Nepamirštama V. Šekspyro kūrybos skaitymų valanda
Šiemet, jubiliejiniais Šekspyro metais, ir Jungtinėje Karalystėje, ir kitur pasaulyje vykdomas projektas „Shakespeare lives“. Tai reiškia „Šekspyras gyvas“, jis tikrai ir toliau gyvena – tiek scenoje, tiek kine, tiek vaizduojamuosiuose menuose, tiek muzikoje, tiek ir bibliotekose.
Garsiųjų „Hamleto“, „Romeo ir Džiuljetos“, „Makbeto“, „Karaliaus Lyro“ ir kitų literatūros standartais tapusių kūrinių autoriaus dvasia trumpam nusileido ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje. Paminėdama 400-ąsias kūrėjo gimimo metines, biblioteka organizavo popietę „Šekspyras gyvas bibliotekose“, kurios metu buvo pristatyta Viljamo Šekspyro biografija, skambėjo kūrėjo eilės apie laiką, meilę, draugystę, buvo dalijamasi mintimis apie rašytojo kūrybą. Renginyje grojo Prienų meno mokyklos atlikėjai: styginių kvartetas su mokytoja Renata Žaldariene bei jaunasis gitaristas Pijus Stravinskas.
V. Šekspyro skaitymus pradėjo Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokinės: Rimgailė Brūzgaitė, Augustė Lyberytė, Austėja Simanavičiūtė. Juos tęsė vyresnieji: Jurgis Montvila, Stefa Juršienė, Ramunė Kavaliauskienė, Jolanta Butienė, Anarsija Adamonienė. Rusų kalba Šekspyro kūrybą skaitė Tamara Maceinienė.
„Tas amžinas klausimas „Būti ar nebūti?“ ilgai dar kankins ir mus, ir mūsų vaikus. Ir belieka tik džiaugtis, kad 400 metų Šekspyras gyvas, ir tikėtis, kad ir mūsų, lietuvių, autoriai taip pat bus prisiminti ir po keturių, šešių, aštuonių šimtų metų“, – užbaigdama renginį sakė Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, dėkodama skaitovams ir atlikėjams už prasmingą kūrybos ir muzikos valandą, kurią primins iš širdies sudėti pavasariniai žiedai.
Po renginio visi dalyviai buvo pakviesti puodelio arbatos, pratęsiant pašnekesius humanizmo, būties (egzistenciniais) klausimais, kuriuos kėlė V. Šekspyras savo kūryboje.
Diskusinius klausimus pasiūlė mokytoja A. Adamonienė dar skaitydama „Hamletą“: „Žavimės Hamletu kaip vyriškumo simboliu – tai yra įvaizdis Renesanso amžiaus žmogaus, kuris nori išgelbėti pasaulį. Žavimės Šekspyru, kad jis sukūrė amžiną tikro vyro, kovotojo paveikslą.“ O apie tragiško likimo „Hamleto“ heroję Ofeliją, pasidavusią aplinkos blogiui ir sugniuždytą jai nesuvokiamų gyvenimo prieštaravimų, mokytoja net sukūrė dvieilį: „Kaip baltas nekaltos lelijos žiedas ji plaukia purvina gyvenimo upe.“
Koks yra tobulos moters ir tobulo vyro paveikslas? Ant ko laikosi pasaulis: ant vyro ar moters? Koks turi būti nūdienos žmogus, kad pasaulis nepatirtų kančių, išdavysčių, melo, karų? Koks žmogaus santykis su Dievu? Diskusija ne tik apie Šekspyro kūrybą, bet ir apie literatūrą plačiąja prasme, apie Dievą ir pasaulį dovanojo nepamirštamas dvi valandas dvasinio bendravimo, kuriuo dalinosi ir ilgai jį prisimins šio gražaus renginio dalyviai.
Norintieji artimiau susipažinti su vienu svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų gali aplankyti bibliotekos Aptarnavimo skyriuje veikiančią parodą „Viljamas Šekspyras – anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas“.
