Už priemaišas atliekų konteineriuose reikalaujama papildomo mokesčio
Nuolat atliekų konteinerių turinį tikrinančius Alytaus regiono atliekų tvarkytojus stebina kai kurių gyventojų negebėjimas atskirti, kurios atliekos yra perdirbimui tinkamos pakuotės, o kurios turi atsidurti sąvartyne. Tai gali pareikalauti ir papildomų finansinių sąnaudų, nes gamintojai jau reikalauja, kad perdirbimui netinkančios priemaišos, kurios patenka į mėlynuosius pakuočių konteinerius, būtų papildomai apmokestintos.
Tokių priemaišų į pakuočių atliekoms skirtus mėlynuosius konteinerius pastaruoju metu aptikta pakankamai daug. Tai paaiškėjo atlikus bandomąjį rūšiavimą, kurio metu aiškintasi, iš ko susideda pakuočių atliekos.
Išrūšiavus Alytaus regione surinktas 85 tonas pakuočių atliekų, nustatyta, kad perdirbimui tinkančios antrinės žaliavos sudarė 42 procentus surinkto turinio. Dar 30 proc. sudarė deginimui skirtos atliekos – savaime suyrantys prekybos centrų apsipirkimo maišeliai, užterštos pakuotės, vienkartiniai indai. O 28 proc. buvo atliekos, kurios turi būti šalinamos sąvartyne: rūbai, batai, neaiškios kilmes plastikai, kilimai, patalynė, sauskelnės.
Be jų, pakuočių konteineriuose dar aptikta ir statybos atliekų, klozetų, televizorių – atliekų tvarkytojai tik kraipo galvas, negalėdami suvokti, kaip tokių didelių gabaritų daiktus žmonės sugeba sugrūsti į palyginti nedidelius pakuočių atliekų konteinerius.
Visi Alytaus regiono individualių namų gyventojai yra gavę mėlynuosius konteinerius, skirtus plastiko, popieriaus ir metalo pakuočių atliekoms. Šie konteineriai žmonėms nemokamai baigti dalinti šių metų pavasarį.
Kartu su konteineriais buvo išdalintos ir atmintinės, kokias atliekas į šiuos konteinerius galima mesti, o kokių – ne. Apie tai papildomai informuota ir per žiniasklaidos priemones.
„Kai kurie gyventojai pakuotes rūšiuoja nepriekaištingai: į mėlynuosius konteinerius meta tik popieriaus, plastiko ir metalo pakuotes bei antrines žaliavas. Tačiau kai kurių mėlynųjų konteinerių turinys stulbina. Susidaro įspūdis, kad nežinodami, kur mesti nereikalingą daiktą, žmonės jį grūda į pakuočių konteinerį, nors geriau jau darytų priešingai: mestų jį į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtą žalią ar pilką konteinerį“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) ekologė Erika Mockevičienė.
Už išrūšiuotų pakuočių atliekų tvarkymą žmonėms mokėti nereikia – už tai moka gamintojai. Bet kadangi į šiuos konteinerius patenka ir nemažai perdirbimui netinkamų priemaišų, kurių atskyrimas nuo pakuočių reikalauja papildomų sąnaudų, gamintojai jau reikalauja papildomo apmokestinimo. Jeigu jų reikalavimas bus įvykdytas, papildoma mokesčių našta už netinkamą atliekų rūšiavimą teks visiems atliekų turėtojams.
„Atskirti pakuočių atliekas nuo visų kitų atliekų srauto tikrai nėra sudėtinga – juk akivaizdu, kad drabužiai, kilimai ar sauskelnės nėra plastiko, popieriaus ar metalo pakuotės. O būtent sunkiai sveriančios šios rūšies atliekos sudaro didžiąją pakuočių atliekų priemaišų dalį ir gali tapti papildomo apmokestinimo priežastimi“, – kalbėjo E. Mockevičienė.
Ji priminė, kad gyventojams išdalinus mėlynuosius pakuočių konteinerius, Alytaus regiono atliekų tvarkymo specialistai pradėjo griežčiau kontroliuoti bendrų komunalinių atliekų konteinerius. Atliekos iš šių konteinerių gabenamos į sąvartyną ir už jų tvarkymą yra mokama iš vietinės rinkliavos surinktais pinigais. Mažėjant į sąvartyną patenkančių atliekų kiekiui, pavyksta išvengti šios rinkliavos didinimo – ji nuo pat įvedimo dar nė karto nebuvo didinta.
Komunalinių atliekų konteinerius nuolat tikrinantys ARATC kontrolieriai, aptikę juose netinkamas atliekas, t.y. tokias, kurios gali būti perdirbtos ar dėl savo specifikos negali būti šalinamos sąvartyne, perspėja gyventojus, kad konteineriai nebus tuštinami. Gali būti, kad ir dėl to kai kurie žmonės nusprendė eiti lengviausiu keliu: jiems abejonių keliančias atliekas mesti į pakuočių konteinerius, kurių prieš išvežant kol kas niekas netikrina.
„Tai tikrai prastas pasirinkimas, nes jis sukuria naują problemą, už kurios sprendimą gali tekti mokėti iš savo kišenės. Teisinga išeitis yra viena – atliekas mesti į joms skirtus konteinerius, o į juos netinkančias – vežti į atliekų surinkimo aikšteles“, – patarė ekologė E. Mockevičienė.
