Laikas konservuoti ir vasarnamius bei sodo namelius

Rudenį pasibaigus žemės darbų ir vasaros poilsio sezonui, sodo nameliai bei vasarnamiai bus palikti žiemoti iki kito pavasario. Draudikai atkreipia dėmesį, kad tokie statiniai tampa masalu vagims bei vandalams, tačiau tinkamai tam pasiruošus galima apsisaugoti nuo skaudžių padarinių.

Draudimo bendrovės BTA ekspertų teigimu, dažniausiai apiplėšiami sodo nameliai ar vasarnamiai be nuolatinės priežiūros, neišvystytose ir gyvenvietėmis netapusiose sodų bendrijose, kur šaltojo sezono metu nelieka ir kaimynų.

Atsargiai, veikia vaizdo kamera!

Žiemą praktiškai be priežiūros paliekamos sodų bendrijos kasmet masina vagis, kurie linkę nugvelbti viską, kas pasitaiko po ranka.

„Paprastai galvojama, kad sodų nameliuose nepaliekama nieko, kas sudomintų ilgapirščius, tačiau juos sugundo ir senas baldas, įvairi buitinė technika, darbo įrankiai, prietaisai ar net derliaus likučiai. Taip ir atsiranda paskata, rodos, dėl nieko išplėšti, apvogti, apniokoti sodo namelius. Ilgametė praktika rodo, kad vien įsibrovimo (išdaužti langai ar išlaužtos durys, išdraskytos spynos ir pan.) žala vidutiniškai siekia 300-500 eurų“, – sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

„Jeigu vieta atoki, nuošali, aplink nuolat negyvena žmonės, verta pasidairyti nebrangių vaizdo stebėjimo per atstumą sprendimų, kurie leidžia vaizdo kamerą susieti su mobiliąja programėle telefone ir bent retkarčiais užmesti akį į savo turtą, nelaukiant pavasario ir gerų kelių“, – teigia D. Strazdienė.

Net ir butaforinė vaizdo kamera su mirksinčia lempute gali atbaidyti plėšikus.

Beje, būtent pavasarį, kai masiškai grįžtama apžiūrėti turto ir įvertinti situacijos, pasipila pranešimai apie žalas sodo nameliuose bei prašymai jas atlyginti.

Sodo bendrijose patariama nepamiršti palaikyti draugiškus santykius su kaimynais, kooperuotis su jais ir vykstant apžiūrėti savo turtą kartu užmesti akį ir į kaimynų nuosavybę. Anot specialistės, kuo anksčiau pastebima žala, tuo mažesni gali būti nuostoliai.

Sodo namelių konservavimo ypatumai

Pasak ekspertės, prieš paliekant namelį žiemai reiktų viską atsakingai sutvarkyti.

„Būtina žiemai pasirengti taip, kad net prabėgomis užmetus akį į namelio prieigas ar į vidų pro langą nebūtų matyti jokių daiktų, kurie galėtų sudominti vagį. Lauke nereikėtų palikti jokių baldų, įrankių ar net vazonų: viską suneškite į namelio vidų, rūsį, garažą. Patariama visai išjungti elektros srovę ar bent jau iš elektros tinklo ištraukti visus elektrinius prietaisus“, – teigia D. Strazdienė.

Beje, jei namelyje yra sofų, ar fotelių, verta juos atitraukti nuo sienų, kad nesikauptų drėgmė ir nevešėtų pelėsis. Šiam tikslui taip pat galima palikti nebrangius drėgmės surinkėjus.

Ruošiantis žiemai būtina pašalinti iš vandentiekio vandenį, o jei yra įrengtas tualetas – ir iš jo bakelio, į bakelį bei į klozetą įberiant porą saujų paprasčiausios druskos, kad likęs vanduo neužšaltų.

Elementarus, tačiau ne visuomet sužiūrimas dalykas paliekant namelį žiemai, ar gerai uždaryti visi langai, stoglangiai, ar nepamiršta užrakinti pagalbinių vidaus ir išorės patalpų, galiausiai – ir išorinių durų.

BTA per septynis šių metų mėnesius turtą apdraudusiems gyventojams atlygino 1,119 mln. eurų nuostolių, vidutinė vieno įvykio žala siekė 823 eurus. Palyginti su pernai, išmokų skaičius išaugo 19 proc., o vidutinės žalos dydis – 20 proc.