Vaiko teisių apsauga 2012-2013 metais
Kovo 13 d. Prienuose vyko Kauno, Alytaus ir Varėnos apskričių savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų seminaras-pasitarimas „Praktiniai vaiko teisių įgyvendinimo aspektai: problemos ir jų sprendimo būdai“. Jo metu buvo aptarti praėjusių metų rezultatai ir šių metų planai, apžvelgti vaiko globos organizavimo nuostatai ir administracinės atsakomybės taikymo galimybės.
Seminarą apskričių savivaldybių vaiko teisių apsaugos specialistams organizavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Seminaro dalyvius sveikino Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė, rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Olisevičienė.
VVTAĮT prie SADM direktoriaus pavaduotoja Simona Bronušienė praėjusių metų veiklos rezultatų ir šių metų darbo planų apžvalgą pradėjo aptardama Vaiko teisių apsaugos specialistų (VTAS) vaidmenį, atstovaujant vaiko interesams teisme, baudžiamajame, administraciniame ir civiliniame procese. Anot pranešėjos, didžiausias VTAS vaidmuo yra civiliniame procese. Praėjusiais metais daugiausia ieškinių, išvadų teikta bylose dėl tėvų valdžios ribojimo, globėjo atleidimo, nušalinimo ir naujo paskyrimo. Tačiau analizuojant duomenis, kuriuos teikia VTAS, matyti, kad specialistai nelabai aktyviai naudojasi apeliacijos teise (per metus buvo paduoti tik 7 apeliaciniai skundai dėl priimtų nepalankių teismo sprendimų), todėl S. Bronušienė skatino specialistus aktyviau naudotis šia teise. Ji sakė, kad esant tokiam darbo krūviui, kai reikia viską atlikti laikantis tarptautinių reikalavimų, tarnyboms sudėtinga savo veiklą vykdyti, tačiau planuojama per keletą metų pasiekti, kad bendromis jėgomis būtų įgyvendintos VVTAĮT parengtos metodinės rekomendacijos.
2013 m. planuojami įvairių institucijų specialistų pasitarimai ir seminarai dėl išvadų teikimo, dėl vaiko poreikių vertinimo ir vaiko nuomonės išklausymo, VTAS vaidmens baudžiamajame procese, metodinių rekomendacijų ir klausimynų aptarimo bei kitomis temomis.
Socialinės rizikos šeimos
VVTAĮT direktoriaus pavaduotoja S. Bronušienė paminėjo, jog Lietuvoje yra 10 389 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 21 303 vaikai, t. y. 3,8 proc. visų šalyje gyvenančių vaikų.2012 m. į apskaitą įrašytos 1766 šeimos, kuriose auga 3 140 vaikų. Nors socialinės rizikos šeimose daugiausia auga10 m. ir vyresni vaikai, praėjusiais metais įrašytos šeimos augina vaikus iki3 m. Tokio amžiaus vaikai dažniausiai yra paimami nuo tėvų, apgyvendinami institucijose. Šioms šeimoms trūksta kompleksinių paslaugų, ypač kaimo vietovėse. Kadangi šie vaikai auga namuose, jie nedalyvauja dienos centruose, nevedami į ugdymo įstaigas, dažniausiai šeimos bendrauja su socialiniais darbuotojais, o jų teikiamos paslaugos apsiriboja tik konsultavimu ir informavimu. Tikėtis kažkokių pokyčių, anot pranešėjos, dabar vargiai įmanoma.
– Į socialinės rizikos sąrašą mes dažniausiai įrašome šeimas, kai toliau nėra kur eiti. Efektyvus darbas įmanomas, bet tam reikia labai daug pastangų. Didelė problema yra socialinių darbuotojų ir VTAS bendradarbiavimas. Galbūt lemia kvalifikacijos skirtumai, skirtingas pavaldumas. Kai kuriose savivaldybėse socialiniai darbuotojai ne visada noriai vykdo VTAS prašymus, VTAS ne visada tinkamai užduoda klausimus. Mes patys mokomės užduoti jiems klausimus, kad gautume tą informaciją, kurios mums labiausiai reikia. Turime mokytis skaldyti prašymą į kiek galima smulkesnius klausimus, kad žmogus žinotų, į ką jam orientuoti savo darbą su šeima, – skatindama socialinių darbuotojų ir VTAS tarpusavio bendradarbiavimo, S. Bronušienė teigė, kad2013 m. SADM žada organizuoti socialinių darbuotojų ir VTAS mokymus pagal naujas vaiko poreikių vertinimo šeimoje metodines rekomendacijas, aptarti vaiko paėmimo tvarką, socialinės rizikos šeimų apskaitos tvarką.
Smurtas prieš vaikus
Savo pranešime S. Bronušienė nemažai dėmesio skyrė smurto prieš vaikus analizei. Pirmiausia ji pastebėjo, jog labai trūksta bendradarbiavimo tarp VTAS ir kitų institucijų. VRM duomenimis, praėjusiais metais nuo smurto nukentėjo 1 716 vaikų, o VTAS duomenimis – 1261. Beveik 500 atvejų nepasiekė VTAS‘o. Anot S. Bronušienės, tai rodo, kad VTAS negauna visų duomenų apie smurtą šeimoje patyrusius vaikus arba gauna per vėlai, kai pagalba jau yra pavėluota.
Analizuojant duomenis, pastebėta, kad mieste smurto atvejų daugiau negu kaime. Auga skaičius vaikų, ypač iki3 m. amžiaus, nukentėjusių nuo psichologinio smurto.
– Dauguma prieš vaiką smurtavusiųjų yra vaikui pažįstami žmonės. Institucijoms sunku įtakoti tokius reiškinius. Kai smurtas vyksta šeimoje, jį nustatyti ir pamatyti yra pakankamai sunku, – teigė pranešėja.
Seminaro dalyviai taip pat pritarė, kad psichologinio smurto atvejus labai sunku nustatyti. Atrodo, žmogiškųjų išteklių pakaktų: yra mokyklos, socialinių paslaugų centrai ir VTAS, bet kai kiekvienas dirba sau, vaikas liekas „be galvos“. Šiais metais bus kreipiamas didesnis dėmesys smurtą patyrusiam vaikui ir šeimai. Tokios pagalbos, pasak pranešėjos, labai trūksta mažesniuose rajonuose arba kaimiškose vietovės. Pastebėta, kad smurto atvejų padaugėja vasaros metu.
Kalbėdama apie ypatingus atvejus, VVTAĮT direktoriaus pavaduotoja pastebėjo, kad duomenis apie tokius atvejus šeimoje teikė tik 33 VTAS.
– Dauguma ypatingų atvejų buvo dėl seksualinio smurto: nukentėję 32 vaikai. Iš 95 nukentėjusių vaikų tik 39 augo socialinės rizikos šeimose. Tai griauna mitą, kad ypatingų atvejų būna tik socialinės rizikos šeimose. Vaikų globos namuose užfiksuotas 61 ypatingas atvejis. Vaikai seksualinę prievartą daugiausia patyrė nuo svetimų pilnamečių ir kartu gyvenančių globotinių. Problemos tokios pačios, kaip ir kalbant apie smurtą prieš vaikus. Tai pagalbos organizavimas, ypač vasaros metu ir mažesniuose rajonuose, pagalba smurtautojui nepilnamečiui. Mes visi dažniausiai orientuojamės į smurto auką, o ką daryti su nepilnamečiu, kuris neaišku, dėl kokių priežasčių taip pasielgė, – svarstė S. Bronušienė.
Atsižvelgiant į situaciją šalyje ir savivaldybėse, šiais metais planuojami komandiniai mokymai vaiko gerovės specialistams smurto prieš vaikus prevencijos, intervencijos bei kontrolės klausimais.
Vaikų globa šeimoje
VVTAĮT direktoriaus pavaduotoja pastebėjo, kad nežiūrint mažėjančio tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, vaikų, kuriems nustatyta globa, dalis visų Lietuvoje gyvenančių vaikų atžvilgiu lieka panaši (apie 2 proc.). Anot jos, tai liūdina, nes vaikų padėtis Lietuvoje negerėja. Daugiausia tėvų globos neteko vaikai iki3 m. amžiaus.2012 m. šeimose buvo globojami 6105 vaikai, daugiausia – vyresni nei10 m. Per metus globa šeimose nustatyta 831 vaikui. Pagrindinė globoti motyvuojanti priežastis yra giminystės ryšiai. Iš daugiau nei 6000 globojamų vaikų per 4000 gyvena giminaičių šeimose. Dauguma globėjų sugina po vieną vaiką.
Vaikų globa institucijose
VVTAĮT direktoriaus pavaduotojos teigimu,2012 m. pabaigoje vaikų globos namuose (VGN) augo 4 030 vaikų. Nors vaikų, globojamų institucijose, skaičius kasmet mažėjo, tačiau dalis tėvų globos netekusių vaikų, augančių institucijose, išaugo.
– Liūdina tokia statistika, nes šiandien daugiau nei 4000 vaikų vis dar gyvena institucijose, ir daugiau nei 1000 vaikų globa institucijoms nustatyta pernai metais. Deja, daliai institucijose augančių vaikų globa nustatyta ne po vieną kartą. Laikinoji globa dažniausiai nustatyta vaikams į vaikų globos namus patekus pirmą kartą. Stebint, kiek yra laikinųjų globų vaikams, kurie pateko į globą per2012 m., ir kiek yra laikinųjų globų2012 m. pabaigoje, matyti, jog skaičius yra panašus. Laikinoji globa institucijoje tęsiasi vidutiniškai metus, tad tų atvejų, kai mes institucijoje auginame vaikus su laikinąja globa, mažėja. Džiugina tai, kad pakankamai daug vaikų grįžo į biologines šeimas, – pasidžiaugė S. Bronušienė.
Anot jos,2013 m. planuojama tęsti pradėtus vaikų globos namų specialistų mokymus, kaip ruošti vaiką globai ir įvaikinimui šeimoje. Su šia problema susiduria vyresniojo amžiaus vaikai, apsisprendę išeiti į naują šeimą ir kurti ten kitus santykius.
– Mes ruošiame globėjus, įtėvius, bet lygiai taip pat turime ruošti ir vaikus, kad jie žinotų savo istoriją ir suprastų, kodėl pateko čia, o ne kitur, ir koks yra jų gyvenimo planas, – sakė pranešėja.
Globa – neįkainojama dovana
– Ką daryti, kad tų globėjų atsirastų daugiau, nes nei globos išmokos, nei papildomi priedai, savivaldybių mokami globėjams, neskatina žmonių užsiimti šia veikla? Vienas iš variantų, apie kurį mes galvojame, tai profesionali laikinoji globa, kai žmonės būtų įdarbinti globėjais. Neįmanomų dalykų nėra, bet reikia pagalvoti, kaip tai padaryti geriausiai. Galvojame, jog žmogus, įdarbintas laikinuoju globėju, galbūt ir atsakomybę kitokią jaus, ir nebus paliktas vienas, galės kreiptis pagalbos į profesionalią tarnybą. Galbūt tai yra „drambliuko svajonė“, bet svajoju ir tikiuosi, kad ši svajonė išsipildys, – kalbėjo S. Bronušienė.
Skatindami globą, šiemet SADM ir VVTAĮT planuoja daug renginių, teminių pokalbių šiais klausimais. Artimiausią pusmetį bus organizuojama globėjų konferencija, rudenį – įmonių dienos vaikams ir su vaikais mokymai savivaldybėse, tęstinės paslaugos ir svečiavimasis. Tačiau geriausia reklama, kaip sakė direktoriaus pavaduotoja, iš lūpų į lūpas.
Pranešime buvo apžvelgtos bendros įsivaikinimo galimybių tendencijos Lietuvoje. Kalbėta ir neteisėto vaikų išvežimo į užsienio valstybes, ir tarptautinių apsaugos priemonių taikymo vaikams, esantiems užsienyje, globėjo ir globotinio išvykimo į užsienį, laikinosios globos tėvų prašymu, administracinės atsakomybės taikymo klausimais.
Roma Sinkevičiūtė
