Jaunimo užimtumui reikia daugiau dėmesio
Šeštadienį, kovo 16 dieną, „Karališkoje rezidencijoje“ vyko Lietuvos mažų miestelių krepšinio lygos diskusijų forumas „Jaunimo užimtumas seniūnijose“. Forumo darbe dalyvavo LMMKL asociacijos prezidentas Arūnas Vaidogas ir daugelio Lietuvos savivaldybių seniūnijų seniūnai, sporto reikalų atstovai.
Forumo dalyvius pasveikinęs asociacijos prezidentas A. Vaidogas, pasidžiaugė, kad susirinko daug atsakingų asmenų, besirūpinančių, kad jų miestelių ir seniūnijų jaunimas domėtųsi sportu, prasmingai leistų laisvalaikį ir pasiektų rezultatų.
A. Vaidogas priminė judėjimo pradžią, kai1998 m. Rokiškio rajone, Obeliuose, Romo Kundelio iniciatyva įvyko pirmasis čempionatas. Jame žaidė 5 komandos. 2010-2011 m. žaidynėse rungėsi jau net 34 mažų miestelių komandos, o 2011-2012 m. sezone jų skaičius išaugo iki 48. Tai rodo, kad krepšinis populiarus ir žaidžiamas visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Lyga buvo įkurta, tačiau vieningos sistemos nebuvo. Pietryčių provincijos pastangomis pernai, liepos mėnesį, buvo įregistruota Lietuvos mažų miestelių krepšinio lyga, kuri organizuoja čempionatą visoje šalyje.
Kam rūpi jaunimo reikalai
Pirmuoju LMMKL prezidentu ketverių metų kadencijai buvo išrinktas A. Vaidogas, o organizaciniam komitetui vadovauti patikėta Martynui Karaliūnui.
Pagal žaidynių įstatus, čempionatai vyksta keturiose provincijose, kurios buvo sukurtos teritoriniu principu. Po dvi geriausias provincijų komandas tęsia kovas dėl LMMKL čempionės vardo.
A. Vaidogo teigimu, lyga realiai sprendžia jaunimo užimtumo problemas seniūnijose, kur žmonės daugiausia dirba visuomeniniais pagrindais. Kiekviename respublikos rajone ar savivaldybėje yra vis kitokia struktūra, skirtingai žiūrima į jaunimo užimtumo problemas. Būtų idealu, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų sporto salė su krepšinio aikštele, atitinkančia reikalavimus ir standartus, ir tos vietovės gyventojai ten galėtų leisti laiką. Asociacijos prezidentas pasidžiaugė, kad krepšinis sulaukia vis daugiau naujų žaidėjų, kurie buriasi į komandas ir įsijungia į mažų miestelių krepšinio lygos gretas. Dabar šios lygos čempionate dalyvauja 40 komandų iš 22 rajonų.
Apžvelgdamas mažų miestelių ir seniūnijų situaciją, A. Vaidogas pastebėjo, kad geriausias sąlygas sportuoti turi Elektrėnų savivaldybės Bežodžių seniūnijos jaunimas. MMKL prezidentas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu daugelyje savivaldybių vyksta mokyklų renovacija, tad tuo pasinaudojant galima padidinti turimas sporto sales. Sumaniai ir kūrybingai dirbant galima ne tik rasti rėmėjų, bet kartu su bendruomenėmis pasinaudoti VVG projektų lėšomis.
Kalbėdamas apie jaunimo užimtumą seniūnijose, A.Vaidogas pastebėjo, jog rajono vadovai skirtingose šalies vietovėse skirtingai supranta šios problemos svarbą. Pasak jo, tai matyti ir iš šioje konferencijoje dalyvaujančių seniūnų skaičiaus. Kam įdomu ir rūpi, kaip sudaryti geresnes jaunimo užimtumo sąlygas jų gyvenamoje vietovėje, tie atvyko, o kam nerūpi, tų čia nėra.
Lygos prezidentas akmenuką metė ir į kūno kultūros mokytojų daržą, esą šie galėtų parodyti daugiau iniciatyvos organizuojant sportines varžybas.
Jo manymu, spręsdami sporto aikštynų įrengimą bei jaunimo užimtumo problemas per mažai tarpusavyje kalbasi savivaldybių, seniūnijų ir bendruomenių atstovai.
Kūno kultūros mokytojų poziciją išsakė Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas Rimantas Levulis. Jis pastebėjo, kad vien mokytojo entuziazmo nepakanka, kad būtų pasiekti geri rezultatai. Reikalingi rėmėjai verslininkai ir politikai, kurie padėtų įgyvendinti tai, kas sumanyta.
Reikia ryžtingų ir sumanių žmonių
Pirmasis diskusijose pasisakė Vytautas Barzdaitis, Elektrėnų savivaldybės Semeliškių seniūnijos seniūnas. Jis sakė, kad norint vykdyti jaunimo užimtumo sportu misiją, reikia turėti bazę (sporto salę), finansavimą ir vadovą. Norint gauti rezultatą, reikia pasukti galvą, iš kur gauti lėšų, kokiuose projektuose galima dalyvauti. Jų seniūnija sugebėjo įrengti daugiafunkcinį aikštyną, krepšinio ir tinklinio aikšteles. Yra ir aerobikos salė, kurioje užsiėmimai vyksta 2 kartus per savaitę. Užsiėmimai mokami, nes reikia samdyti specialistę, kuri juos pravestų. Seniūnas pasidžiaugė, kad seniūnijoje vyksta renginiai, sporto šventės, organizuojami krepšinio turnyrai. V. Barzdaitis pašmaikštavo, kad tiems, kas savo pasyvumą dengia finansiniais nepritekliais, krizė yra ne finansinė, o galvose. Seniūnas dalijosi patirtimi, kaip reikia paruošti bendruomenės žmones, kad iš jų tarpo būtų išugdyti lyderiai, kurie mokėtų ne tik rašyti projektus, bet ir organizuoti renginius. Jų seniūnijos jaunimas dalyvauja tarptautiniame projekte „Veiklus jaunimas“, iš ES lėšų šiai programai vykdyti buvo skirta 40 tūkst. litų. Kai atsiranda ryžtingų, sumanių ir kūrybingų žmonių, padaryti galima daug.
Jei nespręsim problemų – neliks jaunimo
Konstruktyviai apie jaunimo problemas kalbėjo Algimantas Varanavičius, į Birštoną atvykęs net iš Rokiškio rajono Kavarsko miestelio. Pasak jo, skauda širdį, kai pamatai, ką dabar veikia jauni žmonės. Pateikė skaičius: prieš 20 metų Kavarsko vidurinėje mokykloje mokėsi 1200 mokinių, o dabar nė pusės tiek nėra. Iš 3500 seniūnijos gyventojų – tik 400 jaunimo, tad veikla laikosi ant entuziastų pečių. Kaip sakė A. Varanavičius, turi jie tik apgailėtiną salę, o mokyklos renovacija – tik sienų pabaltinimas. O reikėtų ne tiek jau daug lėšų šiek tiek praplatinti ir pailginti sporto salę, kad atitiktų bent minimalius reikalavimus. Tačiau džiugina tai, jog ruošiamas laisvalaikio ir pramogų centras, kur bus žaidžiamas stalo tenisas, biliardas ir kt.
Turi rėmėjų ir aktyvų jaunimą
Šilalės rajono savivaldybės pajūrio seniūnijos seniūnė irgi negalėjo pasigirti labai geromis sąlygomis sportui, tačiau sakė, kad jie nėra pamiršti ir nežinomi, turi šioje mažų miestelių krepšinio lygoje dvi komandas, tam tikrą savarankiškumą, rėmėjų ir svarbiausia – aktyvų jaunimą. O pavasarį prasidės sporto objektų renovacija ir tikimasi, kad sąlygos jaunimo veiklai dar pagėrės.
Aktyvia veikla ir jaunimo meile savo kraštui džiaugėsi Trakų savivaldybės Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė. Aukštadvaris yra jaunimo traukos vieta, čia vasarą vyksta daug renginių. Yra 4 mokyklos, kaimo turizmo sodybos. Pasak ponios Jadvygos, reikia didesnio finansavimo ir didesnio savarankiškumo seniūnijoms, tada jos galės daugiau padaryti, ne tik ištiesę ranką prašyti pinigėlių iš aukščiau sėdinčiųjų. Seniūnija nėra paramos gavėja, todėl seniūnei tenka rašyti projektus ir nuo bendruomenės, ir nuo parapijos, ir dar nuo kažko, kad galėtų gauti finansavimą. VVG grupė gavo apie 9 mln. litų, tad 1,5 mln. nubyrėjo ir kuriamam atviros erdvės jaunimo centrui. „Iš Aukštadvario jaunimas nebėga“ – sakė seniūnė, tad ir stengtis yra dėl ko.
Atkreips dėmesį ir Seimas
Seimo narys J. Požėla pripažino, kad jaunimo užimtumo politiką reikia formuoti bendraujant su vietos specialistais ir atsiklausus jų nuomonės. Anksčiau tai buvo daroma formaliai, o dabar jis pažadėjo, kad pats stengsis apsilankyti daugelyje seniūnijų ir susipažinti su padėtimi. Masinis jaunimo užimtumas įmanomas per sportą ir per esamą infrastruktūrą seniūnijose. Pozityvus požiūris į jaunimą labai svarbus, nors jauni žmonės labai skirtingi. Įvairios institucijos turi šnekėtis tarpusavyje, suprasti, ko nori jaunimas, ko jam reikia. Seimo Jaunimo ir sporto komisijos vadovas sakė, kad reikia statyti mažiau didelių ir brangių objektų, kurių išlaikymas brangiai kainuoja, o turėti daugiau mažesnių, prieinamų visuomenei. J. Požėla pasidžiaugė gražiu Aukštadvario ir Semeliškių seniūnijų pavyzdžiu, kaip ten dirbama su jaunimu, svarstė, ką reikės daryti su žemės ūkio mokykla ir ten esančia sporto baze, kur galėtų įsikurti respublikos futbolininkų ruošimo centras.
Reikia aptarti iškilusias problemas
Konferencijos darbe dalyvavo ir kalbėjo UAB „Ekonova“ generalinis direktorius Marius Dvareckas. Jis pritarė entuziastų iniciatyvoms plėtoti jaunimo sportinį judėjimą, dalyvavimą Lietuvos mažų miestelių krepšinio lygoje, kurioje kasmet gausėja dalyvių. Jis taip pat pasakojo, kad jam teko patirti, kaip Vokietijoje žmonės eina į krepšinio ar futbolo varžybas, kur žaidžia jų bendruomenės komandos, ir jas palaiko. Taip pat galėtų būti ir pas mus.
Savo mintimis apie sportinį judėjimą, dalyvavimą mažų miestelių krepšinio lygoje ir sporto problemų sprendimą pasidalino Birštono SC direktorius Saulius Smailys. Birštone sportui ir kultūrai skiriamas deramas dėmesys, pakanka ir lėšų, tik daugėjant sporto šakų jau neužtenka vietos. Birštone irgi planuojama statyti daugiafunkcinį sporto centrą, kuris pats save išlaikytų ir nereikėtų prašyti lėšų iš Savivaldybės.
Lietuvos mažų miestelių krepšinio lygos varžybų direktorius M. Karaliūnas kalbėjo apie sporto sales, kuriose vyksta lygos varžybos, apie teisėjų ir sekretoriato kvalifikaciją.
Kaip sakė A. Vaidogas, į LMMKL kviečiamos visų Lietuvos mažų miestelių, kurie nėra rajono centrai, krepšinio komandos. Anot jo, tegul žaidžia, kas nori, nereikia daryti labai griežtos atrankos ir neatbaidyti žmonių. Į klausimą, ar reikia visiems susirinkti bent vieną kartą per metus ir pasikalbėti rūpimais klausimais, pasidalinti mintimis, patirtimi ir dvejonėmis, forumo dalyviai atsakė teigiamai.
Stasė Asipavičienė
