„Tėvynės gynimo mokslą turime eiti visi“
(Vl. Putvinskis-Pūtvis)
Lietuvos šaulių sąjungai – jau 106-eri
Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Idėjiniai organizacijos vadai – Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius. Įdomu tai, kad mintys apie sukarintos organizacijos įkūrimą abiem kilo panašiu metu, tačiau skyrėsi numatomos veiklos mastai. 1919 m. M. Šalčius kartu su tuometiniais Spaudos biuro darbuotojais Antanu Vienuoliu-Žukausku, Faustu Kirša ir kitais sumanė kurti organizaciją, pajėgią ginklu saugoti Kauno miestą. Antrosios iniciatyvinės grupės, vadovaujamos V. Putvinskio, tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei veikiant visoje Lietuvoje. Kaip jis rašys vėliau, 1928 m.: „Karininkų kadras ir armija yra ne tik krašto apsaugos valstybinė organizacija, bet ir tautos riterių branduolys. Mūsų naujoji inteligentija yra ne tik išmokslintų profesijų kadras, bet ir tautos idėjinė aristokratija, jos vadas. Šaulių sąjungos uždavinys: praplėsti, pagilinti abi vagas, įnešti šauliškais rūbais apvilktą idėjinį tautinį riteriškumą į tolimą provincijos kampą, į tą kaimą, kurio šiaudiniai stogai matyti ten toli už miškelio, už kalnelio, paupyj, pabalyj. Įnešti vietoje, neatitraukiant žmonių nuo jų darbo… Idealas, kad visa tauta taptų dvasios aristokratija, kad visi būtų tėvynės gynėjai.“
Suvienijus jėgas „gimė“ visuomeninė sukarinta organizacija – Lietuvos šaulių sąjunga. Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai: rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo vien tik civiliai, kiek vėliau į veiklą aktyviai įsiliejo kariai ir karininkai. Tai atspindi organizacijos idėją – civilių asmenų pagalba kariuomenei. Anot Lietuvos Šaulių Sąjungos tremtyje [išeivijoje] garbės nario, šaulio adv. Rapolo Skipičio, 1939 m. Lietuvoje „šaulių vyrų buvo 42.000, šaulių moterų 15.000, šaulių rėmėjų 5.000, viso šaulių: 62.000.“
Lietuvos Šaulių sąjunga yra valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Kiekvienas doras Lietuvos pilietis gali tapti Šaulių sąjungos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto, kultūros srityse. Šauliais gali tapti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis nuo 11 metų amžiaus. Šiuo metu LŠS yra apie 17 000 narių (šaltinis: https://www.sauliusajunga.lt/lss-istorija/), organizacijos gretos sparčiai auga.
Kasmet birželio 27 d. akcija „Aš esu šaulys“ ir gausybe kitų šaunių renginių minimos Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo metinės. Mums, prieniškiams, ši paramilitarinė organizacija turi ypatingą vertę ir prasmę, nes vienas iš jos įkūrėjų 1919 m. buvo mūsų kraštietis – garsusis keliautojas, žurnalistas Matas Šalčius (g. 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių km., Prienų r.). Jo pradėtą tradiciją vienytis, jungtis ir stengtis vardan savo krašto, savo valstybės laisvės ir gynybos šiandien mūsų krašte tęsia Prienų 206-osios kuopos šauliai ir šaulės.
2025 m. Lietuvos šaulių sąjunga švenčia jau 106-ąjį savo gimtadienį. Ta proga kalbiname gerbiamą Lietuvos Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadą kpt. Vytautą Žymančių.
– 106 metai – ilgas laikas. 1918 m. atgauta ir sovietų vėl atimta mūsų Valstybės laisvė, antisovietinė rezistencija, okupantų išžudyti ir ištremti patys šviesiausi, drąsiausi, geriausi, tada 50 sovietinės okupacijos metų… Regis, gūdi bolševikinė tamsa darė viską, kad mus sunaikintų, bet 1990 m. Lietuva atkūrė Nepriklausomybę ir Laisvę. Esat vienas iš tų, kurie gynė mūsų Parlamentą 1991 m. Sausio 13-osios naktį. Šiandien už savo valstybės laisvę didvyriškai kovoja ukrainiečiai, duodami Europai laiko pasirengti. Iš kur tiek ryžto ir jėgų atkurti, apginti tiek laisvą Lietuvą – tiek ir nepalaužiamą šaulystės dvasią joje? Gal galėtumėte pora žodžių ir apie vietinės, Prienų šaulių kuopos, atkūrimą?
– Tiek 2014 metų, tiek dabartinis vykstantis karas Ukrainoje istoriškai mus moko, kad Valstybė ir visuomenė turi telktis bei ruoštis savo nepriklausomybės išsaugojimui tiek savarankiškai, tiek ir su partnerių pagalba. O vienas iš šaulių sąjungos uždavinių yra telkti visuomenę visuotinei valstybės gynybai. Ir todėl labai svarbu turėti tokius atramos punktus, kaip rajonų šaulių kuopos. Dar 1991 metais buvo atkurta Prienų 206 šaulių kuopa, ir savivaldybės pritarimu įsikūrė istoriniuose „Prienų šaulių namuose“. Prie kuopos atkūrimo prisidėjo LŠS Vl.Putvinskio-Pūtvio klubo narys Liutauras Trumpulis, vėliau kuopos vadovavimą perėmė Sigitas Žalys. Šiandien Prienų šaulių kuopa apjungia suaugusius šaulius ir Jaunuosius šaulius, kurie išsidėstę per visą Prienų savivaldybę. Be Prienų šaulių dalyvavimo neapsieina nei viena valstybinė šventė ar kiti didesni renginiai savivaldybėje.
– 2024 m. Vyriausybė Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) perdavė patikėjimo teise valdyti sklypą Prienų rajone. Kaip tuomet informavo KAM, „Šiame žemės sklype taip pat būtų steigiamas LŠS Mokymų ir nekinetinių operacijų centro dronų kompetencijų centras ir vystomi dronų pajėgumai Alytaus, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus regionams“. Taip pat numatoma galimybė teritorijoje įkurti ir tolimojo šaudymo – 800 metrų – šaudyklą. Kaip rodo ukrainiečių patirtis, dronai gali būti itin efektyvūs. Ar toks centras reikštų, kad ir Prienų krašte turėsime daugiau dronų specialistų? Kaip vyksta numatyti centro kūrimo darbai?
– Sklypo Prienų rajone klausimus sprendžia ne Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, kol kas vyksta procedūros, tad daugiau neturiu ką pakomentuoti. O šauliai ir dabar nuolat mokosi įvaldyti dronus tiek juos surenkant, tiek testuojant, tiek mokantis pilotuoti ir atlikti kitas užduotis. Jeigu atsiras tokia tikslinė teritorija – džiaugsimės turėdami dar daugiau galimybių ir geresnes sąlygas.
– Kartais žmonės vengia tapti šauliais vien todėl, kad, kaip girdėti, „bijo ginklų“. Arba mano, kad visi, kas nori tapti šauliu ar šaule, privalo būti jauni, tvirti, puikios fizinės formos. O kokios formos pakaktų dalyvauti, pvz., neginkluotame pasipriešinime? Dėl ko eiliniams prieniškiams verta aktyviau įsitraukti į pilietinio pasipriešinimo iniciatyvas?
– Šiandien šaulių veikla apjungia visus piliečius, norinčius prisidėti prie valstybės atsparumo grėsmėms stiprinimo. Ir nebūtinai reikia būti geros fizinės formos, nes neginkluoto pasipriešinimo sritis leidžia realizuoti save skirtingų gebėjimų ir galimybių piliečiams. Bepiločių orlaivių valdymas, pirmosios medicinos pagalbos ir kitos sritys leidžia piliečiams save realizuoti pagal savo išgales. Piliečiai, dalyvaudami šauliškoje veikloje, daugiau sužino apie išgyvenimą ekstremaliose situacijose bei įgyja praktikos padėti sau, savo šeimos nariams ir paremti institucijas sudėtingomis sąlygomis.
Visuotinės gynybos struktūroje yra gausybė veiklos kiekvienam Lietuvos gyventojui – priklausomai nuo jo fizinio pasirengimo, kompetencijų, patirties ir požiūrio į ginklą. LŠS nariai gali atrasti savo vietą ir ginkluotose, ir neginkluotose veiklose, kurios yra vienodai svarbios valstybės išgyvenimui.
Tam, kad Lietuvos kariuomenė galėtų sėkmingai ginti valstybės sieną nuo agresijos, pilietinė visuomenė turi užtikrinti tinkamą ginkluotą ir neginkluotą paramą užnugaryje – nuo strateginių objektų apsaugos ir kovos su diversantais iki sužeistųjų išvežimo iš mūšio lauko ir rūpinimosi pabėgėliais.
Kiekvienam žmogui svarbu atrasti savo vietą visuotinėje šalies gynyboje. Yra daug neginkluotų užduočių, kuriuos yra gyvybiškai būtinos visuotinei gynybai. Reikia gydytojų, vairuotojų, virėjų, mokytojų, inžinierių, medikų, paramedikų, IT specialistų, dainininkų ir t. t. Reikia tik pasirinkti, kurioje srityje žmogus mato save. O Šaulių sąjungoje yra galimybė tikslingai ir kryptingai pagal savo pasirinktą sritį ruoštis, ir visai nesvarbu, ar tavo rankose šautuvas, ar kompiuterio pelė, ar samtis.
Dabar yra pats laikas apsispręsti, ar nutikus dienai X bėgsi, ar liksi. Jeigu liksi, dabar pats laikas apsispręsti, kuo būsi naudingas Visuotinei gynybai. Dabar yra laikas, kai būtina pereiti nuo svarstymo ir kalbėjimo prie konkrečių darbų. Kai priešas puls, ruoštis nebebus kada – jeigu jaučiate pareigą ginti savo artimuosius ir savo namus, reikia tam pradėti ruoštis šiandien.
Jeigu esi pasiryžęs padaryti viską, kad apgintum savo šeimą, skirk šiek tiek savo laiko ir jėgų, kad tam kokybiškai pasiruoštum ir karo atveju neliktum vienas.
• Žinosi savo vietą Visuotinėje gynyboje
• Mokėsi pasirūpinti savimi, savo šeima
• Žinosi, iš kur gauti patikimą informaciją
• Žinosi, kur eiti, ką daryti
• Krizės akivaizdoje neliksi vienas
• Galėsi pasirinkti norimą specializaciją
• Įgysi vertingų žinių ir įgūdžių
• Įgysi vertingų pažinčių.
– LŠS konferencijoje „Pilietinė gynyba hibridiniame kare“ (2014 m.) dalyvavęs Estijos plk. Aivaras Jaeskis (Aivar Jaeski), buvęs NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro Rygoje direktoriaus pavaduotojas sakė, kad „Ukrainos krizė iškilo kaip gerai apmąstytos ir parengtos Rusijos strategijos pasekmė. Visa tai, kas dabar vyksta Ukrainos informacinėje erdvėje, yra planuota, apgalvota ir koordinuojama. „Rusijos vartojami naratyvai yra pagrįsti istoriniu kontekstu ir ilgalaikiai““. Įvertinus suaktyvėjusias informacines operacijas, įskaitant ir vykdomas būtent Lietuvos šaulių atžvilgiu – kokios priemonės, kokia strategija padėtų atremti informacines atakas?
– Šiuo metu aukštosios technologijos priešui sudaro geras galimybes kaupti informaciją apie būsimą „auką“, bei išmaniai naudoti informacinę erdvę, kad pasirinktą „auką“ skaldytų ir silpnintų, o savo tautai teiktų melagingą informaciją apie kaimynus, pagal pasirinktus naratyvus. Todėl yra labai svarbu šviesti visuomenę apie priešiškos valstybės keliamas informacines grėsmes, mokyti išlikti budriais bei pasitikėti savo institucijomis ir jas remti. Ypač aktualu daug dirbti su jaunąja karta bei ruošti išmintingą jauną pilietį, gebantį atsispirti nedoriems priešo kėslams. Investicija į visuomenės švietimą per paskaitas ir praktines pratybas didina tautos atsparumą hibridinėms grėsmėms.
– Matėte Prienų šaulių kuopą, jos narius, jų vadus ir veiklas įvairiais laikotarpiais. Ar įžvelgiate kokių nors pokyčių per ilgesnį laiką? Galbūt matote gerų veiklos perspektyvų, galimybių įvairiapusėms šauliškoms veikloms būtent mūsų krašte?
– Džiugu, kad šiandien Prienų šaulių kuopa atjaunėjusi, aktyviai dalyvauja pratybose ir kituose renginiuose ne tik Prienų rajone, bet ir Kauno apskrityje. Aktyvūs vadai (kuopos vadas Paulius Žiūkas, pavaduotojas Lukas Malinauskas) inovatyviai aplink save telkia naujus šaulius, daro daug renginių su Jaunaisiais šauliais, suteikdami vilčių, kad prieniškiai išgirs, sužinos ir noriai prisidės prie savo krašto atsparumo grėsmėms didinimo ir dvasinio pasididžiavimo, kad „esu dalyvis, bet ne pasyvus stebėtojas“. Nes mes čia ir dabar kuriame savo krašto istoriją ir nuo mūsų aktyvaus dalyvavimo ar pasyvaus stebėjimo priklauso mūsų krašto likimas.
– Ko palinkėtumėte Prienų ir Birštono krašto žmonėms 106-ųjų Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo metinių proga?
– Vienybės, vienybės ir dar kart vienybės vardan tos Lietuvos. Galime turėti skirtingas nuomones, strategijas, gyvenimo viltis, bet neturime abejoti savo Valstybės nepriklausomybe ir jos teikiamais privalumais laisvai gyventi ir kurti. Prienų kraštas visada didžiavosi ne tik gražia gamta, bet ir kūrybingais, iškiliais žmonėmis. Čia ypač stipriai įamžintos Nepriklausomybės kovos, aktyviai veikė partizaninis pasipriešinimas ir todėl mes dabar turime stovėti savo fronte ir petys petin remti vienas kitą, kad neliktų vietos priešiškai mąstantiems.
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbino: Eugenija Vaitkevičiūtė,
Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės
Prienų 206-oji kuopa
