Gausus būrys talkininkų dalyvavo Nacionalinėje miško sodinimo šventėje Birštono girininkijoje

Įprasmindamos ir skatindamos akademiko prof. Tado Ivanausko pradėtos gamtosauginės veiklos tęstinumą, šalies miškų urėdijos šių metų balandžio 16 d. surengė Nacionalinę miško sodinimo šventę.

Šeštadienio rytas išaušo gražus ir saulėtas, tačiau vėliau dangų aptraukė debesys, iškrito ir vienas kitas lietaus lašas. Tačiau toks oras buvo labai palankus miško medeliams sodinti. Prienų miškų urėdijos miškininkai miškasodžio talkininkų laukė Birštono girininkijos Matiešionių miške, 46 kvartalo 12 sklype. Talkai buvo paruošta 0,9 ha kirtavietė, kurią reikėjo apsodinti pušies želdiniais. Sklypas nedidelis, netoli Nemuno, vaizdingoje vietoje. Jeigu talka būtų vykusi anksčiau, miškininkai būtų pasiūlę apsodinti didesnius plotus, bet dabar miškasodis urėdijos miškuose, taip pat ir Birštono girininkijoje jau baigiamas.

Talkos pradžia buvo paskelbta 11 val., tačiau jau šiek tiek anksčiau rinkosi urėdijos girininkijų darbuotojai ir specialistai, o netrukus sugužėjo tiek talkininkų, kad tokios gausos niekas nesitikėjo.

Padirbėti miške, pakvėpuoti tyru oru, pasodinti ne vieną, o net keliasdešimt medžių – ne kasdien žmogus turi tokią galimybę.

Aktyviai į talką įsijungė Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus klubo nariai, vadovaujami Tado Zubavičiaus, bendruomenių bei aplinkinių kaimų gyventojai, medžiotojai, miško darbų rangovai. Nuošalyje neliko ir Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Vytas Kederys, administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Antanas Grušelionis ir kt.

Susirinkusius talkininkus pasveikino Prienų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Tadas Zubavičius. Jis supažindino su talkos tikslais bei uždaviniais ir teigė, kad kartu siekiama ir šalies rekordo – vienu metu visose šalies 42 girininkijose sodinami miškai. Manoma, kad šią dieną į miškų žemėlapį bus įrašytas nemažas plotas jauno miško, kuriuo galėsime džiaugtis po kelerių metų, o didesnę naudą jis atneš mūsų vaikams ir anūkams po dešimtmečių. Ne veltui sakoma, kad mišką sodiname ne sau, o ateities kartoms, norėdami palikti materialų paveldą.

Birštono girininkijos girininkas, šių miškų šeimininkas Arvydas Lekavičius paaiškino, kaip reikia sodinti medelių daigus, kokiais atstumais, kad jie gerai augtų.

Talka truko apie porą valandų, nes pasirinktas plotas buvo nedidelis, o talkininkų – 72. Tačiau iš miško niekas išeiti neskubėjo – žmonės kalbėjosi, dalijosi įvairiomis patirtimis, o kai kurie ir pirmųjų grybų – bobausių surado. Laukymės pakraštyje degė laužas ir kunkuliavo gardų kvapą skleisdama medžiotojų sriuba. Buvo smagu atsisėdus ant kelmelio pasigėrėti atliktu darbu, pasidžiaugti bendryste. Juk labai gera, kai tiek daug žmonių atsiliepia į kvietimą dalyvauti talkoje, dirba nuoširdžiai – vadinasi, kad mūsų žmonės miškui neabejingi.

Žmonės džiaugėsi žiūrėdami į dangų, kad jis pridengė jaunus daigelius nuo saulės spindulių, o ateinančią savaitę pranašaujamas lietus padės prigyti ir augti.