Diskusijai ,,Mokyklos džiaugsmai ir rūpesčiai“ pasibaigus
Pirmajam mokslo metų pusmečiui besiritant į pabaigą, Jiezno gimnazijoje vyko tradicinė apskritojo stalo diskusija ,,Mokyklos džiaugsmai ir rūpesčiai“, kurioje dalyvavo gimnazijos bendruomenės atstovai: administracija, tėvų komiteto nariai ir 5–12 klasių mokiniai.
Diskusijai vadovavusios direktorė N. Zujienė bei tėvų komiteto narė V. Kasteckaja šiam susirinkimui buvo kruopščiai bei atsakingai pasirengusios, tad darbas vyko sklandžiai.
Smagiausia dalintis tuo, kas gera, tad visų pirma pasidžiaugta, kad gerėja gimnazijos materialinė padėtis: sutvarkyta sporto salė, suremontuotas trečiasis aukštas, valgyklos patalpos, mokiniai džiaugiasi modernesniais kabinetais, praturtintais multimedijos įranga, poilsio zonomis, tėvų sumeistrautais suoliukais. Visiems patinka ir gražėjanti gimnazijos išorė: lauke įrengta šaškių lenta, krepšinio aikštelė, bėgimo takai. Tarp džiaugsmų buvo paminėti įvairiausi mokinių pasiekimai ir laimėjimai, vaikai pripažino, kad yra išgirsti, įvertinti ir nuolat skatinami tobulėti.
Sakoma, kad nėra namų be dūmų. Vienas iš karčiausių ,,dūmų“ – mokinių ir mokytojų santykiai. Smagu, kad Jiezno gimnazijoje dirba daug gerų pedagogų, tikrų savo dalyko specialistų, kuriuos mokiniai ir jų tėvai vertina už puikų dalyko išmanymą, mokėjimą bendrauti. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tarp mokytojų ir mokinių kyla konfliktų dėl nepagarbos iš vienos ar kitos pusės, dėl mokinių nepareigingumo ar suaugusiųjų negebėjimo atsiriboti nuo asmeninių problemų. Šį klausimą bandžiusios spręsti grupės dalyviai mokiniai sakė, kad nekaip jaučiasi, kai pajunta, jog yra mokytojo ,,nurašyti“, neobjektyviai įvertinti. Jie prašė daugiau įdomesnių, įtraukiančių pamokų, atviresnių ir šiltesnių santykių su mokytojais, pripažindami, kad daug kas priklauso ir nuo jų pačių – nuo jų žinių troškimo, mokymosi motyvacijos, drausmės pamokų ir renginių metu. ,,Mokinys turi žinoti ne tik savo teises, bet pirmiausia – pareigas“, – teigė diskusijos dalyviai. Praverstų ir psichologo patarimai, kaip sustyguoti skirtingų kartų bendravimą.
Kita diskusijoje aptarta problema – tėvų ir globėjų pasyvumas. Neginčytina šių asmenų vaidmens vaiko gyvenime svarba, įprasta, kad jie dalyvauja susirinkimuose, klasės ir mokyklos renginiuose, bendrauja su klasės vadovu ir dėstančiais mokytojais, reaguoja į iškylančius sunkumus. Tačiau ne visi tėvai ir globėjai vienodai aktyviai rūpinasi savo vaikų mokykliniu gyvenimu, skatina juos stropiai mokytis. Deja, yra ir visai savo vaikams abejingų arba, atvirkščiai, per daug jiems nuolaidžiaujančių tėvų ir globėjų. Tokia situacija kelia nemažai problemų. Diskusijos dalyviai siūlė, kad mokykla kuo operatyviau informuotų tėvus apie jų vaikų netinkamą elgesį ar mokymąsi ir reikalautų raštiško atsakymo. Jei klasės vadovui ar mokytojui nepavyksta ryšių su tėvais užmegzti tokiu būdu, savo žodį turi tarti gimnazijos administracija.
Diskusijos dalyviai priėjo vieningą išvadą: mokiniai, jų tėvai ir mokytojai yra sujungti bendro tikslo. Mokykla ir tėvai siekia užauginti dorą ir protingą žmogų, kartą, kursiančią visuomenės ateitį. Į šio tikslo įgyvendinimą privalo aktyviai įsijungti ir patys moksleiviai. Priešingu atveju teks su apgailestavimu prisiminti I. Krylovo pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžį.
Jiezno gimnazijos mokytoja N. Kuliešienė,
Jiezno gimnazijos tėvų komiteto narės V. Kasteckaja ir G. Sinkevičienė
