Saulę atakavo kometa
Rugpjūčio 20 d. naktį, likus keliolikai minučių iki 2 valandos, mūsų netolimoje kaimynystėje esanti Saulė patyrė tai, ką daugelis Holivudo režisierių yra iš scenarijų perkėlę į kino filmus. Su baime Žemėje laukiamas susidūrimas su kometa įvyko Saulės orbitoje.
Manoma, prieš kelis šimtus metų aplink Saulę skriejo ir į daug nedidelių kometų suskilo viena didelė kometa. Ištyrinėjęs šias mažas kometas, vokiečių astronomas, žurnalo „Astronomijos žinios“ redaktorius Heinrich‘as Kreutz‘as (1854-1907) nustatė, kad jos yra susijusios. Taip aplink Saulę skriejančios kometos pelnė Kreutz‘o kometų šeimos pavadinimą.
Būtent viena iš tų mažųjų kometų antradienio naktį, skriedama Saulės orbita, per daug priartėjo prie Saulės ir, pagauta stipresnės traukos, nuskriejo tiesiai į Saulę. Manoma, kad vos kelių dešimčių metrų skersmens kometa nespėjo pasiekti Saulės paviršiaus. Pasak Jūrinių tyrimų laboratorijos (Naval Research Lab.), iš uolienų, dulkių ir ledo sudaryta kometa, atakuojama intensyvios Saulės radiacijos, suiro likus keliems milijonams kilometrų iki jos.
Daugumą nustebino tai, kad būtent šios kometos atakos momentu Saulės ir heliosferos observatorija (SOHO – Solar and heliospheric observatory), priklausanti Nacionalinei aeronautikos ir kosmoso administracijai (NASA), užfiksavo galingą Saulės vainikinės masės išsiveržimą, kurio banga pasieks ir Žemę, tik šįkart, manoma, ji nebus labai kenksminga. Mokslininkų teigimu, kometos susidūrimas ir vainikinės masės išsiveržimas – tik sutapimas. Kol kas nėra nustatyta jokio sąryšio tarp šių veiksnių. Anksčiau į Saulę įskriejančios kometos nesukeldavo šių išsiveržimų. Be to, kometa nuskriejo į priešakinę Saulės dalį, o masės išsiveržimas prasidėjo iš galinės, nusisukusios nuo mūsų Saulės dalies. Kaip užfiksavo SOHO kameros, išsiveržimas prasidėjo anksčiau, kometai dar nepriartėjus prie Saulės.
Mantvydas Prekevičius
