Smulkieji ūkiai stiprina savo pozicijas

Gegužės 31-oji buvo paskutinė diena, kai paraiškas smulkiajam ūkiui plėsti ir modernizuoti dar galėjo teikti smulkieji ūkininkai. Gal dėl to, kad buvo supaprastintos paramos taisyklės, paraiškų sulaukta daugiau, nei tikėtasi, o prašoma paramos suma gerokai viršija skirtas paramos lėšas.

Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Prašoma beveik dvigubai daugiau

Preliminariais duomenimis, per nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. trukusį paraiškų teikimo laikotarpį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliau – priemonė) pateiktos 1 279 paraiškos. Bendra paraiškose prašoma paramos suma siekia 19 145 864 Eur. Pažymėtina, jog šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 10 000 000 Eur paramos lėšų, tad jau dabar aišku, jog ne visiems pareiškėjams pakaks paramos. Kam bus skirta parama, paaiškės sudarius paraiškų pirmumo eilę – gautos paraiškos bus vertinamos pagal atrankos kriterijus ir surikiuotos į prioritetinę eilę pagal atitiktį kriterijams.

Kaip informavo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM), dažniausiai prašoma kompensuoti išlaidas traktoriams, konsultantų paslaugoms paraiškai / verslo planui parengti ir administruoti, sėjamosioms, plūgui, šienapjovėms, skutikams įsigyti.

Paraiškų gausa – dėl palengvinimų

Kaip akcentavo ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė, jos manymu, taisyklėse nurodytų reikalavimų palengvinimai bei paraiškos ir verslo plano supaprastinimai turėjo įtakos tokiam dideliam paraiškų skaičiui.

Specialistė priminė, jog šiais metais priemonės taisyklėse buvo atlikti tokie pakeitimai:

– sumažinti reikalavimai išlaidoms, paprastesnis išlaidų vertinimas: parama skiriama, jeigu suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, yra susijusios su remiama veikla, yra ne mažesnės negu prašomos išmokos dydis; nereikalaujama pateikti komercinių pasiūlymų tinkamoms finansuoti išlaidoms pagrįsti; atsisakyta dalies tinkamumo sąlygų, susijusių su išlaidomis;

– sumažinti reikalavimai: nereikalaujama paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais pasiekti 2 proc. grynąjį pelningumą, tiesiog reikalaujama veikti pelningai;

– atsisakyta dalies įsipareigojimų: nereikalaujama įsipareigoti drausti paramos lėšomis įgytą turtą;

– atsisakyta projektų kontrolės laikotarpio;

– paprastesnės paramos paraiškos ir verslo plano formos;

– parama skiriama tik tiems pareiškėjams, kurie negavę paramos pagal šią veiklos sritį 2014–2020 m. laikotarpiu.

Pirko žemės ūkio techniką

Utenos rajono ūkininkas Šarūnas Šmatavičius prisiminė, jog iš pradžių jo ūkis buvo labai mažas, todėl išgirdęs apie galimybę pagal KPP priemonę gauti paramą ja pasinaudojo, nes planavo plėstis. Š. Šmatavičius šia parama pasinaudojo 2015 metais ir įsigijo priekabą gyvuliams vežti, kurioje jų telpa nuo 12 iki 20. Ūkininkas džiaugėsi, kad ši priekaba – labai svari pagalba ūkyje pervežant gyvulius iš vienos ganyklos į kitą ar kitur. Pašnekovas teigė, kad gavus paramą pamažu vykdomi planai pereiti prie mėsinės gyvulininkystės ūkio.

Kitas patyręs Utenos rajono Sėlės kaimo ūkininkas Antanas Gimžauskas prisipažino, kad vienokia ar kitokia KPP parama naudojasi beveik kasmet, nes be jos ūkis tiesiog žlugtų. Tarkim, pernai gyvulių augintojas įsigijo naują prancūzišką traktorių „Manitou“, kuris tapo reikšminga pagalba ūkyje. Pienininkyste užsiimantis vyras šia veikla verčiasi per 20 metų.

Pienines karves laikantis ūkininkas Antanas Gimžauskas sakė, kad be paramos jo ūkis sunkiai išsiverstų. ( Vytauto Ridiko nuotr. )