Respublikos prezidento rinkimų antrajame ture varžysis Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė
Po dviejų savaičių prezidento rinkimų antrajame ture varžysis ekonomistas Gitanas Nausėda ir Seimo narė Ingrida Šimonytė.
Vienas iš rinkimų lyderių jau paaiškėjo tik pradėjus plaukti pirmiesiems rezultatams į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Po 21 val. pirmosiose rinkimų rezultatus pateikusiose apylinkėse dominavo G. Nausėda. Keliose savivaldybėse iš pirmųjų suskaičiuotų balsų buvo galima tikėtis, kad dominuos S. Skvernelis, tačiau artėjant vidurnakčiui ir aiškėjant didžiųjų rinkiminių apylinkių balsavimo rezultatams S. Skvernelį įtikinamai išstūmė I. Šimonytė.
Didmiesčiai mieliau rinkosi I. Šimonytę, kuri didžiausiose apylinkėse surinko daugiau nei 40 proc. balsų. Visgi G. Nausėdą jai pavyko aplenkti nežymiai.
Pirmadienio rytą, šiek tiek po 7 val., vyriausiąsias rinkimų komisijas pasiekus paskutiniams rezultatams paaiškėjo, jog 46 savivaldybėse pagal surinktų balsų skaičių lyderiu tapo Gitanas Nausėda, 3-iose – Saulius Skvernelis, 8-iose – Ingrida Šimonytė, dar 3-iose – Valdemaras Tomaševskis. Už Ingridą Šimonytę iš viso balsavo 440202 rinkėjai, arba 31,15 proc. visų rinkėjų, už Gitaną Nausėdą – 437342 rinkėjai, arba 30,95 proc. visų rinkėjų. Už Saulių Skvernelį savo balsus atidavė 278344 – 19,70 proc. rinkėjų.
Prienų rajone 30,18 proc. rinkėjų pasirinko Gitaną Nausėdą, o 28,47 proc. – Ingridą Šimonytę, trečioje vietoje liko Saulius Skvernelis su 24,08 proc. balsų.
Nors Prienų rajono savivaldybėje pagal bendrą balsų skaičių nugalėjo G. Nausėda, visgi Prienų rajono rinkėjų nuomonės skyrėsi. Balbieriškio krašto rinkėjai buvo palankesni S. Skverneliui, Prienų miesto – I. Šimonytei, daugumos kitų vietovių rinkėjai pasirinko G. Nausėdą. Tuo tarpu Birštono kraštas tapo vienu iš didžiausių socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio rėmėju.
Kiti kandidatai bei V. Andriukaitis neperlipo 5 proc. balsų ribos ir atitinkamai pelnė: V. P. Andriukaitis – 4,79 proc., Arvydas Juozaitis – 4,69 proc., Valdemaras Tomaševskis – 3,99 proc., Mindaugas Puidokas – 2,58 proc., Naglis Puteikis – 0,79 proc., Valentinas Mazuronis – 0,65 proc. rinkėjų balsų.
Gegužės 12-ąją vyko ir du referendumai. Lietuvos Respublikos piliečiai turėjo apsispręsti, ar sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 ir ar suteikti galimybę iš Lietuvos į Europos Sąjungos bei Šiaurės Atlanto Sutarties (NATO) šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę, iš kurių viena būtų Lietuvos.
Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 neįvyko, nors dauguma balsavusiųjų palaikė siūlomą Konstitucijos nuostatą. Jame dalyvavo apie 47 proc. rinkėjų, o referendumui įvykti reikėjo ne mažiau kaip 50 proc. aktyvumo. Siūlomą nuostatą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo palaikė dauguma – per 75 proc. balsavusiųjų referendume.
Seimo inicijuotas referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo įvyko – jame balsavo daugiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, bet Konstitucijos pataisai priimti pritrūko balsų. Už dvigubos pilietybės išplėtimą buvo 73 proc. dalyvavusiųjų, prieš – 26 procentai. Už balsavo daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų, bet tam, kad Konstitucija būtų pakeista, pataisą privalo palaikyti ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai, tai yra daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
