Vasario 21 diena – Tarptautinė gido diena
Beveik visos profesijos turi savo dieną, taip ir Pasaulio turizmo gidų asociacijos federacija nusprendė nuo 1990 m. švęsti Tarptautinę Gido dieną. Buvo pasirinkta vasario 21 diena. Gidas – tai asmuo vedantis ekskursijas, vadovaujantis kelionei. Kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su gidais. Ne kartą klausėmės jų pasakojimų muziejuose, trumpose išvykose ar kelionėse po svečias šalis. Rodos, dirbti kelionių gidu įdomu ir netgi šiek tiek egzotiška. Juk kiekvieną kartą aplankai naujas šalis, išvysti žymiausias pasaulio vertybes, o kartu ir sužinai tiek daug naujo! Tačiau toks požiūris – tik turisto. Kiekvienam gidui miestai ir miesteliai, įvairūs muziejai, aplankomos pilys ir bažnyčios pradžioje buvę labai įdomūs pamažu tampa kasdienybe.
Pradžioje pradėjus dirbti, pats svajoji apie įvairius miestus, su džiaugsmu ieškai informacijos, tačiau bėgant laikui pastebi, kad sukauptos žinios ne visada yra pats svarbiausias faktorius dirbant šį darbą. Kiekvienas gidas turi išmokti kaip tuos faktus pateikti, kaip papasakoti įvairias istorijas turistui, kad nepasirodytų pats nuobodus. Dažnai keliaujantys jau žino šalių istorijas ir iš gido tikisi išgirsti kažką naujo, todėl tenka kiekvieną kartą ir žinomas istorijas papasakoti taip, kad jos atrodytų girdimos pirmą kartą, nes kitaip išgirsti šurmulį autobuse, o galų gale supranti, kad tai niekam neįdomu, nes jau girdėta. Dirbant šį darbą svarbu pačiam jį mėgti, nes ta kelionės kančia ir bemiegės naktys, pamažu persiteikia turistams ir visa kelionė tampa tik būtinybe greičiau įvykdyti parašytą agentūros programą, o ne su dideliu džiaugsmu lankomas vietas parodyti savo turistams. Visos blogos ir geros nuotaikos visada persiteikia keliaujantiems ir su kokia nuotaiką turistai grįš iš kelionės labai priklauso nuo gido. Kelionių gidas turi būti ir geras psichologas. Vienas keliauja, nes taip nori pabėgti nuo jį kamuojančių rūpesčių ar vienatvės. Turi rasti laiko jį išklausyti. Neretai tenka sutaikyti ir susipykusias poras, spręsti jų nesutarimus. Pasitaiko, kad keliauti mėgsta tik žmoną, o vyras kankinasi kelionėje. Tada tenka pasistengti, kad ir jis pamėgtų kelionę, o ne visą kelią lietų priekaištus. Tad ne gana to, kad turi išdėstyti visą informaciją, tenka gvildenti ir keliautojų vidines problemas.
Dirbant gidu labai svarbu gerai atlikti namų darbus, o ypač gavus naują maršrutą. Prasideda informacijos paieška: šalies istorija, jos kultūra, lankomiausi objektai, negirdėtos istorijos ir legendos, nauji įdomūs faktai, tos šalies žmonės ir jų pomėgiai, o jeigu dar randi ką nors netikėto ir nepateikto agentūros aprašyme tada kelionė tikrai bus pavykusi ir įvertinta. Negali gidas būti vaikščiojanti enciklopedija, todėl būtina su turistais padiskutuoti apie šalį , kurioje lankosi, tokiu būdu yra galimybė pačiam sužinoti naujų faktų ir istorijų.
Labai svarbi gido savybė –organizaciniai sugebėjimai išvykus į kelionę. Ne visada bus taip kaip parašė agentūros vadybininkas. Reikia nepamiršti, kad dauguma jų tuo maršrutu niekada nevažiavo, o tik surašė ant popieriaus, pagal žemėlapius paskaičiavo važiavimo laiką, taip kad visus nesklandumus turi išsispręsti pats ir taip, kad keleiviai nepastebėtų, kad kažkas įvyko negerai.
Pasitaiko kelionėse ir kuriozinių situacijų, kai gidas net negali turistams atsakyti į klausimus: dėl agentūros užsakyto blogo viešbučio ( bet pati kelionė kainavo labai pigiai, o buvo tikimasi penkių žvaigždučių viešbučio), nepasirinktos geros aprangos kelionei; niekas neįspėjo apie lietų, o turistas nepasiėmė skėčio ir daug kitų problemų, kurias tenka spręsti gidui. Reikia nepamiršti, kad dar yra vairuotojų ekipažas ir kartais gali kilti konfliktinės situacijos su turistais: nepadavė ar nepaėmė lagamino, neužkaitino vandens laiku, sustojo per toli nuo lankomo objekto ir dar visokių kitokių nepatogumų.
Yra galvojama, kad lengviausia vesti ekskursijas ten kur gyveni. Deja tai pats sunkiausias darbas, nes atvykęs turistas nesupras jei nesugebėsi atsakyti į visus pateiktus klausimus, o išgirsti „kaip jūs nežinot, nes čia gyvenat“ yra baisiausia ką gali pasakyti miesto svečias gidui.
Per paskutinius dešimt metų keičiasi turistų poreikiai. Anksčiau norėdavo kuo daugiau pamatyti ir nelikdavo laiko pajausti vietos gyvenimo ritmą, šiuo metu jau norisi pasivaikščioti vieniems, išgerti kavinėje kavos ar paragauti tradicinį patiekalą. Į keliones vykstantys kolektyvai patys diktuoja savo kelionės maršrutą arba išreiškia savo pageidavimus. Savame mieste privalai žinoti, net kavos skonį kiekvienoje kavinėje ar kurioje sanatorijoje pačios geriausios paslaugos, kur pavalgyti pietus, o gal užsakyti kolektyvui kaimo turizmo sodybą su tardiciniais krašto valgiais
Tačiau nežiūrint mano išvardintų dalykų visų svarbiausia mėgti savo darbą ir žmones su kuriais tu keliauji, padaryti viską, kad turistas pamiltų tą šalį po kurią keliauja, kad kiekvienas dienos nuovargis taptų malonus, o ne ilgai prisimenamas ir tada pats grįžti iš kelionės su maloniu nuovargiu, o kartais kaip iš gerų atostogų.
Gidė Ramutė Milušauskienė
