Tarptautiniame neįgaliųjų teatro festivalyje

Balandžio 10-11 d. Alytuje vyko Tarptautinis neįgaliųjų ir jaunimo festivalis „Džiaugsmo ašara 2013“. Šiame festivalyje tarp dvidešimties dalyvių – danų, lenkų, rusų bei Lietuvos atstovų – savo miestui atstovavo ir Prienų socialinių paslaugų centras bei „Revuonos“ vidurinės mokyklos specialiojo ugdymo skyrius.

Iš viso festivalyje pasirodė per 200 dalyvių. Juos atlydėjo gausios sirgalių ir palaikymo komandos. Į didelę Alytaus kultūros ir komunikacijos centro salę prigužėjo svečių ir žiūrovų. Kaip ir kasmet, renginys buvo nemokamas, jo durys atviros visiems. Festivalis vyksta jau 11-ąjį kartą, o jį organizuoja specialiosios kūrybos draugija „Alytaus Guboja“ su vadove Sabina Bitiniene. Prie neįgaliųjų teatrinių pasirodymų prisijungė ir Alytaus mokyklų moksleiviai, savo pasirodymus dovanodami tiems, kuriems pasiruošti yra sunkiau.

Festivalyje dalyvavo Alytaus Likiškėlių, Dzūkijos ir Šaltinių pagrindinių mokyklų, Alytaus lopšelių-darželių: „Pasaka”, „Du gaideliai”, „Nykštukas” ir „Obelėlė”, Alytaus „Vilties” mokyklos-darželio ir Alytaus mokyklos-darželio „Drevinukas”,  Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro, Elektrėnų paramos šeimai tarnybos teatrinė trupė „Avilys”, Vilijampolės socialinės globos namų mimodramos teatriuko, Lazdijų rajono Veisiejų socialinės globos namų, VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro, Marijampolės socialinių paslaugų centro, Petrozavodsko (Karelijos Respublika, Rusijos Federacija) teatro studijos „Rostok” ir Nestvedo (Danija) neįgalieji, Sopoto (Lenkija) teatro trupė „Ubogi Relacji”. Renginio metu susirinkusiesiems koncertavo Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos šokių studija „Svaja”, dainavimo studijos dainininkės, instrumentinės muzikos ansamblis „Presto”.

Visus žiūrovus nudžiugino jaunųjų danų spektaklis „Cirkas Maksimus”. Scenoje pasirodė klounai, cirko artistai. Lietuvaičiai žiūrovams papasakojo Raudonkepuraitės, 7 ožiukų, paslaptingos karalystės istorijas, mergaitės, ieškančios žibinto, istoriją.

„Revuonos“ vidurinės mokyklos specialiojo ugdymo skyriaus mokinukai parodė savo paruoštą vaidinimą „Skruzdėlė atsiskyrėlė“. Mokiniai jau daugelį metų su entuziazmu dalyvauja šiame festivalyje. Jam buvo ruošiamasi nuo mokslo metų pradžios. Kovo pabaigoje jau parengtą spektaklį pirmieji galėjo išvysti „Revuonos“ pradinukai. Išbandę mažesnę sceną, jaunieji aktoriai, patobulinę spektaklį, be sunkumų savo pasirodymą perkėlė ir į didelę sceną. Spektaklio režisierė Alma Vaišnienė bei jos didžiausia pagalbininkė Kristina Belenavičienė daug dirbo kurdamos ir apipavidalindamos spektaklį. Teko ieškotis pagalbininkų bei pačioms kurti dekoracijas, sceninius kostiumus. Kovo pabaigoje sužavėję mažuosius prieniečius, nė kiek nenusileido ir Alytuje – čia žiūrovai ir juokėsi, ir plojo, ir dėkojo. A. Vaišnienė sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Ar sunku buvo pasiruošti festivaliui?

Negaliu meluoti. Tikrai buvo sunku. Šie mažieji aktoriai yra kitokie, negu dažniausiai matome scenoje. Jiems pasiruošti, išmokti žodžius, įsiminti tvarką bei vietą scenoje yra sudėtingiau negu eiliniam mokiniui, neturinčiam specialiųjų poreikių. Nors prieš tai suvaidinome spektaklį nedidelėje mokyklos scenoje, sunkus uždavinys teko atvykus į Alytų – čia reikėjo priprasti prie didelės scenos, reikėjo dar kartą sudėlioti viską į vietas.

Ar pasirodymas pavyko?

Tikrai pavyko. Labai gerai pasirodėme. Nors vaikams sunku buvo viską išmokti, tačiau jų noras pasirodyti nugalėjo sunkumus. Spektaklis ne tik pavyko. Svarbiausia – jis patraukė žiūrovų akį. Jeigu žiūrovai salėje jį žiūrėjo ir jų nuotaika sutapo su spektaklio nuotaika, galima tvirtai teigti, kad pasirodymas buvo vertingas ir žiūrovui.

O kaip vertintumėte patį festivalį? Kitus pasirodymus.

Gausiuose festivaliuose būna visko. Būna ir gerų pasirodymų, būna ir prastų. Bet kiekvienas pasirodymas, net jeigu jis prastas, yra vertingas. Vertingas aktoriams, vertingas režisieriui, vertingas visai trupei. Stebint kitą pasirodymą galima pasimokyti,  nedaryti tam tikrų klaidų. Galima pastebėti, ko reikėtų vengti savo pasirodymuose. Galima pamatyti, kokių reikėtų nenaudoti techninių detalių arba kokiu būdu jos būtų naudingesnės, labiau pastebimos žiūrovui. Žinoma, kiekvienas pasirodymas yra kaip viešai paskelbiama komercinė paslaptis. Kiekvieną panaudotą detalę, momentą, žodžius ar šokį galima įsiminti ir panaudoti savo pasirodymuose. Stebint pasirodymą, nesunku pastebėti, kaip jis pavyksta aktoriams ir kaip į jį reaguoja publika. Kuris pasirodymo fragmentas bus nuobodus žiūrovams ir kuris „išvers iš kėdės“, ir žiūrovas kitą kartą su malonumu ateis pats ir atsives draugus.

Apskritai pasirodymai nebuvo patys įdomiausi ar geriausi. Manau, spektaklius statę režisieriai tikrai galėjo labiau pasistengti.

Supratau, kad savo pasirodymą vertinate labai gerai. Ar prieniečiai gali tikėtis jį pamatyti dar kartą? Ar planuojate daugiau pasirodymų?

Taip. Tikrai planuojam. Išbandę jėgas profesionalioje aplinkoje ir prieš plačią auditoriją, dabar drąsiai galime planuoti pasirodymus ir savo mylimiausioje pasaulio vietoje – Prienų rajone. Šiek tiek pailsėję pulsim džiuginti ir vietinius žiūrovus.

Po spektaklio kalbinti jaunieji aktoriai labai džiaugėsi ir festivaliu, ir dovanomis, ir savo pasirodymu. Nė vienas neabejojo, ar dar sykį norės vaidinti – bet kur ir bet kada!

Antrąją dieną lietuvių iš visos respublikos, lenkų iš Sopoto bei rusų iš Karelijos pasirodymus vainikavo Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos vaikų pasirodymas.

Visi dalyviai, visos trupės buvo apdovanotos gausiais rėmėjų prizais. Organizatoriai galėjo ramiai atsipūsti. O svečiai iš užsienio džiaugėsi smagia išvyka bei surastais draugais.

Mantvydas Prekevičius