Sveiki sulaukę šv. Velykų!
Sveiki sulaukę šv. Velykų!
Evangelistas Matas pasakoja, jog ankstų Velykų rytą Marija Magdalietė pirmoji atėjo prie Jėzaus kapo. Tačiau Viešpaties kūno ji ten neberado. Netrukus, kaip liudija evangelinis pasakojimas, Marija sutiko ir patį prisikėlusį Jėzų.
Šis susitikimas jai suteikė didelį džiaugsmą. Ji drauge su kita Evangelijoje minima Marija skubėjo ta nepaprasta žinia pasidalinti su kitais Jėzaus mokiniais.
Ir mes po daugiau nei dviejų tūkstantmečių džiaugiamės šia ypatinga žinia. Vieni kitus sveikindami su šv. Velykomis, kaip pirmąjį Velykų rytą moterys, dalijamės Kristaus prisikėlimo žinia su visais mums brangiais ir artimais žmonėmis.
Tiesa, mes prisikėlusio Jėzaus nesutikome taip, kaip aną šventą rytą Evangelijoje minimos moterys. Tačiau tikime, kad Kristus prisikėlė, remdamiesi šių moterų, Kristaus mokinių, daugybės kitų amžininkų liudijimu. Tikime, nes Dievo veikimas per amžius gyvas ir veiksmingas. Mūsų tikėjimą papildo ir stiprina milijonų iki mūsų gyvenusių krikščionių tikėjimas.
Velykų dienos iškilmingoje liturgijoje skaitomi Šventojo Rašto tekstai mums atpasakoja pirmųjų Kristaus mokinių kelią į tikėjimą jų Mokytojo prisikėlimu. Šiame kelyje susipina žmogaus pastangos, ieškojimas ir tiesą padedanti perprasti Dieviška šviesa. Apaštalų įtikėjimo kelyje matome ne tik tvirtumą, bet ir išgąstį, netikrumą, tačiau taip pat ir stiprų norą viską suprasti, įsitikinti, kaip yra iš tikrųjų.
Jėzaus mokiniams nepakako moterų liudijimo. Jie bėgo prie kapo, nes Kristaus prisikėlimu tada nebuvo lengva patikėti. Tuo tikėti nelengva taip pat ir mūsų dienų žmonėms. Vis dėlto mums lengviau, nes per du tūkstantmečius sukaupta didelė tikėjimo paieškų ir jo gilinimo patirtis. Svarbu ją perimti, įdėti pastangų, kad neliktume abejingi.
Mielieji, nuoširdžiai Jus visus sveikinu sulaukus šv. Velykų, dalinuosi savo asmeniniu tikėjimu ir džiaugsmu Kristaus prisikėlimu. Kartu visiems linkiu gyvo ir tvirto tikėjimo. Kaip ir prisikėlęs Viešpats linkėjo apaštalui Tomui: „…jau nebebūk netikintis – būk tikintis“ (Jn 20, 27). Jus visus telydi džiaugsmas ir nuolat stiprinanti bei palaikanti Dievo malonė.
Vilkaviškio vyskupas RImantas Norvilas
Mieli tikintieji!
Kristus prisikėlė!
Meilė nugalėjo, gailestingumas nugalėjo!
Neškime šią džiugią žinią į kiekvienus namus,
džiūgaukime su šeimomis ir skelbkime
kiekvienai širdžiai.
Popiežius Pranciškus
Mūsų ir visų amžių žmonijos paguodai ir džiaugsmui virš nuodėmės, mirties ir pragaro tamsybių kaip nugalėtojas prisikėlė Atpirkėjas, taip baigdamas mūsų išganymo darbą. Nebe mirtis yra paskutinis žmonijos žodis ir nebe kapas žmonių galutinė vieta, bet gyvenimas ir prisikėlimas su Kristumi.
Mūsų širdys turi prisikelti kartu su Kristumi. Iš nuodėmės kapo, iš savo silpnybių kapo. Mes turime pasakyti sau tai, ką kadaise pasakė vienas prancūzas, priėmęs krikštą: ,,Sudegink tai, ką iki šiol garbinai, garbink tai, ką iki šiol niekinai“ (šv. Remigijus). Sudeginkime barnius ir apsileidimą, sudeginkime pavyduliavimą ir piktas šnekas, sudeginkime įtarinėjimus, apsileidimą maldoj ir bailumą pasirodyti krikščioniu. Tapkime nauji, kitokie, prisikėlę. Velykos teiššluoja iš mūsų širdžių visokius pelėsius, dulkes, voratinklius. Teatsiranda vietos meilei, jautrumui, nuoširdumui, pareigingumui. Gyvenkime kaip Kristaus mokiniai, visur ir visada būkime tvirti savo dvasioje – prabudę meilei ir maldai, prisikėlę kilnumui, rodantys pavyzdį kitiems.
Šv. Velykos tepripildo kiekvieną dieną prasmės ir džiaugsmo!
Prienų dekanato dekanas kan. Jonas Baliūnas
Sveiki sulaukę šv. Velykų!
Yra žodžiai, kurie širdį priverčia sukrusti, įvykiai, kurie pripildyti meilės galios, jungia žmones, suteikia džiaugsmą, atgimdo pasaulį, žmogų padrąsina.
Tokia proga yra Velykos, kai Viešpats kviečia keltis, atnaujinti žvilgsnį į save, įvertinti Dievo duotą gyvenimo dovaną, atpažinti Jo buvimą ir priimti Jo kelius.
Tegu prisikėlęs Kristus sustiprina viltį, ateina su pagalba mūsų silpnumuose, kad būtume pajėgūs tikėti ir melstis kiekvienoje situacijoje.
Su nuoširdžiais Velykų sveikinimais!
Pagarbiai mons. kun. Juozapas Užupis
