Tyrimas: suaugusiųjų požiūrio į korupciją ir savigarbos sąsajos
2012 metų balandžio-kovo mėnesiais Prienų rajono savivaldybėje buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp suaugusiųjų požiūrio į korupciją ir savigarbos. Šio tyrimo rezultatai parodė, jog suaugusiųjų korupcijos vertinimas ir toleravimas yra susijęs su jų savigarbos lygiu.
Apie korupciją šiandien girdime ar skaitome kiekvieną dieną: išaiškinami korumpuoti valdininkai, keliamos bylos. Net ir vadinamai „smulkiajai“ korupcijai, kaip nedideli kyšiai už paslaugas ar galimybė būti nenubaustiems už prasižengimus, jau taikomos griežtesnės priemonės, nei buvo prieš metus kitus. Tačiau kasdieniame gyvenime vis dar papirkinėjami gydytojai, smerkiama, bet esant palankiai situacijai, naudojamasi pažintimis ir ryšiais. Visuomenė korupciją dar vis laiko visuotiniu reiškiniu, t. y. norma. Tai rodo įvairūs pasaulyje ir Lietuvoje atliekami tyrimai.
Korupcija apibrėžiama kaip amoralus deviacinis elgesys, įtakojantis politines ir ekonomines veiklas. Viena iš korupcijos formų – kyšis. Kyšis apibūdinamas kaip atsilyginimas profesionalui pinigais, kitu turtu ar paslaugomis, siekiant papirkti norint gauti pirmumo teisę ar kitaip skatinant apeiti profesinę etiką (http://lt.wikipedia.org). Taigi korupcija – tai ne tik pasinaudojimas tarnybinėmis galiomis viešajame sektoriuje, ji gali pasitaikyti visur, kur tik galima pasinaudoti visuomenės pasitikėjimu.
Remiantis 2011 m. STT pristatytu naujausiu tyrimu apie korupcijos Lietuvoje tendencijas „Korupcijos žemėlapis 2011“ (tyrimą liepos-rugpjūčio mėnesiais atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų įmonė „Vilmorus“. Tyrimo metu buvo apklausti 545 valstybės tarnautojai, 500 įmonių vadovų ir 1005 šalies gyventojai), palyginti su ankstesnio „Korupcijos žemėlapio“ duomenimis, sumažėjo manančiųjų, kad per pastaruosius 12 mėnesių korupcijos mastai labai padidėjo. Per šį laikotarpį prisipažino davę kyšį 22 proc. gyventojų, tačiau padidėjo tokių, kurie prireikus kyšį vis dėlto duotų: taip pasisakė trečdalis valstybės tarnautojų, 40 proc. apklaustų verslininkų ir 57 proc. gyventojų.
Apibendrinant tyrimų metu gautą informaciją, galima padaryti keletą išvadų: tiek eiliniai šalies gyventojai, tiek atstovai iš verslo bei politikos sluoksnių mano, jog korupcija ir kyšininkavimas yra plačiai paplitęs, skaudus Lietuvos gyvenimo reiškinys. Vienas politologas yra išsireiškęs, kad pagrindinės korupcijos šalyje priežastys – žemas tautos sąmoningumo lygis ir nesibaigianti politinių klanų kova. Kurią iš priežasčių galima laikyti pagrindine? Šioje priežasčių-pasekmių grandinėje nemažą vietą – o gal ir pagrindinę – užima psichologiniai veiksniai. Galima juos susieti su analitinės psichologijos sąvoka „ego“. Analitinė psichologija ego aiškina kaip vaizdinių apie save, savo vietą pasaulyje, ateitį ir praeitį kompleksą. Ego jaučiasi saugus tik įsiliejęs į kažkokią didesnę, galingesnę už jį psichinę struktūrą, kuri dažniausiai yra kolektyviniai kompleksai: religiniai, moraliniai, ideologiniai. Tad jeigu žmonės toleruoja korupciją, tai gal tai yra šimtmečiais besiformavusio vartotojiško ir naudos siekiančio kolektyvinio komplekso dalis?
Kadangi eilinių piliečių nuomonę korupcijos klausimu formuoja socialinės nuostatos, elgesys, asmeninė patirtis, o socialinių nuostatų bei deviantinio elgesio kaip korupcijos ir savęs vertinimo sąryšis dar labai neaiškus („balta dėmė“), tikslinga pasigilinti į tai labiau. Ar egzistuoja ryšys tarp požiūrio į korupciją ir asmens savigarbos?
Savivertė arba savigarba yra tai, ką žmogus mano apie save. Savivertės jausmas žmogų lydi visą gyvenimą – nuo tada, kai pradedama save suvokti, ir iki mirties. Šiandien savęs vertinimas suprantamas kaip vienas iš daugelio asmenybės komponentų, į kuriuos įeina individo santykis su savimi, individo savęs paties, galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas (Cigasaitė, Dirsienė, Zajančkauskaite-Staskevičienė, 2010). Kai savigarba nepakankama, ji gali sietis tiek su įvairiomis emocinėmis, tiek su elgesio problemomis.
Korupcijos ir savigarbos tyrimus galima pradėti nuo G. Beržinsko (2004) įžvalgų. Mokslininkas susiejo korupcinį reiškinį su morale. Korumpuota visuomenė susidaro, kai joje vyrauja, valdo ar vadovauja amoralūs individai, o jais seka moraliai neįmokyta piliečių masė. Remiantis kiekybiniais korupcijos tyrimais teigiama, kad aukšto ekonominio išsivystymo šalims būdinga aukšta moralinė kultūra ir atvirkščiai – ekonomiškai atsilikusių šalių moralinė kultūra žema. Šiame kontekste Lietuva priskiriama prie vidutiniškai korumpuotų šalių (Korupcijos indeksas mažiau kaip 5), taigi ji neišsiskiria iš kitų korumpuotų šalių.
Įdomi atskleista priežastis, kodėl protestantiškos valstybės yra mažiau korumpuotos negu katalikiškos ir kitų tikėjimų šalys. Pasirodo, tai slepiasi už šių bendruomenių požiūrio į nusikaltimą ir į nuodėmę. Protestantai, pasirodo, yra labiau paklusnūs įstatymams, tuo tarpu katalikybėje (kaip ir stačiatikybėje) pabrėžiamas žmogaus pažeidžiamumas, silpnumas, nuodėminga prigimtis ir polinkis nusidėti, o tuo pačiu, lyg pateisinant žmogaus silpnybes, ir nuodėmės išpirkimo atleidimo galimybė. Taigi katalikybė, stačiatikybė yra labiau atlaidžios nusidėjėliams, nusikaltėliams – besigailinčiam nuodėmės bus atleistos, nes bendruomenės nuolaidžiai žiūri į nuodėmingus, esą šventumas – nepasiekiamas idealas. Tuo tarpu protestantai yra kategoriškesni: jie mano, jog pasaulyje vyksta amžina kova tarp gėrio ir blogio ir joje nebūna kompromisų. Galima daryti išvadą, kad katalikai paprasčiau žiūri į nusikaltimą (šiuo atveju papirkinėjimą arba kyšių ėmimą), tuo tarpu protestantai, atsakingiau suprantantys nusikaltimo, nuodėmės padarinius, įstatymams yra labiau paklusnūs.
Apibendrinant Lietuvos pacientų ir gydytojų viešas diskusijas išryškėja, kad pacientai nurodo, jog jie duoda kyšius, nes tai „daro visi“ ir taip yra įprasta, taip pat išryškėjo pacientų baimė „neduoti“, nepasitikėjimas gydytojais ir saugumo jausmo trūkumas. Pacientai sutiko, kad kyšio davimas kaip ir ėmimas morališkai yra žemas veiksmas, nusikaltimas prieš įstatymą, gal todėl jie tvirtina, kad ne moka gydytojui už paslaugą, o atsidėkoja. Pacientai sutiko, kad duodant pinigus gydytojui galima tarsi „pasislėpti už pinigų“, tuo būdu nuraminti savo nepasitikėjimą, nerimą, baimę. Iš kur atsiranda baimė, nepasitikėjimas, sunku pasakyti, nes tokių tyrimų neaptikta. Keletas iš pokalbiuose pastebėtų minimų baimės, nepasitikėjimo priežasčių – informacijos trūkumas bei noras užsitikrinti geresnes priežiūros sąlygas.
Apibendrinant teorijas, analizuojančias korupcijos priežastis, galima išskirti keletą veiksnių, kurie paveikė šio reiškinio atsiradimą. Žemiausiame lygyje sąlyga atsirasti korupcijai yra pats individas (jo principai, asmeninės aplinkybės, vertybės,) ir jo dirbamas darbas (pobūdis, kolegų įtaka, kontaktai). Reikia pripažinti, kad bet kuris valstybės tarnautojas, susidūręs su korupciniu reiškiniu, susiduria ir su vidine dilema. Sąžiningas pareigų atlikimas ir galimybės pasinaudoti užimama padėtimi asmeniniams (ar nebūtinai) tikslams pasiekti priverčia dvejoti, bijoti, patirti stresą, nesiderina su visuomenėje įsigalėjusia nuomone, kad valstybės tarnautojai yra ryžtingi ir savimi pasitikintys. Tokio vidinio asmens konflikto išdava yra vidinis nepasitenkinimas, kuris galimai turi sąsajų ir su savigarba.
Negalima būtų tiesiogiai daryti išvados, kad požiūryje į korupciją dominuoja nuostatos ar elgesys. Vieni autoriai labiau akcentuoja moralines nuostatas, kultūrinį šalies lygį, kiti teigia, kad korupcija yra išmoktas socialinis elgesys, kurį įtakoja tam tikra aplinka ir pastiprinimai. Dar kiti autoriai išskiria kolektyvinį mąstymą, jausmus ir įprastus reikalų tvarkymo būdus, iš dalies nulemiančius žmonių elgesį ir sprendimus.
Prienų rajono savivaldybėje tyrime dalyvavo 163 Prienų rajono savivaldybės gyventojai. Tiriamųjų amžius 18-62 metai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 41-50 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys mieste, dirbantys. Tyrimo metu buvo išdalinta 200 anketų. Sugrįžo 185, tačiau iš jų buvo sugadintos 22. Anketos buvo netinkamos analizei dėl nepilno duomenų pateikimo: kai kuriose anketose respondentai apibraukė po keletą atsakymo variantų, dalyje jų klausimai buvo praleisti galimai dėl skubėjimo arba nenoro būti atviriems. Prielaidą apie nepakankamą atvirumą verčia kelti tai, jog dalyje anketų buvo praleisti klausimai apie savigarbą ir kyšio davimo / ėmimo faktus, kuriuose teiraujamasi, ar respondentas kada nors gyvenime davė / ėmė kyšį.
Tyrimo metu nustatyta, kad suaugusieji, turintys žemesnį savigarbos vertinimą, yra žemesnio išsilavinimo, prasčiau atpažįsta korupcijos situacijas, dažniau jas toleruoja. Suaugusiųjų žemesnė savigarba susijusi su prastesniu korupcijos atpažinimu, labiau išreikštu korupcijos toleravimu bei žemesniu išsilavinimu. Aukštesnė suaugusiųjų savigarba susijusi su aukštesniu išsilavinimu, geresne materialine padėtimi ir žemesniu korupcijos toleravimu. Kuo aukštesnis savigarbos suvokimas, tuo geresnis korupcinių situacijų atpažinimas, didesnė atsakomybė už korupcijos paplitimą. Tyrimas atskleidė: kuo asmens materialinė padėtis yra geresnė, kuo brandesnis amžius, tuo savigarba aukštesnė. Kyšio davimą labiau linkę toleruoti asmenys, turintys žemesnę savigarbą. Per paskutinius trejus metus dažniau buvo linkę duoti kyšį tie respondentai, kurių savigarbos suvokimas yra žemesnis. Tai rodo, kad skiriasi žmonių asmeninė patirtis, toleruojant korupcinį elgesį, priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Miesto gyventojų asmeninė patirtis susijusi su mažiau išreikštu korupcinio elgesio toleravimu, o kaimo vietovių gyventojų asmeninė patirtis susijusi su daugiau išreikštu korupcinio elgesio toleravimu.
Nors nebuvo iškelta hipotezė apie amžiaus įtaką korupcijos toleravimo reiškiniams, toks ryšys atsiskleidė tyrimų duomenų analizės metu. Galima daryti prielaidą, kad jaunesnieji palankiau žiūri į kyšį duodančius ar imančius asmenis, tolerantiškiau vertina korupcines situacijas, o vyresnieji į tas pačias situacijas žiūri kritiškiau. Taip pat kintant amžiui kinta respondentų asmeninė patirtis arba daugiau / mažiau išreikštas korupcinis elgesys. Jaunesnis amžius susijęs su daugiau išreikštu korupciniu elgesiu, o vyresnis amžius – su mažiau išreikštu korupciniu elgesiu. Tačiau vyresnis amžius, priešingai nei jaunesnis ir vidutinis, susijęs su mažesne savigarba.
Tyrimas, kaip minėta, atliktas viename rajone. Atlikus tyrimą ir kituose rajonuose, galima būtų gauti tikslesnį psichologinį korupcijos vertinimą bei sąsajas su savigarba.
Roma Sinkevičiūtė
