Rugsėjo 1-oji – ne vien šventė
Daugelis Rugsėjo 1-ąją pasitinkame kaip šventę, kaip rudens pradžią, kaip savo mažųjų išleidimą į pažinimo pasaulį. Vienas pagrindinių mokslo metų pradžios akcentų yra gėlės ir puiki nuotaika. Moksleiviams – tai smagus draugų susibūrimas. Mokytojams ir Švietimo skyriui – darbymečio pradžia.
Kuomet tėveliai rūpinasi, ar jų vaikai turi visas mokslo metams reikalingas priemones, ar pateko į geras klases, mokytojai, mokyklų administracija bei Švietimo skyriaus specialistai suka galvas, kad mokslo metams būtų tinkamai pasiruošta.
Emigracija į kitas šalis ir didmiesčius purto Prienų rajoną kiekvienais metais. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje aktualiausias tampa mokinių skaičius. Kartais net vienas mokinys lemia galimybę sukurti naują klasę-komplektą. Kiekviena papildoma klasė – papildomos darbo vietos mokytojams ar tikimybė, kad nebus uždaryta mokykla. Prieš pat mokslo metų pradžią situacija tarp mokyklų pasidaro panaši į karo lauko zoną. Kiekvienas vaikas, kurio tėveliai dar būna neapsisprendę, į kurią mokyklą jį leisti, tampa grobiu, dėl kurio metamos visos, neretai ir politinės pajėgos. Rugsėjo 1 d. fiksuojant mokinių skaičių sprendžiamas ir mokinio krepšelio – mokyklos finansavimo klausimas.
Kiekvienais metais keičiasi visuomenės požiūris į mokslą. Keičiasi pomėgiai, prioritetai, technologijos. Mokytojai, norėdami savo mokinius sudominti dėstomu dalyku, turi pasistengti. Kasmet mokiniams reikia pateikti patobulintą, įdomesnę medžiagą. Turbūt ir tėveliai jau žino, kuris mokytojas jų vaikus sudomins, o kuris tik sudiktuos viską iš vadovėlio.
Švietimo skyrius irgi negali snausti. Tarp daugybės ataskaitų ir lentelių, kurių, ko gero, kasmet tik daugėja, tenka pasirūpinti ir mokyklų darbo kokybe. Padėti, patarti ir suteikti galimybę. Galimybę patiems tobulėti.
Kiekvieni mokslo metai – darbas sudėtingo mechanizmo, kuris sudėlioja viską taip, kad mokiniai kuo patogiau galėtų gauti gyvenimui reikalingų žinių. Visi atradimai, technologijos, sveikatingumo pasiekimai buvo išvystyti ir ištobulinti ne ko nors kito, o tų pačių kadaise po skambučio į pertraukas bėgusių mokinių. Tie patys mokiniai dabar jau moko kitus mokinius. Pažinimo džiaugsmas ir jiems dar nesibaigė.
Pasidalinti mintimis, kokiomis nuotaikomis pasitiko naujus mokslo metus, sutiko Prienų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas.
Ar optimistiškai pasitikote Rugsėjo 1-ąją?
Mokslo metų pradžia – šventė. Sakyčiau, bene svarbiausia mokyklinė šventė. Todėl visi – mokiniai, mokytojai, tėveliai – ją pasitinkame optimistiškai. Juk nauji mokslo metai – tai naujos viltys, nauji lūkesčiai ir naujos galimybės: sužinoti, suprasti, išmokti, atrasti. To, beje, ir linkiu visiems, pasitikusiems naujus mokslo metus!
Kaip keitėsi moksleivių skaičius savivaldybėje?
Deja, dar ir šiais mokslo metais mokinių mažėjimo tendencija išlieka. Pasakyti tikslų skaičių kol kas negaliu, tačiau apytiksliai į mūsų savivaldybės mokyklas ateis maždaug dviem šimtais mokinių mažiau. Vis dar laukiame tų metų, kai mokinių skaičius stabilizuosis ir gal net pradės didėti. O kol kas tenka įveikti vis naujus išbandymus.
Ar keitėsi mokytojų skaičius?
Visiškai suprantama, kad mokyklose mažėjant mokinių mažėja ir mokytojų poreikis. Todėl mokytojų skaičius taip pat sumažėjo. Tiesa, mokyklos ieško įvairių galimybių išsaugoti kiek įmanoma daugiau mokytojų.
Su kokiais sunkumais šiemet susiduria Švietimo skyrius? Gal reorganizavus kelias mokyklas padėtis gerėja?
Problemų visuomet buvo ir bus. Juk problemos – mūsų gyvenimo dalis, tuo pačiu ir tobulėjimo variklis. Pertvarka yra tęstinis procesas. Be to, mūsų savivaldybė pasirinko ne staigios, bet mažiau skausmingos nuoseklios pertvarkos variantą. Šiais metais įgyvendinamas dar vienas pertvarkos etapas, kuriam buvo ruošiamasi visus metus. Todėl didelių problemų nekyla. Tiesiog reikia atlikti tam tikras korektūras, kurios būtinos dėl objektyvių per metus įvykusių pokyčių. Pertvarka vyksta pagal savivaldybės tarybos patvirtintą pertvarkos planą. Suprantama, šie procesai tikrai nėra malonūs ar džiaugsmingi. Daug kam sukelia daugybę neigiamų emocijų. Tačiau reikia suprasti, jog jie tiesiog neišvengiami šiandieninėje situacijoje.
Mantvydas Prekevičius
