Prisiminėme tremtį
Ne pirmi metai kovo pradžioje Išlaužo sveikuolių klubo „Šventupė“ narių, vadovaujamų Svetlanos Batutis, organizuojama jau tradicija tapusi „Gerumo dienos“ šventė.
Šiais metais „Gerumo diena“ buvo skirta tremtinių pagerbimui. Ji prasidėjo Išlaužo bažnyčioje, kur buvo aukojamos Šv. Mišios už gyvus ir mirusius tremtinius. Šv. Mišiose su išlaužiečiais dalyvavo ir garbūs svečiai: Dalytė Raslavičienė ir Antanas Lukša su žmona. Po Lietuvos kalinių ir tremtinių vėliava pasipuošusios tautiniais rūbais per Šv. Mišias oriai stovėjo dailios jau laisvos Lietuvos lietuvaitės, tremtinių dukros ir vaikaitės.
Po Mišių ėjome prie tremtiniams pastatyto koplytstulpio Išlaužo kapinėse, čia padėjome gėlių, uždegėme žvakeles, skambėjo balsingų Skriaudžių ansamblio dainininkų dainuojamos patriotinės dainos.
Iš kapinių patraukėme į Išlaužo pagrindinę mokyklą. Jau fojė mus pasitiko Skriaudžių kanklininkės ir dainininkai, kurie džiugino skambiomis dainomis ir kankliavimu. Besiklausydami muzikos galėjome apžiūrėti tremtinių ir klubo narių suruoštą parodą „Prisimink tremtį“.
Šventės atidarymas vyko mokyklos salėje. Susirinkusiuosius pasveikino klubo vadovė Svetlana, šventės vedėja Jurgita ir Išlaužo seniūnas Tomas Skrupskas.
Prisiminimais, atskleidžiančiais svarbius mūsų istorijos faktus, dalijosi tremtyje tai išgyvenusieji: Alfonsas Senikas, Ona Juodsnukienė, Juozas Kižys, Stasė Rakauskienė, Jonas Brundza, Algis Skučas, Pranas Batutis, Augustinas Bajerčius.
Mums, nepatyrusiems tremtinio dalios, nelengva suvokti šių žmonių patirtas kančias: šaltį, badą, pažeminimą, alinantį darbą, netektis. Tačiau klausydamiesi jų pasakojimų ir žiūrėdami ekrane rodomus vaizdus apie buitį, darbą, matydami jų akyse sužibusias ašaras – tarsi gyvenimo atšvaitus, negalėjome likti abejingi.
Jeigu dabar, po šitiek metų, prisimenama viskas – net duonos davinys gramais, tampa aišku, kaip giliai jų širdyse visa tai įaugę. Šiuos žmones neabejotinai lydėjo nenumaldomas Tėvynės ilgesys ir laisvės troškimas. Suprasdami tai, nelaikykime Nepriklausomybės kasdienybe. Nepripraskime prie džiaugsmo ir laimės, kad esame laisvi.
Ant didžiulio Tarybų Sąjungos žemėlapio buvo segamos mažytės Lietuvos trispalvės vėliavėlės, žyminčios kiekvieno iš renginio dalyvių tuometinę gyvenamą, o kai kurių ir gimimo vietą, daugiausia tolimajame Sibire.
D. Raslavičienė kiekvienam padovanojo po tremtinių knygą. Šventės organizatorės dėkojo svečiams už paramą ir dalyvavimą mūsų šventėje. Už paramą dėkojo mokyklos direktorei Rasai Žilinskienei, Tėvynės sąjungos pirmininkei Stefanijai Juodienei, dosniausiam rėmėjui, „Išlaužo žuvis“ direktoriui Dariui Svirskiui, klubo narėms – vaišių stalo šeimininkėms ir kitiems. Klubo narė Ona Paškevičienė buvo pasveikinta garbaus jubiliejaus proga.
Birutė Kižienė mokyklos direktorei iškilmingai įteikė iš tremties parvežtą mirusios savo anytos Skučienės kilimėlį. Tai dovana mokyklos buities muziejui.
Po iškilmingos dalies klausėmės Kauno tremtinių choro „Ilgesys“ koncerto. Jų repertuare buvo ir ilgesingų tremtinių, ir linksmų liaudies dainų.
Mūsų išradingoji vadovė kiekvienam choristui įteikė po papuoštą bananą – delfiną, simbolizuojantį švelnumą, meilumą, draugiškumą.
Koncertu mūsų šventė nesibaigė. Dar ilgiau kartu pabūti susirinkom mokyklos valgykloje prie vaišių stalo.
Šventei besibaigiant, visų smagiai ir prasmingai praleistos dienos dalyvių vardu Stefanija Juodienė nuoširdžiai padėkojo klubo vadovei Svetlanai ir jos vyrui, kad kitados iš tremties mums parvežė šią moterį.
Aldona Andriuškevičienė,
klubo „Šventupė“ narė
