Kodėl mums svarbi Europos diena?

Europos diena kasmet minima gegužės 9-ąją. Tai ne tik istorinė data, bet ir priminimas, kad laisvė, taika ir vienybė nėra savaime suprantami dalykai. Mūsų tauta žino, jog tai – vertybės, kurias įgijome sunkia kova, todėl verta prisiminti, kad kiekviena karta šias vertybes turėtų saugoti ir puoselėti. Vienas iš kertinių šios vienybės momentų buvo 1950 m. Šumano deklaracija – idėja, paskelbta praėjus vos penkeriems metams po Antrojo pasaulinio karo ir padėjusi pamatus dabartinei Europos Sąjungai. Tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas pasiūlė įsteigti Europos anglių ir plieno bendriją, kurios narės sutelktų anglių ir plieno gamybą. Šia deklaracija buvo siekiama užkirsti kelią kitam baisiam karui, nes Europos šalių vyriausybės tikėjo idėja, kad sutelkus anglių ir plieno gamybą joks karas tarp istorinių varžovių Prancūzijos ir Vokietijos būtų „ne tik neįsivaizduojamas, bet ir materialiai neįmanomas“.

Šiemet Europos dienos proga kalbinome Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudą Mažylį – europarlamentarą, politologą, mokslininką, o plačiajai visuomenei gerai žinomą kaip žmogų, kuris surado Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą. Gegužės 9-osios šventė vis dar lieka nuošalyje tarp kitų Lietuvai svarbių datų, tačiau L. Mažylis šią dieną mato kaip narystę, kuri išlaisvino lietuvių siekius – laisvą rinką, teisės viršenybę, asmenybės ir spaudos laisvę. Kaip sako prof. Liudas Mažylis, įstojimas į ES mus išlaisvino nuo rytietiško brutalumo, diktatoriškumo, kuriuo buvome persmelkti, tad galime pasidžiaugti, kad žingsnis po žingsnio mes pamažu tolome nuo tų įpročių, kurie buvo įdiegti. Profesorius pastebi paradoksą, kad „tam tikru būdu, kultūriškai, sovietinis mąstymas persiduoda nejučiomis ir kartais žmogus gali būti ir nematęs sovietmečio, bet kai kurios nuostatos ir elgsena yra tokia pati, kokia buvo prieš kelis dešimtmečius“.

Būtent todėl narystė Europos Sąjungoje ir įvairiose institucijose, valstybės dalyvavimas įvairiuose projektuose tampa priemone keisti mąstymą. Tai ne tik politinis valstybės statusas, bet ir kelias į vakarietišką, demokratišką visuomenę, kuriai svarbu teisės viršenybė ir žmogaus autonomija. Gegužės 9-oji nėra paprasta šventė, tai simbolis, kuris primena, ką reiškia gyventi laisvoje valstybėje.

Nuo tos dienos – nė vienos klaidos

Kai prieš aštuonerius metus prof. Liudas Mažylis surado Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą, ne iš karto suprato, kokią svarbią vietą jis užims Lietuvos istorijoje. „Maniau, kad tiesiog realizavau tai, ko asmeniškai norėjau“, – šiandien prisimena jis. Tačiau nuo tos akimirkos viskas pasikeitė. Į Berlyną atvyko filmavimo grupės, prasidėjo Vyriausybės atstovų skambučiai… „Kai pasiūlė mane parskraidinti į Vilnių, aš nuoširdžiai sureagavau, kad man nereikia jokio bilieto į jokį lėktuvą, aš turiu autobuso bilietą ir visiškai ne į jokį Vilnių, o į Kauną. O iš Berlyno Kaunas man pakeliui, ko man į tą Vilnių?“. Tačiau, kaip teigia profesorius, tik skrisdamas lėktuvu namo suprato, kad nuo dabar nebegali padaryti nė vienos klaidos, kadangi žiniasklaida klaus apie Aktą, jo radimo aplinkybes, reikšmę ir įvairias kitas detales. „Sakiau sau, kad nepradėčiau kalbėti nevienodai“, – dalijasi to meto nuotaikomis L. Mažylis.

Visi mes skirtingi, bet neatskiriami

Kažkada profesorius yra pasakęs: „Galėtume nuoširdžiai domėtis kitokiais negu mes. Tada patys tapsime įdomūs“. Paklausus, ar šia vertybe vadovaujasi ir dirbdamas Europos Parlamente, L. Mažylis atsako, jog skirtumai tarp kultūrų – graikų ir suomių, lietuvių ir maltiečių – gali atrodyti dideli, tačiau būtent bandant suprasti vienas kitą tampa lengviau suprasti, kaip kiti supranta tave. Politikas pabrėžia, kad siekti bendro tikslo Europos Parlamente nėra lengva, kai vienoje vietoje susitinka skirtingi temperamentai, nuostatos, istorija ir ateities supratimas. Tačiau džiaugiasi, nes dirbti nuobodu nebūna.

Lietuvos balsas Europoje

Lietuva – viena mažiausių valstybių Europoje, tačiau L. Mažylis atmeta stereotipą, kad mažos valstybės Europos Parlamente lieka nuošaly. Jis pabrėžia, kad pagal dabartinę politinę tvarką valstybės turi lygias galimybes. Profesorius pajuokauja, kad net Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola atstovauja vienai mažiausių ES valstybių – Maltai, kurios trečdalį ilgio užima lėktuvų nusileidimo ir pakilimo takas. „Ispanijoje vykusio posėdžio metu keturias iš dvidešimties rezoliucijų pasiūlė Lietuva“, – pasakoja L. Mažylis. Anot jo, Europos Parlamente svarbu siūlyti protingas iniciatyvas, kurias priimtų dauguma ir tai visiškai nesusiję su valstybės dydžiu.

Nuo Birštono iki Berlyno

Kalbėdamas apie savo veiklą L. Mažylis su nostalgija prisimena pirmąjį apsilankymą mūsų regione: „Mano pirmasis rimtesnis išvažiavimas už Kauno ribų ir buvo į Birštoną“. Pašnekovas džiaugiasi iki šiol vystoma Prienų ir Birštono krašto kultūra ir turizmu, linki tolimesnio klestėjimo, o Prienams – atrasti savo nišą.

Europa – mūsų visų įsipareigojimas

Pats žodis „sąjunga“ reiškia susitarimą ir susivienijimą kuriam nors tikslui. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga nėra tik institucijos Briuselyje ar Strasbūre. ES esame mes visi, pradedant nuo mažiausių Lietuvos miestelių iki didžiausių Europos sostinių. Kaip Liudas Mažylis sakė, net mažiausios valstybės gali pasiūlyti idėjas, kurios prisidėtų prie Europos klestėjimo. Tai tarsi kvietimas ir įsipareigojimas jausti atsakomybę ne tik už savo šalį, bet ir už visos Europos ateitį. Ši diena mums primena, kad laisvė Europai nėra paprastai duota. Viską, ką šiandien turime, pasiekėme būdami vieningi. Todėl per kultūrinius mainus, politinius sprendimus mes visa tai ir puoselėjame. Gegužės 9-oji – mūsų visų bendro projekto vaisius.

 Bus apmokėta iš EP nario Liudo Mažylio specialios sąskaitos. Užs. nr. G 005375