Redaktoriaus savaitė. Žmogaus laisvė elgtis kaip nori, daryti ką nori ir kalbėti ką nori kuo toliau, tuo labiau darosi ne laisve, o priklausomybe. Priklausomybe nuo aplinkybių.

Turbūt ne vienas pasakys, jog šiluma yra pats nuostabiausias pojūtis. Ne veltui sakoma, kad šiluma nelaužo kaulų taip kaip šaltis. Pati nuostabiausia yra šilta vasara. Suprantama, kad geriau, kai pavasaris ir ruduo irgi būna šiltas. O žiema tegul būna šalta, kad nepamirštume, kaip malonu vėl sulaukti šilumos, ir koks malonumas Kalėdų rytą pro langą žvelgti į palengva skriejančias snaiges.
Bet ar galime tiksliai pasakyti, kas yra šiluma? Kur ta riba, kuri skiria šilumą nuo karščio arba vėsumos? Iš tikrųjų, riba – labai slidi. Tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų nuomonės. Beje, ir nuo mūsų kraujotakos. Žiūrėk, vienas žmogus saulei šviečiant nusirengia net paskutinį drabužį, kitas vis dar sėdi susigūžęs.
Lietuvą užpuolus karščiams galime įžvelgti kelis esminius aspektus. Pirmasis – klimatas iš tikrųjų pasikeitė.
Jeigu prieš keletą metų skųsdavomės, kad sunkiai ištveriame 27 laipsnių ir didesnį karštį, tai dabar netgi alinant 32 laipsnių karščiui jaučiamės dar pakenčiamai. Santykinis oro drėgnumas, dėl kurio sustiprėja šilumos ar šalčio pojūtis, – pasikeitė. Lietuva šiemet nebėra lietaus šalis ir joje jau karaliauja sausas klimatas. Pasikeitęs oro drėgnumas leidžia lengviau ištverti termometro stulpelį į neregėtas aukštumas iškeliančius karščius.
Suprantama, ne visiems. Deja, reikia pripažinti, juo labiau tobulėja medicina ir farmacija, tuo daugiau žmonių serga fatalinėmis ligomis. Paradoksas. Nors medicinos technologinis šuolis suteikė ilgaamžiškumo galimybę, tačiau pasikeitusios gyvenimo sąlygos, aplinkybės, judrumas bei, suprantama, tokie radiaciniai „džiaugsmai“ kaip Černobylio, Fukušimos avarijos bei astronominiu greičiu didėjanti ozono skylė mus paverčia ligų kratiniais. Taip, karščius pasitinkame ne tik apsinuoginę ir su šalto vandens ąsočiu, bet ir su kraujotakos problemomis.
Iš tikrųjų klimatas, panašu, keitėsi kartu su žmonijos evoliucija. Drastiški klimato pokyčiai nelabai skiriasi nuo žmogaus gyvenimo pokyčių. Perkaitimas neigiamai veikia silpnesnę ir ydingesnę kraujotaką turinčius žmones, o kartais, panašu, perkaitina ir pačias galvas. Jeigu skųsdavomės, kad vienas ar kitas žmogus mirė dėl ligos, tai dabar skaičiuojame įvairių nelaimingų ar tyčinių įvykių aukas. Kartais susidaro įspūdis, kad skenduolių, eismo įvykių ir nusikaltimų aukų skaičius tuoj pralenks sergančiųjų sunkiomis ligomis statistiką. Jeigu pradėjome vertinti savo gyvybę ir sveikatą vaistais bei medicinine pagalba, tai kodėl nevertiname socialiai atsakingai.
Jeigu tik pradėję sloguoti griūdami bėgame į vaistinę, tai kodėl sėsdami už vairo spaudžiame akceleratoriaus pedalą net nepagalvodami, kad automobilio smūgis į kitą žmogų ar objektą tikrai yra rizikingesnis už slogą. Geriame saujomis įvairius vaistus, kad būtume sveiki ir nesloguotume, bet kartu vartojame alkoholį, nors žinome, kad jis kenkia gyvybiškai svarbiems organams – pirmiausia kepenims.
Peršalę skundžiamės gydytojams kosuliu, bet vis tiek valgome iki valiai nesveiko maisto, laiką leidžiame neaktyviai, nors būtent mityba bei judėjimas stiprina mūsų imuninę sistemą ir apsaugo kūną nuo ekstremalių oro sąlygų.
Ir įrodykite, kad tai – ne „saulės smūgis“ mūsų vargšėms galvelėms! O kur dar įvairios streso kupinos situacijos, kai, rūpindamiesi svetimų žmonių gyvenimais bei skleisdami apkalbas, esame pasirengę ir sau, ir kitiems sugriauti vieną iš svarbiausių – žmogaus psichologinę sistemą, kurios gedimas sukelia dar didesnę puokštę sveikatos sutrikimų!
Žmogaus laisvė elgtis kaip nori, daryti ką nori ir kalbėti ką nori kuo toliau, tuo labiau darosi ne laisve, o priklausomybe. Priklausomybe nuo aplinkybių.
Jeigu visi šiandien vartoja alkoholį, kodėl ir aš negaliu? Juk turiu laisvę rinktis tai, ko noriu. Griauti savo gyvenimą – taip pat. Nenorite griauti savo gyvenimo?! Jūs turite laisvę pasirinkti! Jeigu visi teršia gamtą, tai kodėl aš turėčiau rūšiuoti atliekas? Juk turime laisvę elgtis kaip norime. Gyventi taršą skleidžiančiame ir mūsų sveikatą naikinančiame šiukšlyne – taip pat. Nenorite gyventi šiukšlyne?! Jūs turite laisvę pasirinkti!
Kodėl visada renkamės tai, ko norime, o ne tai, kas naudinga, teisinga ir gera. Nežinote, kas yra gera? Turbūt per mažai susidūrėme su blogiu, kad nežinome, kas yra gerai. O gal tiesiog apgaudinėjame save? Gyvename blogai, skundžiamės, kad gyvename blogai, ir gyvename toliau… blogai. Nes… taip norime. Mums patinka tai, kas yra ekstremalu, kas yra iššūkis, kas atkreipia kitų dėmesį. Netgi tada, kai tas dėmesys gali sukelti mirtį. Patys laisva valia pasirenkame mirtį ir garsiai šaukiame, kad mus tai privertė kažkas padaryti. Privertė noras būtų tokiu kaip kiti, tokie patys nelaimėliai.