Jaunųjų stalo tenisininkų stovykla pajūryje
Šią karštą vasarą vaikai tikrai prisimins. Tiek stovyklų – tik lankyk meno mokyklas, sporto būrelius ar vaikų dienos užimtumo centrą ir dalyvauk. Vos antrus metukus einantis Prienų kūno kultūros ir sporto centro stalo teniso būrelis per porą vasarų stovyklavo jau dukart. Šiais metais – prie jūros.
Pernai būrelis jaunųjų stalo tenisininkų stovyklavo trenerio Lino Žilevičiaus sodyboje Jiestrakio kaime. Visiems labai patiko. Todėl šiemet, artėjant vasarai, visi vėl prakalbo apie stovyklą.
Liepos 28-31 dienomis Prienų kūno kultūros ir sporto centro stalo tenisininkai, lydimi trenerio L. Žilevičiaus ir dar trijų suaugusiųjų, stovyklavo kunigo Hermano Šulco įkurtoje „Jaunimo sodyboje“ Kretingos rajone, Kėkštų kaime. Į šią stovyklą vyko dešimt jaunųjų sportininkų. Nors dienos, išskyrus vieną, buvo puikios, treneris neleido daug ilsėtis ir atsipalaiduoti. „Viskas vyko pagal griežtą režimą. Kasdien po dvi treniruotes: rytinė ir popietinė. Aštuntą valandą keliamės, devintą pusryčiaujam, dvi treniruotės nustatytu laiku, dešimtą vakaro einam miegoti. Nors tokiu metu vaikai gal ir nemiega, bet kūnas ilsisi, – teigė L. Žilevičius. – Esu labai dėkingas „Vėjo“ sporto klubo treneriui, kuris sudarė vaikams specialią treniruočių programą, suplanavo pagal jų amžių krūvius. Be to, klubas mums paskolino treniruočių įrangos: specialių treniruoklių, kimštų kamuolių ir kt. Rytais sportuodavome sodyboje, o vakarais – prie jūros. Treniruotis, bėgioti smėlyje buvo sunkiau nei ant žolės, todėl šias treniruotes galima vadinti pasunkintomis. Gerai, kad čia pat buvo jūra, pavargusius kūnus gaivino vanduo. Tik vieną dieną lynojo, tad jaukioje verandoje surengėme mini stalo teniso turnyrą: ant paprasto stalo, vietoje rakečių – knygos. Tokio azarto ir užsidegimo vaikų akyse seniai nemačiau, o toks žaidimas buvo tik dar įdomesnis. Vaikų ir visų stovyklautojų įspūdžiai patys geriausi“, – pasakojo stalo tenisininkų treneris.
Už galimybę KKSC stalo tenisininkams išvykti stovyklauti prie jūros, už finansinę paramą, kompensavusią kelionės išlaidas, sportininkų vadovai dėkingi LR Seimo nariui Vytautui Kamblevičiui. Nemažai prisidėjo ir vaikus lydėję Diana bei Vaidas Kupstai, kuriems ši sodyba turi sąsajų su kunigu Hermanu Šulcu. „Jaunimo sodyba“ mūsų šeimos seniai žinoma ir dažnai lankoma vieta, nes tai kunigo Hermano Šulco čia, Lietuvoje, įkurta sodyba. Joje nuolat vyksta įvairios stovyklos vaikams ir suaugusiesiems. Sodybą juosia didelė ir graži teritorija, kur galima sportuoti, gerai leisti laiką. Mes, kaip ir visi joje apsilankantieji, buvome svetingai priimti. Tiesa, iki jūros – apie 15 km., ne visai arti, bet mums, atvažiavusiems beveik 300 kilometrų, tai buvo ne atstumas. Dienomis sportavom, žaidėm, vakarais žiūrėjom filmus. Laiką praleidome išties puikiai“, – įspūdžiais pasidalino viena iš keturių vaikus lydėjusių suaugusiųjų – D. Kupstienė.
Netrukus, gerai pailsėję, pasisėmę jėgų ir įspūdžių, rugsėjį vaikai ir vėl pabirs po sporto būrelius. KKSC stalo teniso treneris L. Žilevičius jau brandina mintis šiais metais startuoti į stalo teniso lygą. „Pradėsime nuo žemiausios ir kilsime į viršų. Aš irgi turbūt žaisiu su vaikais, kad pakelčiau komandą. Norisi suformuoti keletą komandų, nes perspektyvių sportininkų turime, o žaisti jiems nėra kur. Vaikai galėtų pasisemti daugiau patirties, meistriškumo, sportinio azarto, sustiprėti psichologiškai. Juk namuose žaidžia dažniausiai tarpusavyje, o savame kieme psichologiškai nesustiprėsi. Bet norint suformuoti kelias komandas, jau reikia surasti rėmėjų. Atrodo, daug nereikia, startinis mokestis nedidelis, 150 litų, varžybos vyksta kartą per mėnesį, bet vaikų sporto šakoms rasti rėmėjų ypač nelengva“, – svarsto L. Žilevičius.
Kita vertus, argi neverta investuoti į vaikų ateitį? Nedideliame mieste auginami būsimieji sportininkai, iš kurių kada nors galbūt išaugs sporto meistrai, čempionai.
Roma Sinkevičiūtė
