Daugiabučių renovacija Prienų rajono savivaldybėje įsibėgėjo
Daugiabučių renovacija Prienuose įsibėgėjo. Atnaujinę savo būstus Prienų gyventojai jau džiaugiasi išgražėjusiais namais ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymą, tačiau dar daug yra tokių, kuriems žodis „renovacija“ – it bausmė. Jie bijo skolinimosi iš bankų, užgriūsiančios finansinės naštos daugeliui metų į priekį ir daugybės kitų dalykų. Akivaizdu – prieniškiams šiuo klausimu vis dar trūksta informacijos.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa Lietuvoje pradėta dar 2005 m. LR Vyriausybės parengto renovacijos modelio esmė yra ta, kad būsto savininkams patiems nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų. Jiems reikia tik iš principo pritarti energijos efektyvumą didinančių investicijų projektų įgyvendinimui ir jų namui padarytas investicijas išmokėti bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis. Neturintieji teisės į kompensaciją po renovacijos, sumažėjus išlaidoms šildymui ir karštam vandeniui, sutaupo lėšų iš dalies padengti banko paskolą ir vasaros metu. Reikia priminti, kad banko paskola yra siejama ne su konkrečiu asmeniu, o su butu. Kitaip sakant, butą parduodant ar paveldint paskola perkeliama kitam savininkui. O jeigu dabartinis šeimininkas gauna kompensaciją, jam už paskolą apskritai nereikės atsiskaitinėti. Be to, bute po dabartinio šeimininko gyvensiantis asmuo mokės procentus tik nuo likusios sumos.
Investavo į darbuotojų paruošimą
Kai 2013 m. pradžioje LR Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo sukurta daugiabučių gyvenamųjų namų (DGN) atnaujinimo (modernizavimo) programa ir pasirašytos trišalės sutartys tarp Aplinkos ministerijos, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA ) ir savivaldybių, tais pačiais metais Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtinta Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose programa 2013–2014 metams. Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirtas UAB „Prienų butų ūkis“.Suprasdama programos įgyvendinimo sudėtingumą ir savo atsakomybę, bendrovė pirmiausia investavo į darbuotojų paruošimą – specialistų mokymus, seminarus, kvalifikacijos tobulinimo kursus. Bendrovės direktorius Algis Valatka džiaugiasi, kad dabar dirba suformuota, patyrusi ir stipri specialistų komanda: statybos inžinierius Gintautas Malinauskas, projektų koordinatorė Lina Marcinkevičienė, finansininkė Edita Vainauskaitė, meistras Šarūnas Levinskas, statinių priežiūros inžinierius Rimantas Dubinskas. Tai, anot direktoriaus, komanda, kuri užsiima renovacija dieną ir naktį.
Pirmieji ryžtingai priėmė sprendimus
Prienų rajone pagal Aplinkos ministerijos (AM) įgyvendinamą Daugiabučių namų atnaujinimo programą buvo numatyta pirmame ir antrame etape renovuoti 46 daugiabučius, kuriuose suvartojama daugiausia šiluminės energijos. Pirmajame etape paruošta 16 investicijų planų, organizuoti 64 susirinkimai su butų ir kitų patalpų savininkais. 15-os daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai pritarė pastato atnaujinimui (modernizavimui). Iki 2016 m. pradžios buvo renovuota 10 (pirmo etapo) daugiabučių, o dabar jau 19 daugiabučių gyventojai gyvena atnaujintuose namuose. Pavasarį įsibėgės ir paskutinio pirmo etapo daugiabučio, esančio Vytauto 30, renovacijos darbai.
Pasak programos įgyvendinimo administratoriumi paskirto UAB „Prienų butų ūkis“ direktoriaus Algio Valatkos, maloniai nustebino tai, kad pirmame etape numatytų atnaujinti daugiabučių namų gyventojai gana ryžtingai priėmė sprendimą renovuoti savo nekilnojamąjį turtą. Pirmiesiems buvo sudarytos ir geresnės programos įgyvendinimo sąlygos. Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintos energiją taupančios priemonės, kurios kompensuojamos 40 proc., ir kitos priemonės (vandentiekio ir nuotekų tinklai, elektros instaliacija), kurios nekompensuojamos, o tik finansuojamos, suteikiant lengvatinį 3 proc. kreditavimą (už jas valstybė paramos nesuteikia).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmo etapo DGN atnaujinimo (renovacijos) investicinius planus projekto administratoriai gavo jau paruoštus bei suderintus ir jokios įtakos jų koregavimui neturėjo, antrame etape, pasak A. Valatkos, pasiekta pažangos – ruošiant antro etapo investicinius planus buvo įtraukti ir projekto administratoriai, kurie turėjo galimybę juos viešai aptarti su gyventojais, koreguoti, priimti priemones. Tai, įmonės direktoriaus nuomone, leido efektyviau įgyvendinti projektą, sutaupyti laiko, žmogiškųjų išteklių ir lėšų planų koregavimui.
Antro etapo metu buvo atrinkta 30 daugiabučių namų, tiesa, valstybės parama po 2015 m. kovo 31 d. pasirašytoms sutartims sumažėjo iki 35 proc. ir 50 proc. techninio darbo projekto paruošimui. Šio etapo metu surengti 148 susirinkimai su butų ir kitų patalpų savininkais, iki 2015 m. kovo 31 d. įvykdyti 5-ių daugiabučių gyvenamųjų namų statybos rangos darbų (su projektavimu) pirkimo konkursai ir pasirašytos kreditavimo sutartys su AB Šiaulių banku.
Pagrindinis programos įgyvendinimo reikalavimas – pasiekti energetinio efektyvumo
Ruošiant investicinius planus ir juos koreguojant, įgyvendinamos energetinį efektyvumą didinančios priemonės: stogo šiltinimas, fasado sienų, pamatų, nuogrindos sutvarkymas, senų langų, bendro naudojimo durų keitimas, ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, balkonų stiklinimas (pagal bendrą projektą). A. Valatka pažymėjo, kad dėl balkonų stiklinimo gyventojų nuomonės dažnai išsiskiria. Kartais susirinkimuose nusprendžiama nestiklinti balkonų, vėliau nuomonės pasikeičia. Kadangi rangos darbai jau būna nupirkti, tai sukelia papildomų rūpesčių: reikia koreguoti investicinį planą, jį derinti su agentūra, vėl tvirtinti gyventojų susirinkime, vykdyti papildomai pirkimą. Jeigu nuperka ne ta pati organizacija, kyla papildomų sunkumų, kurie reikalauja daugiau laiko ir žmogiškųjų išteklių, ir taip toliau, ir taip toliau…Todėl projekto administratorius kvietė gyventojus aktyviai dalyvauti priimant sprendimą ir dėl balkonų stiklinimo.
Dauguma renovuojamų namų gyventojų yra priėmę sprendimą įrengti ventiliuojamą fasadą, aptaisant jį keraminėmis plytelėmis. Projekto administratoriaus Prienų butų ūkio vadovo A. Valatkos nuomone, kuri, anot jo, sutampa su kitų Lietuvos savivaldybių projekto administratorių nuomone, tai vienas efektyviausių fasado šiltinimo būdų: geriau apšildomos sienos, nesustorinami langų angokraščiai, galima dirbti sudėtingesnėmis oro sąlygomis, ypač naudojant apšiltinimui ne akmens vatą, o izoliacines poliuretano plokštes. „Toks namo apšiltinimo būdas yra ir efektyvesnis, ir – kas yra pabrėžtina – ne brangesnis, negu jį aptinkuojant“, – privalumus vardino A. Valatka, pridurdamas, jog pirmajame etape, kai investiciniai projektai buvo gaunami jau parengti, toks apšiltinimo būdas nebuvo numatytas.
Namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymas, A. Valatkos teigimu, yra viena svarbiausių namo energetinio efektyvumo didinimo priemonių. Ir viena iš atsakingiausių, todėl apie ją stengiamasi gyventojams kuo išsamiau paaiškinti.
Pasak A. Valatkos, daugumos namų gyventojų pageidavimu įrengiama individuali kiekvieno buto šilumos apskaita, bet galima pasirinkti ir kitokį būdą. Įrengiant apskaitą senesnės statybos namuose susiduriama su tam tikromis problemomis. Kiekviename bute reikia sulig grindimis įrengti naujus vamzdynus, o tai sudaro nemažai problemų. Pagal teisės aktus šilumos skaitikliai privalo būti sumontuoti bendro naudojimo patalpose, t. y. laiptinėse. Ten atsiranda papildomų vamzdynų, spintelių, kas nelabai puošia laiptines. Bet stengiamasi kuo estetiškiau pagal galimybes išspręsti šias problemas. Vienur, kur plačios laiptinės, galima įleisti vamzdynus į sieną, o ten, kur siauros, nėra techninių galimybių to padaryti. Tiems gyventojams, kurie domisi šildymo sistemos pertvarkymu, siūlomas optimaliausias variantas – esamą sistemą keisti į dvivamzdę stovinę, neįrengiant apskaitos prietaisų.
Taip pat pertvarkoma ir karšto vandens sistema. Stengiamasi tvarkyti tik magistralinius vamzdynus rūsyje, iš gyventojų rūsio patalpų kranai iškeliami į koridorius, kad specialistai laisvai galėtų prieiti prie įrenginių ištikus avarijai ar tiesiog norėdami juos patikrinti.
Renovuojant namą sutvarkoma esama ventiliacija ir kiekvienam namui siūloma įvesti mini rekuperacinę sistemą, t. y. kiekvienam butui siūloma po vieną oro cirkuliacijos įrenginį. „Tai individuali priemonė, kurios gyventojai gali ir atsisakyti“, – teigė A Valatka, kurio nuomone, bent po vieną įrenginį bute būtina įrengti, kad pastatas „kvėpuotų“. Kadangi ne visi gyventojai moka naudotis vėdinimo sistema, statybininkai pataria, pamoko. Žiemos metu, esant žemai minusinei temperatūrai, patariama įrenginio nenaudoti. Teigiama, kad jis efektyviausias iki minus 5–10 laipsnių.
Akcentuotina, kad kredito suma už bendras įgyvendinamas priemones, kurios numatytos investiciniame projekte, skaičiuojama pagal buto plotą, o už individualias – atskirai kiekvienam butui. Todėl individualių priemonių (išskyrus balkonų stiklinimą pagal bendrą projektą) galima ir atsisakyti. Pavyzdžiui, langus galima pasikeisti savo lėšomis iki projekto parengimo.
Darbų atlikimo ir kokybės valdymas
Įmonės direktoriaus A. Valatkos patikinimu, atlikus namo renovaciją, projekto administratorius analizuoja, kaip pasikeitė šilumos suvartojimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose – visuose renovuotuose namuose pavyko pasiekti C, o kai kuriuose namuose – ir B energinio naudingumo klasės reikalavimus. Kompleksiškai atnaujinus daugiabutį namą, sutaupoma 40–70 proc. šilumos energijos, sumažinamos šildymo išlaidos. Visi butai gauna tolygią šilumą ir turi galimybę patys reguliuoti patalpų temperatūrą.
Renovacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarp renovacijos darbų kokybės ir energinio efektyvumo yra tiesioginis ryšys, todėl gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip atliekami renovacijos darbai. Šiais metais renovuoto Vytauto g. 34 namo ilgametė gyventoja ir avalynės parduotuvės savininkė Leokadija Petronienė, kasmet šildymui sezono metu skyrusi daug lėšų, labai tikisi, kad po renovacijos pajus finansinį palengvėjimą. Kol kas atėjo tik pirmoji sąskaita už pusę spalio mėnesio, joje didelių pasikeitimų nematyti, bet, atsižvelgiant į tai, kad šilumos kaina Prienuose ženkliai atpigo, po renovacijos, anot jos, šildymo galima nejungti arba atsukti minimaliai, verslininkė viliasi, jog sąskaitos už kitus mėnesius bus mažesnės. Leokadijos teigimu, renovacija didelių sunkumų darbui parduotuvėje nesukėlė, o paslaugūs, mandagūs UAB „Rūdupis“ darbuotojai visada išklausydavo pageidavimus, pastabas ir stengdavosi į jas atsižvelgti. Parduotuvės savininkė pabrėžė, kad puikus vadovo pavyzdys – įmonės statybos darbų vadovas Steponas Milvydas, kuris sugebėjo nepriekaištingai organizuoti darbus.
Gerų žodžių statybininkams ir jų vadovui nešykštėjo ir to paties daugiabučio namo gyventoja Birutė Ratkevičienė, taip pat likusi patenkinta namo renovacija. „Gražu, šilta, šildymo beveik nejungiu. Ko daugiau norėti“, –sumažėjusiais šildymo kaštais ir pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis džiaugėsi kompensacijas gaunanti moteris.
Dauguma atnaujintų (modernizuotų) namų yra Prienų miesto centre tarp Laisvės a., J. Brundzos ir Vytauto gatvių. Pasak kalbintų gyventojų, jie pajuto, kad už šildymą moka gerokai mažiau, gyvena šiltai ir patogiai. Kita J. Brundzos g. 6 renovuoto daugiabučio gyventoja atstovauja senjorams, kurie turi teisę į kompensacijas. Nežiūrint į tai, moteris sakė su nekantrumu laukusi namo atnaujinimo, nes prieš renovaciją, net ir gaudami kompensacijas, J. Brundzos gatvės daugiabučių namų gyventojai už šildymą ir karštą vandenį mokėdavo bene daugiausia Prienuose. Meilina prašė viešai padėkoti tvarkingai, švariai, profesionaliai darbus atlikusiems Kaišiadorių statybos bendrovės „Sviremsta“ darbininkams ir ypač statybos direktorei Ingridai Matačiūnienei už malonų bendravimą su gyventojais.
UAB „Prienų butų ūkis“ tikslas ir toliau modernizuotuose namuose kartu su butų ir kitų patalpų savininkais atnaujinti laiptines. Kaip pavyzdį galima paminėti keletą daugiabučių namų laiptinių Balbieriškyje, Birštono savivaldybėje, Prienuose. Modernizuotų namų gyventojai norėtų, kad būtų sutvarkyti ir vidiniai kiemai bei aplinka, galbūt praplėstos automobilių stovėjimo aikštelės, kad būtų gražu, patogu gyventi ir prieš svečius pasidžiaugti. Tokia, anot gyventojų, turėtų būti visapusiška renovacijos nauda.
Ypač įsibėgėjo renovacija 2016 metais
Per šiuos metus sprendimą renovuoti daugiabučius priėmė 13 namų savininkai. Nors po 2015 m. kovo 31 d. valstybės parama pasirašytoms rangos darbų sutartims nuo 40 proc. buvo sumažinta iki 35 proc. (kompensacijas gaunantiems butų savininkams mokėti už renovaciją nereikia), Prienų butų ūkio paskaičiavimais, minėtų 13 daugiabučių gyventojai, priėmę sprendimą renovuoti namus, 5 proc. sumažėjimo nepajus, kadangi šiais metais, vykdant statybos darbų pirkimo procedūras per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), buvo sutaupyta 1 233 784, 74 Eur, lyginant su investiciniuose planuose numatytais biudžetais. Toks žingsnis, pasak Prienų butų ūkio vadovo, buvo ryžtingas, tačiau rizikingas. „Tik pasitarę su Būsto energijos taupymo agentūra, Prienų rajono savivaldybe, priėmėme ryžtingą sprendimą vykdyti rangos darbų pirkimus. Atsižvelgiant į tai, kad rugsėjo 19 d. LR aplinkos ministras savo įsakymu pakeitė iš esmės iki šiol galiojusią tvarką dėl daugiabučių namų atnaujinimo, dabar galima pasakyti, kad sprendimas buvo teisingas,. Anksčiau parengtiems investicijų planams nebuvo nustatomas galiojimo laikotarpis, ir pasitaikydavo, kad namai, nepritarę renovacijai, po poros metų persigalvodavo, perbalsuodavo, tikdavo visi iki tol turėti pirminiai dokumentai. Dabar investicijų planai, nepatvirtinti iki 2016 m. rugsėjo pabaigos, netenka galios. Jie turi būti daromi iš naujo ir teikiami derinti VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai pagal skelbiamus kvietimus. Vadinasi, tie daugiabučiai namai, kurie nepriėmė sprendimo renovuoti namų iki 2017 m. pabaigos (toks yra statybos darbų pabaigos ir pridavimo terminas, – aut. past.), iškrenta iš antro etapo programos“, – pasakojo A. Valatka.
Apžvelgiant bendrus Prienų r. savivaldybės DGN atnaujinimo (modernizavimo) programos rezultatus nuo renovacijos pradžios, BETA duomenimis, iš 46 atrinktų daugiabučių namų ir tiek pat suderintų investicinių projektų, finansų įstaiga suteikė 34 namų preliminarius pritarimus finansavimui, įvykdyti 33 daugiabučių namų statybos rangos darbų su projektavimu konkursai ir pradėti statybos rangos ar techninio darbo projekto rengimo darbai. Per 2013–2016 metus rajone jau įgyvendinta 19 projektų, savivaldybė pirmauja Lietuvoje tarp panašaus dydžio savivaldybių.
Ateities perspektyvos
Iš 46 programoje dalyvavusių namų 10 daugiabučių nepriėmė sprendimo renovuoti namus. Dar trijų daugiabučių, kurių gyventojai ir yra priėmę teigiamą sprendimą (50+1), renovacijos finansavimui nėra gautas banko pritarimas, nes daugiau kaip 10 proc. gyventojų turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Šių trijų namų butų savininkai dar nepraradę galimybės atnaujinti savo nekilnojamąjį turtą, tačiau projekto administratorius ragina gyventojus padengti įsiskolinimus, kad būtų gautas banko sutikimas. Kai tik situacija pasikeis, šių namų gyventojai bus informuoti.
Kaip minėta, aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu „Dėl kvietimo teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus“ paskelbtas kvietimas visoms Lietuvos savivaldybėms teikti paraiškas daugiabučių namų atnaujinimui iki 2020 m. Iš viso bus priimama 500 paraiškų, o atsižvelgiant į savivaldybių dydį, dalyvavimą programoje ir kt. aplinkybes, Birštono ir Prienų r. savivaldybėms suteikta galimybė teikti po 7 paraiškas.
Šiuo metu atrenkami namai pagal suvartotą šilumos energiją, gyventojų pageidavimus ir kitus kriterijus. Rašytiniu gyventojų pageidavimu projekto administratorius organizuos susirinkimus, kurių metu bus išsamiai paaiškinta renovacijos galimybės, dabartinės finansavimo sąlygos, iškylančios problemos, nauda ir kiti klausimai. Kadangi kitam etapui bus atrinkti tik septyni daugiabučiai, projekto administratorius ragina gyventojus atsakingai įvertinti situaciją, aplinkybes ir priimti teigiamą sprendimą.
Perspektyvoje planuojama iki 2017 m. spalio 1 d. užbaigti visus pradėtus darbus, kad gyventojai gautų valstybės suteiktą paramą. 2017 m. sausio mėnesį UAB „Prienų butų ūkis“ planuoja surengti susitikimą su Prienų miesto ir rajono gyventojais, kuriame bus aptariami Prienų r. savivaldybės tarybos patvirtintos Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose programos įgyvendinimo klausimai ir ateities iššūkiai.
* * * *
Remiantis BETA naujausiais duomenimis, įgyvendinant DGN atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 1000 daugiabučių, artimiausiu metu planuojama pabaigti dar apie 700 namų. 2005–2012 m. pagal šią Programą Lietuvoje buvo atnaujinti vos 479 namai.
