Į Prienus grįžta seni gūdūs sovietiniai Tarybos valdymo laikai?

              Visi dažnai klausiame, kodėl mes nemylime vieni kitų, nemylime partinių veikėjų, funkcionierių, pagaliau nemylime Lietuvos ir emigruojame? Tokiai neapykantai atsirasti didelių dalykų nereikia. Įžeisk šeimos narį, kaimyną, bendradarbį ir tuoj pajusi, kad gyvenimas tapo nemielas. Jis man, tremtiniui, pirmos grupės invalidui, pasidarė nemielas, kai likimas lėmė, kad mano ūkio valdos kaimynu tapo „garsusis“ Tarybos narys, žemdirbių vedlys – Martynas Butkevičius. Tačiau sprendžiant konkrečius gyvenimo klausimus, pareikalavus išvalyti jau nuo 2016 m. balandžio 6 dienos mano asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype M. Butkevičiaus naudotų (tada šį sklypą nuomavo M. Butkevičiaus dukra Aušra) mėšlo rietuvių liekanas ir 2014 metais suvežtų žemių kaupus, kilo ginčas. Šis ginčas atviras ir šiandien. Jeigu tai būtų kitas asmuo, tai manyčiau, kad žmogus nesąmoningas ir nesupranta, tačiau Ūkininkų sąjungos pirmininkui ir Tarybos nariui taip elgtis nevalia.

              Dar didesnė tragedija tapo, kai M. Butkevičius pasidarė mano žemės sklypo kaimynu. Susitarti bandėme gražiuoju – nepavyko. Kreipėmės į Prienų žemėtvarkos skyrių. Žemėtvarkininkai norėjo padėti geruoju ir nustatyti sklypo ribas, bet M. Butkevičiui buvo ne lygis tartis. Šiandien bylinėjamės. Aš laimėjau pirmos instancijos teisme prieš savo kaimyną, Ūkininkų sąjungos pirmininką, Tarybos narį Martyną Butkevičių. M. Butkevičius apskundė apeliacine tvarka. Taigi taip ir toliau sėjama nepagarba, neapykanta, plinta ginčai, nesantaikos, kai antpečiais prisidengęs veikėjas nori įvesti savo tvarką, susistatyti savo kadrus ir karaliauti.

              Be abejo, aš mažas žmogus, mane galima stumdyti, bet terorizuojamas nesileisiu, neleisiu tokios netiesos ir nepagarbos, kai rajono savivaldybės valdančioji dauguma formuojama asmeninių ambicijų pagrindu. Tada paminami visi garbės kodeksai, atsakomybė, noras, kad Lietuva išliptų iš gilios krizės. Taip nutiko ir šių metų kovo 2 dieną, kai prie valdančiosios daugumos prisijungė ir Valstiečiai. Tačiau jie atėjo ne spręsti opių rajonui klausimų, bet įgyvendinti savo tikslus – atleisti Žemės ūkio skyriaus vedėją D. Šimukonį, užkariauti žemėtvarkos skyrių ir, žinoma, pasistatyti savo žmones. Sukilo žemdirbiai. Įvyko susitikimas su meru. Bet tai kol kas yra tuščias reikalas. J. Vilionis jau skelbia, kad D. Šimukonis yra atleistas, M. Butkevičius skambinėja žemdirbiams klausdamas „Ką jūs čia darote?“, grasina komisijomis ir kitais dalykais. Tai pajutau ir aš. Šių metų kovo 11 dieną nuo 5 valandos ryto mano gatvėje buvo pastatytas policijos ekipažas, tikintis sulaikyti galbūt išgėrusį mano sūnų, kuris šventė savo gimtadienį, ar mane. Žinoma, akcija nepavyko, nes nei aš, nei mano šeima tokių dalykų netoleruoja.

              Šiuo rašiniu kreipiuosi į rajono merą, Tarybą, Kaimo reikalų komitetą, kurio nariais yra Martynas Butkevičius ir Jonas Vilionis, taip pat į spaudą, kad Taryba ir Komiteto nariai žinotų, kuo kvėpuoja jų nariai ir bendražygiai.

              Taip pat kreipiuosi į savo kolegas žemdirbius sakydamas – šiandien Šimukonį lauk, rytoj Aleknevičienę, poryt bandys kitus traiškyti ir tik dėl savanaudiškumo. Manau, būtina sukviesti visuotinį žemdirbių susirinkimą, kuriame išgirstume atsakymus į visus mums rūpimus klausimus ir galbūt galėtume spręsti, ar Martynas Butkevičius tinka vadovauti Ūkininkų sąjungai.

              Mero, Tarybos ir Kaimo reikalų komiteto prašau pakviesti į posėdį ir mane, kuriame detaliai galėsiu paaiškinti visas peripetijas su M. Butkevičiumi ir išsamiai atsakyti į visus klausimus.

              Esu giliai įsitikinęs, kad tiek Tarybos narys M. Butkevičius, tiek J. Vilionis išrinkti ne skaldyti žmones, o juos vienyti bendram tikslui. Aš to sieksiu, kad tai būtų padaryta.

Lauksiu atsakymų iš mero, Tarybos ir paviešinimo spaudoje.

Petras Jaloveckas