Maištinga mintis apie gynybą Lietuvoje
Maždaug prieš mėnesį, diskutuodamas su žmona, išsakiau maištingą mintį, jog Lietuvoje gynybai skiriamos lėšos gali būti panaudotos neracionaliai. Pasikalbėjome ir pamiršome. Tačiau dabar, „Financial Times“ perskaitęs straipsnį „Gynybos išlaidos auga, bet ne toms reikmėms“, pagalvojau, kad mano mintys galbūt nebuvo tokios jau šventvagiškos. Be to, supratau, kad nesu vienišas su savo spėjimais, todėl noriu jomis pasidalyti.
Šiandien ieškome milijardų eurų tam, kad galėtume įsigyti kelis šimtus tankų, kurių kiekvienas kainuoja po kelis milijonus. Norime pirkti tankus, kuriuos Ukrainos kariai, dalyvaujantys tikruose mūšiuose, praminė „karstais su patranka“. Žinoma, tankai reikalingi, ir visiškai jų atsisakyti būtų klaida. Tačiau ekspertai teigia, kad šiandien daug aktualesni yra pigūs dronai ir raketos, galinčios sunaikinti ištisas tankų kolonas. Jemeno husitai panaudojo tokias priemones naikindami laivus Raudonojoje jūroje, o JAV tam, kad atsakytų, išleido beveik milijardą dolerių. Tad ar nebūtų racionaliau už tuos pačius pinigus įsigyti kelis milijonus dronų, kurių kiekvienas kainuoja po kelis šimtus eurų? Tie patys pinigai – žymiai didesnis efektyvumas.
Minėtame straipsnyje pateikiama mintis, jog naujos karinės inovacijos neatsiras Pentagone ar net DARPA agentūroje, bet bus sukurtos „išmanių žmonių garažuose“. Šiandien trilijonai dolerių, investuoti į karinę infrastruktūrą, tampa nereikšmingi. Dabartiniams generolams būtina išmokti greitai prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio. Analitikas Luke’as Gromenas, taip pat nagrinėjantis šią temą, pažymi, kad „technologinis atpigimas ir decentralizacija pirmą kartą žengė į mūšio lauką“. Jis gynybos sektoriaus problemas lygina su „senbuvio prakeiksmu“. Pastebima tendencija, galinti „sugriauti pasaulio karinių supervalstybių santykinį pranašumą“.
Būtent tai šiandien matome Ukrainoje. Didžiulė Rusijos karinė mašina, užpuolusi Ukrainą, nesugeba įvykdyti iškeltų užduočių. Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, iki šiol sunaikinta apie 11 000 rusiškų tankų ir beveik 23 000 šarvuotų transporto priemonių. Galbūt karo pradžioje didžiąją šių nuostolių dalį lėmė sėkmingas Ukrainos artilerijos darbas (nors ir padedant žvalgybiniams dronams), tačiau dabar galima tvirtinti, kad didžioji dalis nuostolių – tai bepiločių ir kitų robotizuotų sistemų operatorių nuopelnas. Esame net girdėję apie sėkmingą rusiškų lėktuvų sunaikinimą raketa, paleista jūriniu dronu. Pereikime prie faktų. 2024 m. Ukrainos ginkluotosiose pajėgose buvo suformuotas naujas kariuomenės vienetas – Bepiločių sistemų pajėgos (BSP), sukurtas tam, kad padidintų šalies gynybos galimybes pasitelkiant bepiločių ir robotizuotų oro, jūros bei sausumos sistemų naudojimą. Vikipedija skelbia, kad ir Rusija pranešė apie naujo kariuomenės tipo kūrimą: „Bepiločių sistemų pajėgos (BSP) – kuriamas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariuomenės tipas, skirtas kovai bepiločiais įrenginiais ore, vandenyje ir sausumoje. Šios struktūros formavimą planuojama užbaigti 2025 m. trečiąjį ketvirtį.“ Taigi, abi kariaujančios valstybės, turinčios realios kovinės patirties, ėmėsi kurti naujus kariuomenės tipus? Manau, verta ir mums apie tai pagalvoti.
Būčiau nenuoširdus, jei nepasakyčiau, kad ir Lietuvoje yra žmonių, suprantančių bepiločių įrenginių taikymo perspektyvas. Lietuvos kariuomenės oficialiame tinklalapyje rašoma: „Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje pradėtas vykdyti Bepiločių orlaivių sistemų operatoriaus kursas. Pirmą kartą organizuotame kurse dalyvauja 22 Lietuvos kariuomenės pajėgoms atstovaujantys kariai, kurie per aštuonias dienas trunkantį kursą išklauso 12 valandų teorijos, o likusį laiką skiria praktinių užduočių vykdymui – mokomasi valdyti ir eksploatuoti dronus, naviguotis vietovėje bei veikti elektroninės kovos sąlygomis. Kurso tikslas – paruošti operatorius, gebančius 24/7 atlikti pajėgų apsaugą iš oro, vykdyti tolimuosius žvalgybinius skrydžius, aptikti priešą, atpažinti taikinius ir perduoti duomenis tiesioginiu srautu į taktinį operacijų centrą.“ Ir vis dėlto, mano nuomone, tai – tik lašas jūroje. Palyginkite: vienoje pusėje – naujo kariuomenės tipo kūrimas, kitoje – 22 operatoriai su aštuonių dienų kursais. Tai nesulyginami dalykai.
Yra skirtingų nuomonių apie naujo kariuomenės tipo steigimo tikslingumą. Kai kurie ekspertai mano, kad tai nėra efektyvu – esą bepiločiai turėtų būti kiekviename būryje. Jie neturėtų būti atskiras kariuomenės tipas su atskiru vadovavimu, o privalo tapti standartine kiekvieno kovinio padalinio dalimi. Tai – diskusijų objektas, ir palikime jį specialistams. Tačiau tam, kad apskritai galėtume pradėti diskusiją, reikia žengti pirmą žingsnį – pradėti svarstyti bepiločių sistemų būtinybę Lietuvos ginkluotosiose pajėgose. Kaip sakoma: jei nori laimėti loterijoje, pirmiausia turi nusipirkti bilietą.
Aleksandras Juodka
