Kaip abiturientai jaučiasi po išleistuvių?
Liepos 12- oji Prienų „Žiburio“ gimnazijos abiturientams žymėjo dvylikos metų darbo pabaigą. Kultūros centre vykusi brandos atestatų įteikimo šventė atnešė ir valiūkiško džiugesio, ir sentimentalaus liūdesio. Kalbinti abiturientai pasakojo apie savijautą po išleistuvių. Kokios mintys juos aplankė ir kokie jų ateities planai?
Martynas. Po išleistuvių jaučiuosi panašiai kaip ir prieš, nes jau tada supratau, kad į mokyklą daugiau negrįšiu. Žinoma, smagu, kad baigtas vienas gyvenimo etapas, bet kartu ir liūdna, kad visi išsiskirstysime. Mąstau apie ateitį, kaip geriau ją suplanuoti.
Laurita. Jaučiuosi keistai. Dar vis atrodo, kad Rugsėjo 1-ąją stovėsiu „Žiburio” gimnazijos kiemelyje ir eisiu į tą pačią klasę su tais pačiais bendraklasiais… Šiandien turiu tai, ko laukiau visus dvylika metų – brandos atestatą, ir esu pasiruošusi „išeiti į platųjį pasaulį”. Mintys aplanko įvairiausios: baimė, ilgesys, prisiminimai. Bet iš tikrųjų esu laiminga, kad pradėsiu naują gyvenimo tarpsnį.
Klaudija. Jaučiuos visai gerai, bet truputį gaila, nes norėčiau, kad tokia šventė būtų kiekvieną dieną.
Tautvydas. Labai džiaugiuosi išleistuvių švente, savo draugais, džiugiai žengusiais į sceną atsiimti atestato. Žinoma, šiek tiek liūdna, nes daugelį mokinių mačiau bene paskutinį kartą. Puikiai suprantu, kad greitai prasidės naujas mokymosi etapas, naujų pažinčių ir įspūdžių metas, todėl neišgyvenu. Manau, kad ateityje man nepritrūks energijos ir darbų, todėl visiems nuoširdžiai linkiu to paties. Juk mums niekada nieko netrūks, jei būsime pasiryžę žengti į priekį, tikėti savimi ir, žinoma, nebenusivilsime ištikus nesėkmei.
Edvinas. Labai gerai jaučiuosi – mokykla baigta! Nekantraudamas laukiu kažko naujo.
Povilas. Labai gaila ir nesinori palikti mokyklos, kuri buvo tapusi tikrais namais!
Jūratė. Po išleistuvių jaučiuosi gana keistai: esu ir laiminga, ir pasimetusi. Sunku patikėti, kad vienas iš rimčiausių gyvenimo etapų jau baigėsi. Taip pat labai sunku patikėti, kad Rugsėjo 1-ąją jau nesirinksime „Žiburio“ gimnazijos kieme, kad nebesutiksiu per ketverius metus pamėgtų mokytojų. Liūdna, kad daugelio gimnazistų jau nematysiu, keliai išsiskirs. Tačiau tikiuosi, kad visiems 89 laidos abiturientams pasiseks pasiekti būtent tai, ko jie visada norėjo.
Laura G. Po išleistuvių jaučiuosi labai gerai. Galvoje sukasi mintys apie tai, kada vėl susitiksiu su bendraklasiais, kuriuose miestuose jie studijuos ir su kuriais palaikysiu ryšius.
Donaira. Jaučiuosi tiesiog puikiai! Džiaugiuosi sėkmingai baigusi mokyklą ir su džiugiu nerimu laukiu kitų mokslo metų. Lama BPO anketa jau beveik paruošta, todėl galiu nebesirūpinti egzaminais – mano konkursinio balo turėtų užtekti, kad patekčiau į trokštamą studijų programą. Taigi dabar stengsiuosi kuo prasmingiau išnaudoti likusią vasaros dalį.
Matas. Išleistuvės privertė vėl susimąstyti, kad labai gaila palikti mokyklą, išsiskirti su gerais draugais bei bendraklasiais.
Dovydas. Gerai jaučiuosi – juk pagaliau baigiau mokyklą! Dabar tik nervinuosi laukdamas stojimo rezultatų.
Kristina. Po išleistuvių ir smagu, ir šiek tiek liūdna. Gera dėl to, kad neblogai pasisekė užbaigti mokslus, kad pagaliau užbaigtas vienas labai reikšmingas gyvenimo etapas. O liūdna dėl draugų ir mokytojų, su dauguma kurių keliai turi išsiskirti. Esu labai dėkinga mokytojams už palaikymą, žinias ir patarimus bei bendraklasiams, kurie tuos paskutinius metus mokykloje padarė įsimintinus ir kupinus įvairiausių įspūdžių.
Laura Š. Ir linksma, ir liūdna. Galvoju, kur įstosiu mokytis ir kas bus toliau.
Andrius. Iš dalies yra džiugu, kad pagaliau baigiau mokyklą. Iš kitos pusės – baugu, nes nežinau, kas manęs laukia toliau. Nauji draugai, nauji išbandymai… Daug kas sako, kad viskas pasikeis. Įdomu tik, į kurią pusę.
