingos efektyviam informacijos apsikeitimui.
Iki šiol daug darbo tarybų veikė „geros valios“ pagrindu, neturėdamos jokių priemonių savo pareigoms tinkamai vykdyti. Dabar jų kompetencijos bus ne tik pripažintos, bet ir finansuojamos, taip sukuriant sąlygas veiksmingam dalyvavimui.
Lyčių lygybė – siekiamybė ir reikalavimas
Darbo tarybose ir specialiose derybinėse grupėse turės būti siekiama ne mažiau kaip 40 proc. kiekvienos lyties atstovų. Jei toks balansas neįmanomas – pavyzdžiui, tam tikrose pramonės šakose dirba daugiau vienos lyties darbuotojų – įmonė privalės paaiškinti, kodėl šio rodiklio nepavyko pasiekti. Šis punktas atspindi bendrą ES siekį mažinti lyčių atotrūkį sprendimų priėmimo lygmenyje ir įtvirtinti moterų lyderystę darbo santykių srityje.
Lyčių pusiausvyra nėra vien simbolinis gestas – tyrimai rodo, kad įvairesnės ir lyčių požiūriu subalansuotos grupės priima labiau apgalvotus, darbuotojų poreikius atitinkančius sprendimus. Be to, šis reikalavimas prisideda prie ilgalaikio tikslo – naikinti struktūrines kliūtis, kurios iki šiol ribojo moterų dalyvavimą profesinėje ir institucinėje atstovystėje.
Teisės gynyba ir reali prieiga prie teisingumo
Darbo tarybos ir jų nariai turės aiškią teisę kreiptis į teismą ar administracines institucijas, jei jų teisės pažeidžiamos. Ypač svarbu, kad ši prieiga būtų nepriklausoma nuo finansinių galimybių – todėl valstybės narės privalės užtikrinti teisinę pagalbą, o kai kuriais atvejais išlaidas padengs darbdaviai. Tai reiškia, kad darbuotojų balsas nebus nutildytas vien todėl, kad jie neturi lėšų kovoti už savo teises.
Sankcijos – tikros,
o ne simbolinės
Įmonės, pažeidžiančios naująją direktyvą, susidurs su realiomis pasekmėmis. Numatyta, kad baudos bus proporcingos įmonės metinei apyvartai – tai reikšmingas pokytis, lyginant su ankstesniu režimu, kai daugelyje šalių sankcijos buvo simbolinės ir neturėjo atgrasomojo poveikio. Pavyzdžiui, milijardinė įmonė, nesilaikanti EWC reikalavimų, turės susidurti su baudomis, atitinkančiomis jos veiklos mastą. Tai leis užtikrinti, kad taisyklės būtų ne tik deklaruojamos, bet ir vykdomos.
Dar daugiau – naujoji direktyva įpareigoja valstybes nares nustatyti aiškias, veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijų sistemas, kurios būtų taikomos ne tik už darbo tarybų nestebimą, bet ir už pavėluotą informacijos pateikimą, konsultacijų imitavimą ar diskriminaciją darbuotojų atstovų atžvilgiu. Tai reiškia, kad darbdaviai nebegalės išsisukti formaliais pasiteisinimais – bet koks piktnaudžiavimas ar pareigų nevykdymas gali būti griežtai įvertintas.
Be to, direktyvoje numatoma, kad darbuotojų atstovai ir profesinės sąjungos galės inicijuoti procedūras tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu – įskaitant kolektyvinius ieškinius. Tokiu būdu užtikrinama ne tik teorinė galimybė ginti savo teises, bet ir realus mechanizmas, padedantis tai padaryti.
Šis požiūris siunčia aiškią žinią – Europos Sąjunga netoleruos darbdavių abejingumo socialiniam dialogui. Taisyklės turi būti įgyvendinamos, o ne apeinamos, o darbuotojų teisės – ginamos su tokia pat atsakomybe, kaip ir verslo interesai.
Kaip ir kada įsigalios naujos taisyklės?
Po formalaus priėmimo, direktyva bus paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Nuo to momento: Valstybės narės turės dvejus metus, kad perkeltų ją į nacionalinę teisę, po to dar vieneri metai skiriami pereinamajam laikotarpiui, kol taisyklės taps privalomos visiems. Šiuo laikotarpiu esami darbo tarybų susitarimai galės būti peržiūrimi ir pritaikomi pagal naujus standartus.
Europa – ne tik rinka, bet ir bendruomenė
Ši direktyva yra daugiau nei tik teisinis dokumentas – tai žinia, kad Europa lieka ištikima savo socialiniam modeliui, kuriame svarbus ne tik verslo pelnas, bet ir darbuotojų balsas bei orumas. „Demokratija turi egzistuoti ne tik parlamente, bet ir darbo vietoje,“ – pabrėžia Europos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas. – „Ši direktyva sugrąžina darbuotojams balsą priimant sprendimus, kurie keičia jų gyvenimus.“
Daugiau informacijos skaitykite: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/home/en
Nuotrauka https://audiovisual.ec.europa.eu/en/photo/P-067195~2F00-01
