Seniūno rūpesčiai artėjant rudeniui (GALERIJA)
Įpusėjus paskutiniam vasaros mėnesiui Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius su nerimu galvoja apie vyresnio amžiaus vienišus žmones. Jam rūpi senjorai, kurie neturi sąlygų pasikūrenti krosnies, apsirūpinti vandeniu, o kai kurie negali atsisakyti savotiško gyvenimo būdo.
Pasak seniūno, jiems siūloma sutvarkyti dokumentus ir patalpinti į Prienų globos namus, tačiau jie jokiu būdu nenori. Tas atgrasumas atėjęs iš senų laikų, kai panašios įstaigos buvo vadinamos prieglaudomis ar ubagynais. Dabar ne kiekvienas kaimo žmogus gali pasigirti tokiomis sąlygomis, kokias turi globos namų gyventojai.
Su seniūnu užsukame į Linginiškių kaime gyvenančios Onos Babiliūtės namus. Nei namais, nei būstu šios lūšnelės pavadinti negalima: viduje nėra net paprastų grindų, tik plūktinė asla. Nėra ir elektros, ant stalo stovi dvi žvakės, kurios uždegamos tamsiu paros metu. Pro stogą ir pro trobelės šonus matosi laukas. Kur tenka slėptis, kai užeina lietus, belieka spėlioti.
Kaip per visą amžių dirbant kolūkio melžėja nepavyko pasigerinti gyvenimo sąlygų, lieka neaišku.
Kaimynų ir seniūno prikalbinta moteris žada ateinančią žiemą keltis pas kaimynus, kurie ją paglobos. Tai teikia vilties, kad žiemą moteris praleis šiltai.
Dabar krosniai pakurti malkas ruošia jos draugas Romas Chvedukas, kuriam į pagalbą seniūnas pažadėjo atsiųsti darbininką.
Dar teks seniūnui atvažiuoti patikrinti, ar savo pažadus lūšnelės gyventojai įvykdys, nes savas gyvenamas būstas vėl gali pasirodyti mielesnis…
Stasė Asipavičienė
