Bendravimas suartina žmones
Jau antra savaitė Prienų „Žiburio“ gimnazijoje vyksta A.P.P.L.E. (American Professional Partnership for Lithuanian Education) – Amerikos pagalbos Lietuvos švietimui – vasaros kursai. Juose dalyvauja daug mokytojų iš visos Lietuvos. Gimnazija per šias dvi savaites tapo mokslo sostine.
Jau nuo 1990 m. A.P.P.L.E. padeda Lietuvos mokytojams žengti sunkiais ir klaidžiais švietimo reformos labirintais. Mokytojai, dėstytojai iš Jungtinių Amerikos Valstijų jau 23 metai atvyksta į Lietuvą padėti, patarti ir pasidalinti patirtimi. Vis tik šiame projekte yra šis tas tautiško. Beveik visų kursų dėstytojų kilmė yra lietuviška. Beveik visi A.P.P.L.E. dėstytojai turi gilias lietuviškas šaknis. Dauguma jų – Lietuvos išeivių į JAV palikuonys. Daugumai dėstytojų tai sugrįžimas į tėvų, senelių gimtinę.
Atvykę bent vieną kartą jie nori ir vėl čia sugrįžti. Kai kurie, norėdami pagelbėti Lietuvos mokytojams, atsiveža ir jau užaugintas atžalas, kurios gyvenime taip pat pasuko švietimo ir mokymo keliu. Profesorius Edward Jakubauskas šiemet į Lietuvą atvyko su dukra Marilyn Edwards ir anūku Jack Edwards. Jam džiugu, kad į savo gimtąją šalį pavyko atsivežti tris savo šeimos kartas. Tai požiūris į pasaulį ir Lietuvą iš trijų skirtingų pusių. Trys kartos – skirtinga kultūra, skirtinga patirtis ir skirtingas požiūris.
Marilyn, kaip ir jos tėvas, Lietuvoje jau nebe pirmą kartą. Kiekvieną kartą ji atvykusi pastebi, kaip keičiasi Lietuva, keičiasi mokytojai, keičiasi ir pati mokymo sistema. Jos nuomone, JAV ir Lietuvos švietimo sistemos yra labai artimos. Lietuvos švietimas per 23 nepriklausomybės metus ištobulėjo, jis prilygsta daugelio Vakarų šalių švietimo lygiui. Dauguma problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos mokytojai, yra tos pačios, su kuriomis susiduriama ir už Atlanto.
Vienas dalykas mokytojai kelia nuostabą – pradinės klasės. Lietuvoje nuo pirmos iki ketvirtos klasės mokiniai turi vieną ir tą pačią mokytoją-auklėtoją. JAV mokytojai keičiasi kasmet, kasmet mokiniai bendrauja vis su kita mokytoja. Marilyn ir Edward stebina, kad viena mokytoja sugeba išmokti pagal visų keturių klasių reikalavimus perteikti žinias mokiniams, skirtas atskiriems etapams. JAV mokytojai yra ruošiami pagal vienos klasės standartus ir kiekvienas mokytojas mokiniams perteikia tik vienos klasės kursą.
Lietuvoje mokytojai yra mobilesni, jie gali nukeliauti į bet kurį rajoną ir mokyti mokinius pagal bendrą programą, kurią naudojo ir mokykloje, kurioje dirbo anksčiau. JAV kitaip: kiek yra valstijų, tiek yra skirtingų švietimo sistemų. 50 valstijų – 50 sistemų. Mokytojui keičiant darbovietę, pervažiuojant dirbti į kitą valstiją reikalingi ir specialūs kursai, kurių pagalba mokytojas privalo pritaikyti savo žinomą mokymo kursą prie valstijos, į kurią atvyko, švietimo sistemos standartų. Lietuvos mokytojai sertifikatus privalo gauti tik išvykdami dirbti į kitą valstybę. JAV sertifikatai reikalingi ir keliaujant po savo šalį.
Daugiatautiškumas JAV yra taip pat nemaža problema. Šalyje gyvena 11 milijonų meksikiečių, kurie ne visada moka anglų kalbą – mokytojams tenka prisitaikyti. Mokytojai, norėdami vesti pamokas, privalo išmokti ispanų kalbą.
JAV turi savitų švietimo problemų, tačiau yra daug bendrų. Pasidalinimas patirtimi suteiks daugiau galimybių ne tik Lietuvos mokytojams. Marilyn jau antrą kartą lankosi Lietuvoje. Pirmą kartą atvykusi į Lietuvą ji stebėjosi. Lietuva tada žengė pirmuosius žingsnius vakarietiškos švietimo sistemos link. Lietuva dar buvo valstybė, kuriai reikėjo daug išmokti. Atvykusi šiemet, ji jau gali džiaugtis atvykusi ne tik į tėčio gimtinę, bet ir radusi artimą, kokybišką mokymo sistemą. Šiemet ji ne tik papasakos, patars, pamokys kitus mokytojus, šiemet ji ir Edward į JAV parsiveš ir idėjų iš Lietuvos.
Lietuva – vieta, kur Edward gali daugiau laiko praleisti su Marilyn ir Jack. JAV jie gyvena skirtingose valstijose, juos skiria dviejų dienų kelias, todėl susitikti, pabendrauti ar tiesiog išgerti kavos kartu jiems yra tikrai sudėtinga. Jų šeima gyvena per kelias valstijas. Marilyn dirba mokykloje 4 klasės mokytoja, Edward dėsto ekonomiką universitete. Visi trys džiaugiasi galėdami pabūti tokioje gražioje šalyje, kaip Lietuva. Stebisi ir Prienų grožiu. Nors Prienai pagal JAV dydžius tikrai mažas miestelis, tačiau dar ne viskas spėta apeiti. Penktadienį pasibaigus kursams, visa šeima bandys ištaisyti šią klaidą. Jų dar laukia kelionė ir į kitus Lietuvos miestus. Jau kelis kartus Lietuvoje besilankantis Edward turi čia ir artimų draugų, kurie apie Lietuvą papasakoja ir atvažiavę pas jį į JAV. Edward teigia, kad lietuviai yra labai geri draugai, kai su jais susipažįsti artimiau. Kol kas per šį apsilankymą Lietuvoje draugų susirasti nepavyko tik Jack, kuris svečioje šalyje pirmą kartą. Tačiau šis pirmas kartas jam yra kupinas nuostabos. Jis jaučiasi kaip patekęs į pasaką. Lietuva yra skirtinga nuo JAV ir atrodo lyg būtų šalis iš pasakos, nepažįstama ir stebuklinga.
Svečiai iš JAV pasižymi begaliniu draugiškumu. Gal todėl po kursų apsilankius „Karališkojoje rezidencijoje“, kur apsistoję svečiai, ir pakalbinus dėstytoją iš Jutos Marjorie Gaysunas Pett, prie mūsų tuoj pat prisijungia ir A.P.P.L.E. kursų prezidentas Dr. Karl Janowitz iš Filadelfijos, o neilgai trukus ir programos vadovė Audrė Ruzga. Audrė, galima sakyti, šių laikų išeivė iš Lietuvos. Baigusi mokslus Lietuvoje, ji išvyko mokytojauti į JAV. Per mokslo metus matematiką dėstanti JAV, ji nepraleidžia progos grįžti į Lietuvą. Čia ji lankosi kiekvieną vasarą.
Marjorie Lietuvoje antrą kartą,. Pirmą kartą ji lankėsi 2003 m. Praėjus 10 metų, ji lengviau gali vertinti pokyčius Lietuvos švietimo sistemoje bei kultūroje. Prieš 10 metų besilankant Lietuvoje jų komandai teko apsistoti viename iš universitetų bendrabučių Vilniuje. Tuo metu visa aplinka priminė vis dar sovietinį palikimą nešiojančią šalį. Slogų prisiminimą sukelia ir tuo metu bendrabutyje buvę prie grindų pritvirtintos lovos. Visa Lietuva atrodė vis dar bebrendanti iš sovietų sąjungos gniaužtų. Nors nuotaiką kėlė tai, kad lietuviai yra labai draugiška tauta. Dr. Karl Janowich antrina Marjorie, sakydamas, kad Lietuva prieš 10 metų ir dabar labai skiriasi. Lietuviai tapo laisva tauta, žmonės daugiau kalba, daugia reiškia savo mintis. Jie renkasi, jau nėra sukaustyti. Jie jau tampa Vakarų valstybių dalimi. Prie to prisideda ir galimybė keliauti po užsienį, nors tai ir didina emigraciją, o išvykę žmonės nebenori grįžti atgal. Dr. Karl mano, kad Lietuvos švietimo sistema visada buvo gera, ji tobulėja. Tobulėja studentai, tampa laisvesni, dažniau reiškia savo nuomonę, diskutuoja. Lietuvos švietimas eina tinkama linkme. Aišku, pasitaiko problemų, kliuvinių, tačiau jų pasitaiko visur. Problemos panašios kaip ir visur. Dažnai Lietuvos mokytojai rūpinasi tik savo darbo vieta, kas sukelia papildomų mokslo kokybės bei kitų problemų. Studentai ne tik laisviau reiškia mintis, jie laisviau ir elgiasi. Internetas skatina studentų ir mokinių dėmesio atitraukimą nuo mokslo. Dažnai per paskaitas, pamokas kompiuteris, išmanusis telefonas yra naudojamas pramogoms, žaidimams.
Marjorie – profesorė, ji dėsto statistiką universitete. Jos studentai jau suaugę – gydytojai. Vienas iš jos mokymo būdų yra virtualus. Ji paskaitas veda videokonferencijos būdu, kuomet studentai sėdi prie kompiuterių įvairiose JAV valstijose ir tiesiogiai bendrauja su dėstytoja. Vienas šios sistemos privalumų – nuolatinis bendravimas, diskusija. Per tokią paskaitą matai vaizdo kameromis perduodamus vaizdus, matai studentus, o studentai tuo metu mato dėstytoją. Jiems nėra galimybės tuo pačiu metu naudotis kompiuteriu pašaliniams tikslams. Marjorie pritaria, kad taip lengvai atsirenka ir asmenys, kurie tikrai nori studijuoti, kurie tikrai nori gauti žinių, ir asmenys, kurie tik nori „pratempti“ laiką. Diskusija yra labai svarbi. Ji pastebi, kad Lietuvoje jai nėra lygių, nes nei vienas mokytojas jai neprieštarauja, nei vienas mokytojas nepasako, kad žino daugiau. Jie tyli. JAV nesvarbu, koks studentas, – jis diskutuoja, jis prieštarauja, jis kalba. Lietuvoje vis dar galioja visiškas paklusnumas dėstytojui.
Šiemet Lietuvoje Marjorie su mokytojais dalijosi patirtimi apie specialųjį ugdymą. Ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, ji aktuali ir JAV. JAV didžiausia problema yra žmonių su dideliu antsvoriu švietimas. Neretai pasitaiko, kad antsvorį turi asmenys su intelekto sutrikimu. Sunkiausia užduotis yra išmokyti, kiek reikėtų valgyti, ką reikėtų valgyti, kaip reikėtų sportuoti, kaip leisti pinigus. Dauguma pasiryžę per pirmąsias dvi savaites išleisti visus savo turimus pinigus. Jiems reikia išaiškinti, kad tai nėra gerai, reikia išaiškinti, kam ir kiek reikia išleisti.
Skirtingi uždaviniai reikalauja skirtingų sprendimo būdų. Tam ir yra A.P.P.L.E. projektas. Startavęs prieš 23 metus kaip pagalba Lietuvos švietimo sistemos vystymuisi, dabar tampa bendradarbiavimo, patirties dalijimosi projektu. Marjorie ir Dr. Karl A.P.P.L.E. vertina vienodai – tai didelė nauda ir galimybė. Galimybė pasidalinti patirtimi, jos įgyti. Tai galimybė pažinti šalį ir dalyvauti jos kūrimo procese. Tai galimybė pamatyti kitokią šalį, kitokius miestus ir kitokius žmones. Prienai, jų nuomone, nuostabus miestelis, kurį vertėtų pamatyti ne tik jiems. Tai draugiškų žmonių, gražios gamtos miestelis. Dar ilgai neišdils jų prisiminimai ir įspūdžiai iš kelionės dviračiais Žvėrinčiumi, neišdils ir prisiminimas, kad taip ir nepavyko iš Prienų rasti kelio į Birštoną.
Bendraujant su svečiais iš JAV buvo nesunku pastebėti, kad pokalbis tikrai liejosi iš širdies gilumos. Netrukdė ir tai, kad lietuvių kalba skambėjo tik Edward ir Audrės lūpose. Yra vienas didelis dalykas, kurio būtų galima išmokti iš šių garbių žmonių – ramybė. Dvasinė ramybė nepaliko jų nei per kursus, nei bendraujant su jais, nei išsiskiriant. Nors šie žmonės atkeliavo iš kito žemės pusrutulio, nors yra tūkstančius kilometrų nuo savo namų, jų akyse nesimato nei vargo, nei rūpesčio.Viso pokalbio metu iš Dr. Karl lūpų nedingo šypsena. Jie ir nesiskundžia niekuo. Bendraujant su jais užlieja šiluma. Susidarė įspūdis, kad jau seniai esame pažįstami. Ir labiausiai turbūt stebino tai, kas stebina kiekvieną lietuvį, – jie mus gyrė kaip labai draugiškus, svetingus ir vaišingus. Marjorie stebino lietuviškas dosnumas: lietuviai be jokio atlygio yra linkę ir pamaitinti, ir pavaišinti, ir dar pavežioti, apylinkes parodyti. Ir to net nereikia prašyti.
Mantvydas Prekevičius
