Kalvių ir Druskų miškuose (GALERIJA)

Išlaužo girininkijos miškai nuo Išlaužo tęsiasi iki Birštono. Girininkija nėra didelė, tarp 8 urėdijos girininkijų užima ketvirtą vietą, jos plotas sudaro 2177 ha. Miškai gražūs, medynai brandūs, dėl to čia įkurtas pušies genetinis draustinis bei eglės sėklinis medynas. Girininkijos teritorijoje nemažai gamtos ir kultūros paveldo bei istorinių ir memorialinių objektų.

Su Išlaužo girininkijos girininku Valentinu Armonu apžiūrime, kaip auga prieš trejus metus atsodintas Kalvių miškas, nukentėjęs nuo praūžusio škvalo rugpjūčio 8-osios naktį, pasigėrime, kaip gražiai auga ir bujoja Europos miškas, pasodintas 2003 metų balandžio 24 dieną.

Miško žaizdos gyja

Kalvių miškas nukentėjo nuo gaisro 1947 metais, kai išdegė10 haplotas. 1976 metų rudenį didelė audra nuostolių pridarė Druskų miške, kur buvo išversta4000 kubinių metrųmedžių. Druskų ir Kalvių miškų neaplenkė ir 1999 metų gruodžio 4 dieną šėlęs uraganas Anatolijus, kuris išguldė1500 kubinių metrųmedžių. Visgi didžiausios žalos atnešė paskutinis gamtos stichijos pašėliojimas. Neskaitant išverstų ir sulaužytų medžių, jų likvidavimo iš augimvietės, laukė labai rimtas uždavinys – vėl atkurti mišką, buvusiųjų vietoje pasodinti jaunus medelius.

Pasak girininko, ankstų rugpjūčio 9 rytą buvo sunku pamatyti padarytos žalos mastą. Tik pakilus lėktuvu į orą, pasimatė visas vaizdas – vietomis jaunesni medeliai buvo išguldyti kaip javai.

Kalvių miške ant Nemuno kranto, talkinant Valstybinės miškų tarnybos kolektyvui, buvo pasodintas2,4 haberžų plotas. Matyt, sąžiningai sodino, nes visi medeliai prigijo ir kasmet vis daugiau pasistiepia į saulę. Kitoje kelio pusėje15,5 haužsodinta pušimis, tačiau šios dar nedidelės, smarkiau ūgtelės tik po poros metų. Pasak girininko, daug kas priklauso ir nuo dirvos drėgmės, ir nuo paties augalo išaugintos šaknų sistemos. Jau ne tokie baisūs tie nusiaubti plotai, jau kyla beržai ir pušelės, kaip paminklai stovi pavieniai audros neįveikti medžiai.

Europos miško ąžuolai jau išaugino giles

Europos miškas pasodintas prieš įstojant Lietuvai į Europos Sąjungą, 2003 metų balandžio 24 dieną. Taigi šį pavasarį jau sukako 10 metų, kai didelė Prienų miškų urėdijos darbuotojų, o taip pat ir girininkijų bei rangovų ir moksleivių talka4,2 haplotą užsodino beržais, pušimis, europiniais maumedžiais. Girininkas pasakoja, kad biržės pakraščiais buvo pasodinta raudonųjų ąžuolų eilė ir 9 paprasti tvirti ąžuoliukai. Per dešimties metų laikotarpį šiame sklype buvo vykdyta kultūrų priežiūra. Pasak V. Armono, šiame plote medžiai auga gerai, o ąžuolai šiemet jau užaugino pirmąsias giles.

Prie kunigo šaltinio

Kaip jau buvo minėta, Išlaužo girininkijoje yra įvairių įdomių objektų, sukurtų gamtos ir žmogaus rankų. Daugelis lankytojų žino apie Alksniakiemio miške esantį Atminties taką, Bagrėno senkapius, Pociūnų akmens amžiaus stovyklą, senkapius, piliakalnius.

Tačiau yra ir dar viena pakankamai įdomi vieta, kuri galėtų tapti net turistų lankoma vieta. Druskų miške, prie kelio, Birštono miesto ribose, Turistų gatvėje, į Nemuną srauniai teka vadinamo Kunigo šaltinio vanduo. Kol kas valdžios žmonės nesugalvoja, ką daryti ir kam daryti geresnį priėjimą prie to šalto ir tyro šaltinėlio vandens. Retkarčiais dilgėlėmis užžėlusį takelį prakerta Išlaužo girininkijos darbuotojai.

Kaip pasakojo V. Armonas, gyvenantis netoliese, šis šaltinis anksčiau buvo kunigo pievoje, o Nemunui išplatėjus, atsidūrė pakraštyje. Per Jonines vyrai lygiai 12 valandą eina nusiprausti prie šaltinio ir parsinešti gyvojo vandens. Kadangi domino ir vandens sudėtis, buvo nunešta ištirti. Analizė parodė, kad tai labai švarus ir tyras vanduo, tinkamas gerti. Be to, kalbama, kad jis yra stebuklingas, nes kai kam pavyko pasigydyti akis ar kitas ligas.

Birštono muziejaus direktorė Roma Zajančkauskienė pasakojo, kad praėjusiais metais organizuojant muziejaus įkūrimo 45-ąsias metines visiems dalyviams buvo paruošti  buteliukai su kunigo šaltinio vandeniu. Birštonietės pasakojo, kad senovėje  moterys eidavę skalbti prie šio šaltinio ir žiemą, mat jis neužšaldavęs. Atlikus vandens tyrimą Mineralinio vandens gamykloje paaiškėjo, kad vanduo tikrai geras, švarus ir tyras, savo chemine sudėtimi primenantis „Akvilę“.

Tereikia nušienauti nedidelį keliuką prie šaltinio, padaryti paprastus laiptelius, ir jau būtų geras priėjimas. O jeigu pakelėje dar būtų suolelis atsisėsti ir pailsėti – būtų puiku. Tik kas tai padarys: Birštono savivaldybė, Nemuno kilpų regioninis parkas ar miškininkai?

Stasė Asipavičienė