Pakuonyje – spalvų ir muzikos fiesta (GALERIJA) (atnaujinta)
Šeštadienį Pakuonio gatvės pasipuošė įvairiaspalviais balionais ir vėliavėlėmis. Įvažiavus į Pakuonį, buvo akivaizdu, kad miestelyje – šventė. Aikštelė prieš Pakuonio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią netruko prisipildyti automobilių, o parapijos parkas šalia bažnyčios – Pakuonio gyventojų bei svečių.
Kaip ir kasmet, Pakuonyje vienu metu švenčiama ir Žolinė, ir Pakuonio seniūnijos vasaros šventė. Šv. Roko diena nuo seno lietuviams reikšdavo pjūties pabaigą. Taigi ir pakuoniškiai, kurie jau spėjo bent jau rugius nusipjauti, galėjo ramiai susėsti prie stalų ir pasidžiaugti derliumi.
Prieš pat vasaros šventės atidarymą parapijos parke tyliai praėjo Žolinių kermošius, kuris nepritraukė nei daug prekeivių, nei daug pirkėjų. Dauguma 15 val. skubinosi į pačią šventę. Šiemet šventės atidarymas sužibo įvairiomis aprangos spalvomis. Šiemet Pakuonio laisvalaikio salės vairą savo rankomis sugriebė naujoji vadovė Renata Žibienė, kuri ir paruošė vasaros šventės programą. Pakuoniškiai dar prieš atidarymą su džiaugsmu laukė naujosios vadovės programos. Dalis jų Renatą minėjo labai geru žodžiu, kalbėjo apie meno bei užimtumo renesansą Pakuonyje.
Kol pakuoniškiai sėdėjo savo papuoštose palapinėse, scenoje sukosi vaikų šokių poros, mergaičių šokio grupė, skambėjo vaikų ir moterų dainos. Svečiuose apsilankę Palemono vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblio „Bitula“ nariai šventės svečius nukėlė beveik šimtmečiu atgal – į lietuvių liaudies apdainuojamas lankas ir arimus. Pakuoniškiai linksminosi susiskirstę gatvėmis, palapinės jungė ir kelių gatvių bendruomenes. Prie atskiro stalo susėdo ir valdžios atstovai su savo šeimų nariais.
Prie stalų nesėdo tik vaikai – jie iš karto griebėsi čia pat pastatytos oro pilies-batuto užkariavimo. Vyresnieji jaunuoliai užsėdo sūpynes, užėmė vietas aplink parkelį, kantriai laukdami 21 val., kuomet visada ramų Pakuonį sudrebins vasaros šventės diskoteka. Kad belaukiantieji ar besėdintieji nebūtų vieniši, juos vis įtraukdavo įvairios loterijos, rungtys bei žaidimai.
Neįmanoma atpasakoti jaukumo, šilumos ir džiugios nuotaikos, plevenusios tarp šventės dalyvių, žiūrovų. Rodos, nei sveikinimai, nei palinkėjimai jau nebegalėjo dar labiau padrąsinti bei išjudinti pakuoniškių. Sunku įsivaizduoti, kaip tiek daug žmonių gali visi kartu linksmai pasėdėti, be barnių, be pykčių, be pavydo ar apkalbų. Net ir Pakuonio seniūno Audriaus Narvydo veide nesimatė rūpesčio ar įtampos ženklo. Tai buvo vakaras, skirtas visiems.
Mantvydas Prekevičius
