Svečiuose pas ūkininką Joną Zablacką

Daugiausia rašome apie jaunus ir darbščius ūkininkus, kurie eina pažangos keliu, gauna geresnius derlius, gražina kaimo kraštovaizdį ir savo gyvenamąją aplinką. Tačiau yra tokių ūkininkų, kurių nesinorėtų šiuo vardu vadinti.

Jiezno seniūnijos Verbyliškių kaime gyvena toks Jonas Zablackas. Pagal statusą – ūkininkas, užsiimantis gyvulininkyste: laiko 10 melžiamų karvių ir 17 buliukų ir telyčaičių (pagal registro duomenis). Dar yra visas pulkas avių, kurių skaičius nežinomas. Pagal laikomą gyvulių skaičių turėtų būti rimtas ūkininkas. Tačiau aplinkinių kaimų gyventojams jis tikra nelaimė.

Praėjusį antradienį į Jiezno seniūną Algį Bartusevičių kreipėsi Palionių šeima, kuri nuo J. Zablacko laikomų gyvulių kenčia ne vienerius metus. Dabar visa avių banda (kiek – nepavyko suskaičiuoti) naktį užplūdo kaimynų daržą, nuėdė visus burokėlius, morkas, pupeles ir kitas ten augusias daržoves, liko tik nedidelis plotelis bulvių.  Žmonės nuostolį įvertino 200 litų.

Pasak Palionių, avių nežinia kiek yra, nes jos ten dauginasi, kaip nori, gyvena,  kaip išmano, eina per kiemus ir daržus. Net šuo ant jų neloja, laiko nuolatinėmis viešniomis. Nuo avių nukentėjo ne tik daržas, bet ir kieme augantys dekoratyviniai augalai. Sako, kad teko eiti net į teismą dėl apgadintų šieno rulonų.

Pasak žmonių pasakojimų, susidaro nuomonė, kad pas J. Zablacką gyvuliai gyvena tiek, kiek lemta, ir miršta sava mirtimi. Kaimynai pasakojo, kad pernai laukuose nugaišo didžiulis baronas, tai išgulėjo tris paras, kol buvo likviduotas.

Pasak M. Palionienės, niekas kaimyno negali sutramdyti, nei veterinarinė  tarnyba, nei seniūnija. Gyvulių padarytus nuostolius žada atlyginti, bet ilgai tenka laukti. Dar neatlygino už nuniokotą avietyną, obelis. Tik per antstolius išsireikalavo už šieną, iš pensijos atskaitė…

Nuvykstame pas patį šeimininką pasižiūrėti ir paklausti, ką jis mano apie šiuos įvykius.

Žodžiais nenusakomas vaizdas ūkininko kieme priverčia suglumti. Kiemas prižėlęs už žmogų didesnių dilgėlių, usnių ir kitokių piktžolių. Na, tikriausiai ir Vingių Jono kiemas geriau atrodė už Zablacko. Paties šeimininko nesimatė, nors šunelių amsėjimas rodė, kad jis yra pasislėpęs kieme esančiame pastate.

Kieme jokio šulinio nesimatė, prie trobos gulėjo kibirai ir kiti indai, kuriuose, turėjo būti laikomas pienas.

Mums su seniūnu būnant J. Zablackas iš savo slėptuvės neišėjo.

Kaip vėliau paaiškėjo, J. Zablackas karaliauja keliose sodybose. Avis radome šeimininkaujančias šiuo metu negyvenamoje Cibulskų sodyboje, ten pat ūkiniame pastate nuo karščio slėpėsi arklys, sodelyje pavėsio ieškojo telyčia ir veršiukai, o buliukai ganėsi Zablacko brolio valdose. Netoliese esančioje ganykloje ganėsi karvės su žindomais veršeliais. Buvusioje J. Zablacko tėviškės sodyboje prie šiaudų krūvos   tysojo griaučiai. Kilo įtarimas, kad tai galėtų būti kiaulės kaulai, nes pagal žmonių pasakojimus, tame sodelyje anksčiau gyveno gal 7-8 metų kiaulė.

Avys gyvena  kaip laukinės, niekas jų nekerpa. Kai išvydome visą pulką murzinų, vos kailius pavelkančių įvairaus amžiaus avių, labiau panašių į nedidelius mamutus, pasidarė jų gaila. Toks karštis, o jos vos paneša savo kailinius. Pasak žmonių, po lietaus tos avys visai nepasikelia nuo vandens svorio. Be to, jeigu gimsta jaunikliai, jie neišgyvena, nes neprieina prie avies tešmens pažysti.

Važiuojame pas Paškevičius, kitus J. Zablacko kaimynus, gyvenančius Marveliškių kaime. Ir juos aplanko J. Zablacko gyvuliai, tik čia priklysta jau suaugę buliai. Tokie dideli, baubiantys ir kasantys kojomis žemę.

– Oi, neduok Dieve, su tuo Zablacku, nežinau nei ką sakyt, nei ką daryt. Vieną naktį apie 3 valandą, kokių500 kilogramųveršis atitrūkino mūsų karves, kurios subėgo į kiemą, o viena užspeista į kampą neturėjo kur dėtis, tai šoko per tvorą. Dabar viena karvė raiša, o ir su kita nežinia, kas bus, šitaip sujodė, – apgailestavo šeimininkė.

Apie žalos atlyginimą J. Zablackas nekalba.

Atrodo, kad aplinkui, kur yra žemės, visur šeimininkauja bandos J. Zablacko gyvulių. Natūraliai kyla klausimas, kur žiemą jie gyvena, nes ūkinis pastatas nedidelis ir tas pats aplūžęs, tad 50 galvų sunkiai betilptų.

Kaip pasakojo žmonės, dalis gyvena Cibulskų tvarte, kiti – kur randa vietos, o karvės, sako, žiemoja už trobų esančiame karjere.

Tad visai nereikia ir stebėtis, kad žmogus, laikantis 10 melžiamų karvių, į pieno supirkimo punktą pristato kasdien tik  9-10 litrų pieno.

Pieno supirkėjos Birutės Krušnauskienės paklausiu, kiek ir kokio pieno pristato J. Zablackas, nes pamačius aplinką, kurioje jis tvarkomas, pareina noras gerti pirktą pieną…  Supirkėja patikino, kad pienas ir kibiras, kuriame pienas pristatomas, yra  švarūs, tyrimai neblogi. Reikia tikėti, nors ir labai nesinori…

Pašnekinę kaimynus, grįžtame tuo pačiu keliu atgal. J. Zablackas, įsitikinęs, kad svečiai pasišalino, išėjo pailsėti į sodelį. Tačiau ir šį kartą jį išdavė ištikimi sargai – visas ketvertas palaidų šunų. Teko pasikalbėti su seniūnu A. Bartusevičiumi.

Tik ta kalba išėjo nekokia. Išgirdęs priekaištus dėl nusiaubtų kaimynų daržų ir sužalotų gyvulių, jis pradėjo dalintis prisiminimais apie skurdžią ir vargingą vaikystę, kad kiemo nepajėgia apsišienauti. O avių nekerpa, nes vilna nepaklausi. Pripažino,  kad ėriukai išgaišta. Nieko per daug neginčijo, bet ir pasitaisyti nežadėjo. Kilo natūralus klausimas – kam tada laikyti tiek gyvulių ir jais nesirūpinti? Tiesa, dabar vasara, žolės yra, ir gyvuliai sotūs. Bet kam laikyti 10 karvių, jeigu gauni tik10 litrųpieno?

Nuostolius atlyginti Palioniams sutiko, sakė tuo 200 litų sumokės. Tik nežinia,  kada. Kai gaus pensiją… O jeigu nesumokės, tai teismas priteis ir atskaitys iš pensijos. Pasak jo, anokia čia bėda…

Seniūnas žadėjo surašyti protokolą dėl palaidų laikomų šunų, įspėjo J. Zablacką, kad geriau prižiūrėtų gyvulius, kad neskriaustų kaimynų. O ką galima daugiau padaryti? Dabar gyvuliai, ypač raguočiai, atrodo neblogai, jokia tarnyba neprikibs. O apie avis – na, nenori ir nekerpa, vilnos nereikia. Bet ar tai nėra gyvūnų kankinimas? Kieme, kuris nešienaujamas nežinia, kiek metų, veisiamos piktžolės plinta ir aplink, kituose laukuose. Tai turėtų rūpėti augalų apsaugos tarnyboms.

Sunku patikėti tuo, ką teko pamatyti Verbyliškių kaime. Gal Prienų rajono ūkininkams vertėtų surengti kokią išvyką ir pasižiūrėti, kaip gyvena ir ūkininkauja Jonas Zablackas, nes vaizdai nenusakomi.

Stasė Asipavičienė