Birštonas patenka į versliausių savivaldybių lyderių dešimtuką

Lietuvoje žmonių verslumas kasmet auga 5–8 proc. Versliausi kaip ir pernai išlieka Neringos, o pasyviausi – Pagėgių ir Joniškio savivaldybių gyventojai. Birštonas iš 57 pozicijos šoktelėjo į 10 vietą.

Tokius duomenis spaudos konferencijoje pateikė Jūratė Tamošaitytė, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) projekto „Verslumo skatinimas“ vadovė, pristatydama „Lietuvos savivaldybių verslumo žemėlapį“.
2016 m. pradžioje šalyje veikė 79 500 mažų ir vidutinių įmonių. Vidutiniškai 1000 gyventojų tenka 27,5 įmonės.
Daugiausia optimizmo verslo kūrimui turi Vilnius, Kaunas, Palanga, Neringa. O pasienio regionuose situacija niūresnė – čia verslas kuriamas vangiau.
„Trečią kartą sudarytame Lietuvos regionų verslumo žemėlapyje antrus metus iš eilės pirmauja Neringa, kurios atotrūkis nuo kitų savivaldybių šįmet dar labiau padidėjo. Remiantis atliktu tyrimu, verslumo lygis Neringoje 3,6 karto viršija Lietuvos vidurkį. Po jos rikiuojasi Vilnius ir Palanga, kur verslumo lygis yra atitinkamai 2 kartus ir 1,85 karto didesnis už šalies vidurkį“, – nurodo J. Tamošaitytė.
Versliausių savivaldybių penketuką užbaigia Kauno miestas ir Kauno rajonas – šiose savivaldybėse verslumo lygis atitinkamai 53% ir 38% viršija Lietuvos vidurkį. Į lyderių dešimtuką taip pat pateko Klaipėdos miestas (verslumo lygis – 137% Lietuvos vidurkio), Klaipėdos rajonas (126%), Šiaulių miestas (120%), Vilniaus rajonas (119%) ir Birštonas (115%).
Versliausių regionų sąrašo apačioje atsidūrė Pagėgių ir Joniškio savivaldybės, kuriose verslumo lygis siekia atitinkamai 61% ir 62% bendro Lietuvos vidurkio. Pagal verslumo lygį nedaug juos aplenkė Šilalės (66%), Visagino (70%), Pasvalio (71%), Pakruojo ir Varėnos (po 72%) savivaldybės.
Lyginant su pernai, 25 savivaldybės pagerino savo pozicijas, 31 savivaldybė užėmė žemesnes pozicijas, 4 liko tose pačiose vietose.
Pasak J. Tamošaitytės, daugiausia pokyčių skaičiuojama Birštone. Jis iš 57 pozicijos šoktelėjo į 10 vietą. Birštonas iš pirmaujančių savivaldybių dešimtuko išstūmė Panevėžio rajoną.
Šįmet sausio–rugsėjo mėnesiais ekonominę veiklą vykdė 179,400 šalies gyventojų. 1 000 gyventojų vidutiniškai tenka 63 gyventojai, vykdantys savarankišką ekonominę veiklą.
Daugiausia tokių gyventojų yra Neringoje (378), Palangoje (138), Vilniuje (81), Druskininkuose (79), Birštone (76), Kauno rajone (73), Šiauliuose (70), Kaune (69).
Mažiausiai savarankišką ekonominę veiklą vykdančių žmonių gyvena Šakiuose (40), Joniškyje (40), Kazlų Rūdoje (39), Švenčionyse (38), Visagine (38), Pakruojyje (37), Akmenėje (36), Pagėgiuose (29).

„Verslo žinių“ informacija, autorė Milda Tarcijonaitė